Robertas Hukas — anglų gamtininkas, polimatas ir architekt (1635–1703)

Robertas Hukas – įtakingas XVII a. anglų gamtininkas, polimatas ir architektas: eksperimentatorius, Niutono varžovas ir Londono atstatymo po Didžiojo gaisro vedlys.

Robert Hooke FRS (1635 m. liepos 18 d. Vaito saloje - 1703 m. kovo 3 d. Londone) - anglų gamtininkas, architektas ir polimatas. R. Hukas suvaidino svarbų vaidmenį XVII a. gimstant mokslui, atlikdamas tiek eksperimentinius, tiek teorinius darbus. Jis buvo Roberto Boilio ir Kristoferio Freno kolega bei Izaoko Niutono varžovas. Hukas vadovavo planams atstatyti Londoną po 1666 m. didžiojo gaisro.

Nėra išlikusio jokio Hūko portreto.

Gyvenimas trumpai

Robertas Hukas gimė Vaito saloje 1635 m. ir mokėsi anglų bei Europos universitetuose, vėliau persikėlė gyventi ir dirbti Londone. Jis tapo aktyviu Royal Society nariu ir ilgus metus ėjo įvairias pareigas, tarp jų – eksperimentų kuratoriaus ir mokslinių instrumentų konstruktoriaus rolę. Hukas glaudžiai bendradarbiavo su tokiomis to meto figūromis kaip Robertas Boilis ir Kristopheris Frenas, dalyvavo eksperimentuose oro, atmosferos slėgio, vakuumo ir kitose srityse.

Pagrindiniai mokslo ir technikos pasiekimai

• „Micrographia“ (1665) – garsus Huko leidinys, kuriame yra detalūs mikroskopiniai piešiniai (drėgnų ir sausų mėginių, vabzdžių, augalų audinių). Būtent čia Hukas pirmą kartą aprašė ir pavadino „ląstele“ (cell) stebėdamas kamštieną.
• Huko dėsnis – mechanikos srityje jis apibrėžė elastingumo principą, dabar žinomą kaip Huko dėsnis (santykis tarp deformacijos ir jėgos, kuria ji sukelta, tam tikruose rėžimuose yra proporcingas).
• Instrumentų ir mikroskopų tobulinimas – Hukas tobulino mikroskopus, teleskopus ir kitus matavimo prietaisus, rengė eksperimentus ir demonstracijas Royal Society nariams.
• Eksperimentinė fizika ir chemija – dalyvavo oro ir vakuumo tyrimuose kartu su R. Boiliu, prisidėjo prie barometro, laikrodžių mechanizmų ir kitų prietaisų vystymo.
• Archi­tektūra ir miesto rekonstrukcija – po 1666 m. Didžiojo Londono gaisro Hukas dirbo kartu su Kristopheriu Vrenu planuojant miesto atkūrimą, rengė planus, atliko topografinius matavimus bei prisidėjo prie architektūrinių sprendimų ir inžinerinių darbų.

Ginčai ir intelektinė kova su Niutonu

Hukas ir Izaokas Niutonas turėjo ryškių mokslinių nesutarimų, ypač dėl traukos teorijos ir autorystės klausimų. Hukas teigė, kad jis pasiūlė idėjas apie gravitacijos dėsnius ir inverse-square priklausomybę anksčiau nei Niutonas, o tai paskatino ilgus debatų ir asmeninių konfliktų epizodus. Po Niutono Principia publikavimo šios polemikos tapo žinomos istorijoje kaip pavyzdys, kaip asmeniniai santykiai kartais įtakoja mokslo diskusijas.

Paveldas ir reikšmė

Robertas Hukas laikomas vienu iš tų XVII a. mąstytojų, kurie išplėtė eksperimentinio metodo taikymą ir prisidėjo prie moderniosios mokslo kultūros susiformavimo. Jo piešiniai ir aprašymai, ypač iš Micrographia, padėjo visuomenei pažvelgti į mikropasaulį ir suprasti, kad gyvybė ir struktūros egzistuoja gerokai mažesniu mastu, nei iki tol manyta. Huko darbai mechanikos, optikos, biologijos ir inžinerijos srityse turėjo ilgalaikį poveikį vėlesniems tyrimams.

Keli įdomūs faktai

• Hukas buvo universalus išradėjas: jis konstravo eksperimentinius aparatus, laikrodžius, teleskopus, atliekų kaupimo ir matavimo įrenginius.
• Jo vardu pavadintas Huko dėsnis fiziką mokomose programose visame pasaulyje.
• Nors yra keli portretai ir vaizdai, kuriems priskiriamas Hukas, tikro, patikimai autentiško Huko portreto nėra – dėl to sakoma, kad išlikusio patikimo portreto nėra.

Šaltiniai ir papildoma literatūra

Daugiau apie Huko gyvenimą ir darbus galima rasti jo pačioje kūryboje (ypač Micrographia) bei istoriniuose mokslo raštuose apie Royal Society, XVII a. anglų mokslą ir Didžiojo Londono gaisro rekonstrukciją. Huko raidėms, eksperimentams ir laiškams skirti archyvai atskleidžia jo metodus ir platesnį vaidmenį to meto mokslinėje bendruomenėje.

