Robert Hooke FRS (1635 m. liepos 18 d. Vaito saloje - 1703 m. kovo 3 d. Londone) - anglų gamtininkas, architektas ir polimatas. R. Hukas suvaidino svarbų vaidmenį XVII a. gimstant mokslui, atlikdamas tiek eksperimentinius, tiek teorinius darbus. Jis buvo Roberto Boilio ir Kristoferio Freno kolega bei Izaoko Niutono varžovas. Hukas vadovavo planams atstatyti Londoną po 1666 m. didžiojo gaisro.

Nėra išlikusio jokio Hūko portreto.

Gyvenimas trumpai

Robertas Hukas gimė Vaito saloje 1635 m. ir mokėsi anglų bei Europos universitetuose, vėliau persikėlė gyventi ir dirbti Londone. Jis tapo aktyviu Royal Society nariu ir ilgus metus ėjo įvairias pareigas, tarp jų – eksperimentų kuratoriaus ir mokslinių instrumentų konstruktoriaus rolę. Hukas glaudžiai bendradarbiavo su tokiomis to meto figūromis kaip Robertas Boilis ir Kristopheris Frenas, dalyvavo eksperimentuose oro, atmosferos slėgio, vakuumo ir kitose srityse.

Pagrindiniai mokslo ir technikos pasiekimai

  • „Micrographia“ (1665) – garsus Huko leidinys, kuriame yra detalūs mikroskopiniai piešiniai (drėgnų ir sausų mėginių, vabzdžių, augalų audinių). Būtent čia Hukas pirmą kartą aprašė ir pavadino „ląstele“ (cell) stebėdamas kamštieną.
  • Huko dėsnis – mechanikos srityje jis apibrėžė elastingumo principą, dabar žinomą kaip Huko dėsnis (santykis tarp deformacijos ir jėgos, kuria ji sukelta, tam tikruose rėžimuose yra proporcingas).
  • Instrumentų ir mikroskopų tobulinimas – Hukas tobulino mikroskopus, teleskopus ir kitus matavimo prietaisus, rengė eksperimentus ir demonstracijas Royal Society nariams.
  • Eksperimentinė fizika ir chemija – dalyvavo oro ir vakuumo tyrimuose kartu su R. Boiliu, prisidėjo prie barometro, laikrodžių mechanizmų ir kitų prietaisų vystymo.
  • Archi­tektūra ir miesto rekonstrukcija – po 1666 m. Didžiojo Londono gaisro Hukas dirbo kartu su Kristopheriu Vrenu planuojant miesto atkūrimą, rengė planus, atliko topografinius matavimus bei prisidėjo prie architektūrinių sprendimų ir inžinerinių darbų.

Ginčai ir intelektinė kova su Niutonu

Hukas ir Izaokas Niutonas turėjo ryškių mokslinių nesutarimų, ypač dėl traukos teorijos ir autorystės klausimų. Hukas teigė, kad jis pasiūlė idėjas apie gravitacijos dėsnius ir inverse-square priklausomybę anksčiau nei Niutonas, o tai paskatino ilgus debatų ir asmeninių konfliktų epizodus. Po Niutono Principia publikavimo šios polemikos tapo žinomos istorijoje kaip pavyzdys, kaip asmeniniai santykiai kartais įtakoja mokslo diskusijas.

Paveldas ir reikšmė

Robertas Hukas laikomas vienu iš tų XVII a. mąstytojų, kurie išplėtė eksperimentinio metodo taikymą ir prisidėjo prie moderniosios mokslo kultūros susiformavimo. Jo piešiniai ir aprašymai, ypač iš Micrographia, padėjo visuomenei pažvelgti į mikropasaulį ir suprasti, kad gyvybė ir struktūros egzistuoja gerokai mažesniu mastu, nei iki tol manyta. Huko darbai mechanikos, optikos, biologijos ir inžinerijos srityse turėjo ilgalaikį poveikį vėlesniems tyrimams.

Keli įdomūs faktai

  • Hukas buvo universalus išradėjas: jis konstravo eksperimentinius aparatus, laikrodžius, teleskopus, atliekų kaupimo ir matavimo įrenginius.
  • Jo vardu pavadintas Huko dėsnis fiziką mokomose programose visame pasaulyje.
  • Nors yra keli portretai ir vaizdai, kuriems priskiriamas Hukas, tikro, patikimai autentiško Huko portreto nėra – dėl to sakoma, kad išlikusio patikimo portreto nėra.

Šaltiniai ir papildoma literatūra

Daugiau apie Huko gyvenimą ir darbus galima rasti jo pačioje kūryboje (ypač Micrographia) bei istoriniuose mokslo raštuose apie Royal Society, XVII a. anglų mokslą ir Didžiojo Londono gaisro rekonstrukciją. Huko raidėms, eksperimentams ir laiškams skirti archyvai atskleidžia jo metodus ir platesnį vaidmenį to meto mokslinėje bendruomenėje.