Robert Hooke

Hūko pasiekimai

Fizika

Tęstinė mechanika

Įstatymai Konservavimas Energija Masė Momentum Nelygybė Clausius-Duhem (entropija)

Kietoji mechanika Stresas Deformacija Suderinamumas Galutinis įtempis Begalinis įtempimas Elastingumas (tiesinis) Plastiškumas Lenkimas Hūko dėsnis Medžiagos gedimo teorija Lūžio mechanika Kontaktų mechanika (trinties)

Skysčių mechanika Skysčiai Statika - Dinamika Archimedo principas - Bernulio principas Navjė-Stokso lygtys Poiseuille'io lygtis - Paskalio dėsnis Klampa (Niutono - ne Niutono) Plūdrumas - Maišymasis - Slėgis Skysčiai Paviršiaus įtempimas Kapiliarinis poveikis Dujos Atmosfera Boilio dėsnis Čarlzo dėsnis Gay-Lussac'o dėsnis Kombinuotasis dujų dėsnis Plazma

Reologija Viskoelastingumas Reometrija Reometras Išmanieji skysčiai Magnetoreologinis Elektroreologinis Ferrofluidai

Mokslininkai Bernoulio Boyle Cauchy Charles Euleris Gay-Lussac Hooke Pascal Newton Navje Stokes

·         v ·         t ·         e

Jis atrado Hjūko elastingumo dėsnį. Jis suprojektavo teleskopus ir mikroskopus, nurodė juos pagaminti ir jais naudojosi. Apie šį darbą jis pranešė 1665 m. išleistoje knygoje "Mikrografija". Jis buvo pirmasis žmogus, pamatęs biologines ląsteles. Jis nupiešė Saulės sistemos kūnų brėžinius ir pirmą kartą pabandė išmatuoti tam tikrų žvaigždžių atstumą.

1662 m. Robertas Hukas buvo paskirtas pirmuoju Karališkosios draugijos eksperimentų kuratoriumi ir tapo Karališkosios draugijos sekretoriumi. Jis buvo atsakingas už eksperimentus, atliekamus kas savaitę vykstančiuose susirinkimuose. Šias pareigas jis ėjo daugiau kaip 40 metų.

1664 m. Hukas taip pat buvo paskirtas Greshamo koledžo Londone geometrijos profesoriumi ir Kutlerio mechanikos dėstytoju.

1680 m. liepos 8 d. Hukas pastebėjo mazgų modelius, susijusius su stiklo plokštelių virpesių režimu. Jis perbraukė lanku palei miltais padengtos stiklinės plokštelės kraštą ir pamatė, kaip atsiranda mazginiai modeliai. ^p101

Hukas atliko fundamentalius gravitacijos ir planetų judėjimo tyrimus. Jis amžinai buvo įsitikinęs, kad Niutonas ir pasaulis jį apgavo ^p389

Gamtos istorija

Jis taip pat buvo žinomas dėl savo darbų gamtos istorijos (biologijos ir geologijos) srityje. Apie savo mikroskopo naudojimą jis pranešė 1665 m. išleistoje knygoje "Micrographica". Jis pirmasis pamatė biologines ląsteles ir pirmasis pavartojo žodį "ląstelė" joms apibūdinti.

1668 m. kalbėdamas Karališkojoje draugijoje jis pripažino, kad iškastiniai nežinomų jūrų gyvūnų kiautai leidžia manyti, jog kai kurios rūšys išnyko.

Architektūra

Hukas savo laiku išgarsėjo kaip Londono miesto geodezininkas ir vyriausiasis Kristoferio Freno padėjėjas. Hooke'as padėjo Wrenui atstatyti Londoną po 1666 m. Didžiojo gaisro.

Jis taip pat dirbo Karališkojoje Grinvičo observatorijoje ir liūdnai pagarsėjusioje Betlemo karališkojoje ligoninėje (kuri tapo žinoma kaip "Bedlamas"). Hukas suprojektavo daug kitų pastatų, įskaitant Karališkąjį gydytojų koledžą (1679 m.).

Hukas bendradarbiavo su Christopheriu Wrenu, taip pat statė Švento Pauliaus katedrą, kurios kupolui panaudotas Huko sugalvotas konstrukcijos metodas. Hukas taip pat dalyvavo projektuojant Pepio biblioteką, kurioje buvo saugomi Samuelio Pepio dienoraščių rankraščiai, dažniausiai cituojamas Didžiojo Londono gaisro liudininkų pasakojimas.

Po Didžiojo gaisro atstatant Londoną, Hukas pasiūlė Londono gatves suplanuoti pagal tinklinį modelį su plačiais bulvarais ir arterijomis, kuris vėliau buvo panaudotas renovuojant Paryžių, Liverpulį ir daugelį Amerikos miestų. Šį pasiūlymą sužlugdė ginčai dėl nuosavybės teisių, nes nuosavybės savininkai slapta keitė jų ribas. Hooke'as dėl savo geodezininko įgūdžių ir arbitro taktiškumo buvo paklausus sprendžiant daugelį šių ginčų.

Willeno bažnyčia, Milton Keynes.

Susiję puslapiai

• Fizikas
• Fizikų sąrašas