Hūko pasiekimai

Fizika

Tęstinė mechanika

Įstatymai Konservavimas Energija Masė Momentum Nelygybė Clausius-Duhem (entropija)

Kietoji mechanika Stresas Deformacija Suderinamumas Galutinis įtempis Begalinis įtempimas Elastingumas (tiesinis) Plastiškumas Lenkimas Hūko dėsnis Medžiagos gedimo teorija Lūžio mechanika Kontaktų mechanika (trinties)

Skysčių mechanika Skysčiai Statika - Dinamika Archimedo principas - Bernulio principas Navjė-Stokso lygtys Poiseuille'io lygtis - Paskalio dėsnis Klampa (Niutono - ne Niutono) Plūdrumas - Maišymasis - Slėgis Skysčiai Paviršiaus įtempimas Kapiliarinis poveikis Dujos Atmosfera Boilio dėsnis Čarlzo dėsnis Gay-Lussac'o dėsnis Kombinuotasis dujų dėsnis Plazma

Reologija Viskoelastingumas Reometrija Reometras Išmanieji skysčiai Magnetoreologinis Elektroreologinis Ferrofluidai

Mokslininkai Bernoulio Boyle Cauchy Charles Euleris Gay-Lussac Hooke Pascal Newton Navje Stokes

·         v ·         t ·         e

Jis atrado Hjūko elastingumo dėsnį. Jis suprojektavo teleskopus ir mikroskopus, nurodė juos pagaminti ir jais naudojosi. Apie šį darbą jis pranešė 1665 m. išleistoje knygoje "Mikrografija". Jis buvo pirmasis žmogus, pamatęs biologines ląsteles. Jis nupiešė Saulės sistemos kūnų brėžinius ir pirmą kartą pabandė išmatuoti tam tikrų žvaigždžių atstumą.

1662 m. Robertas Hukas buvo paskirtas pirmuoju Karališkosios draugijos eksperimentų kuratoriumi ir tapo Karališkosios draugijos sekretoriumi. Jis buvo atsakingas už eksperimentus, atliekamus kas savaitę vykstančiuose susirinkimuose. Šias pareigas jis ėjo daugiau kaip 40 metų.

1664 m. Hukas taip pat buvo paskirtas Greshamo koledžo Londone geometrijos profesoriumi ir Kutlerio mechanikos dėstytoju.

1680 m. liepos 8 d. Hukas pastebėjo mazgų modelius, susijusius su stiklo plokštelių virpesių režimu. Jis perbraukė lanku palei miltais padengtos stiklinės plokštelės kraštą ir pamatė, kaip atsiranda mazginiai modeliai. ^p101

Hukas atliko fundamentalius gravitacijos ir planetų judėjimo tyrimus. Jis amžinai buvo įsitikinęs, kad Niutonas ir pasaulis jį apgavo ^p389

Gamtos istorija

Jis taip pat buvo žinomas dėl savo darbų gamtos istorijos (biologijos ir geologijos) srityje. Apie savo mikroskopo naudojimą jis pranešė 1665 m. išleistoje knygoje "Micrographica". Jis pirmasis pamatė biologines ląsteles ir pirmasis pavartojo žodį "ląstelė" joms apibūdinti.

1668 m. kalbėdamas Karališkojoje draugijoje jis pripažino, kad iškastiniai nežinomų jūrų gyvūnų kiautai leidžia manyti, jog kai kurios rūšys išnyko.

Architektūra

Hukas savo laiku išgarsėjo kaip Londono miesto geodezininkas ir vyriausiasis Kristoferio Freno padėjėjas. Hooke'as padėjo Wrenui atstatyti Londoną po 1666 m. Didžiojo gaisro.

Jis taip pat dirbo Karališkojoje Grinvičo observatorijoje ir liūdnai pagarsėjusioje Betlemo karališkojoje ligoninėje (kuri tapo žinoma kaip "Bedlamas"). Hukas suprojektavo daug kitų pastatų, įskaitant Karališkąjį gydytojų koledžą (1679 m.).

Hukas bendradarbiavo su Christopheriu Wrenu, taip pat statė Švento Pauliaus katedrą, kurios kupolui panaudotas Huko sugalvotas konstrukcijos metodas. Hukas taip pat dalyvavo projektuojant Pepio biblioteką, kurioje buvo saugomi Samuelio Pepio dienoraščių rankraščiai, dažniausiai cituojamas Didžiojo Londono gaisro liudininkų pasakojimas.

Po Didžiojo gaisro atstatant Londoną, Hukas pasiūlė Londono gatves suplanuoti pagal tinklinį modelį su plačiais bulvarais ir arterijomis, kuris vėliau buvo panaudotas renovuojant Paryžių, Liverpulį ir daugelį Amerikos miestų. Šį pasiūlymą sužlugdė ginčai dėl nuosavybės teisių, nes nuosavybės savininkai slapta keitė jų ribas. Hooke'as dėl savo geodezininko įgūdžių ir arbitro taktiškumo buvo paklausus sprendžiant daugelį šių ginčų.

Willeno bažnyčia, Milton Keynes.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Robertas Hukas?

K: Kur ir kada jis gimė?

K: Kada jis mirė?

K: Kokį darbą jis dirbo?

K: Kas buvo jo kolegos?

Paieška pagal raidę