Nankino žudynės - tai žudynės (neteisingas daugelio žmonių nužudymas), įvykusios Nankine, Kinijoje, 1937 m. gruodį ir 1938 m. sausį. Tai buvo Antrojo Kinijos-Japonijos karo, kuris buvo Antrojo pasaulinio karo tarp Kinijos ir Japonijos dalis, dalis. Tuo metu Japonija bandė užimti Kiniją, o Nandzingas buvo Kinijos sostinė. 1937 m. gruodžio 13 d. Japonijos kariuomenė pasiekė Nankiną ir pradėjo žudyti tūkstančius tūkstančių vyrų ir berniukų bei prievartauti tūkstančius tūkstančių moterų ir mergaičių.

Kai kurie japonai tvirtina, kad kovos Nankine buvo tokios pat arba ne daug blogesnės nei kitose vietose ir kituose karuose. Tai paprasčiausiai netiesa. Kinai, ten buvę pašaliečiai, tai tyrinėję pašaliečiai ir patys japonai pateikė daugybę įrodymų, kad viskas buvo daug blogiau. Buvo daug, labai daug karo nusikaltimų: buvo žudomi kareiviai be ginklų; buvo žudomi žmonės, kurie nebuvo kareiviai; daugelis buvo kankinami (labai stipriai sužaloti), suluošinti (sužaloti taip, kad to niekada nebebus galima ištaisyti) arba nužudyti labai žiauriais būdais; daugelis buvo išprievartauti (priversti užsiimti seksu) arba priversti dirbti ir su jais buvo elgiamasi kaip su daiktais. Turime kareivių vadų įsakymus, kuriais jiems liepiama daryti tokius dalykus ir nesilaikyti jiems prieštaraujančių taisyklių. Nankino žudynės buvo tokios baisios, kad kai kas jas net laiko savotišku genocidu (bandymu išnaikinti visą žmonių grupę).

Atmintis apie Nankino žudynes - ir pyktis dėl bandymų neigti, kad jos įvyko, ar pagerbti jas vykdžiusius karius Jasukuni šventovėje Tokijuje - vis dar kelia sunkumų Kinijos ir Japonijos vyriausybėms bei Kinijos ir Japonijos žmonėms.

Aplinka ir trumpa įvykių santrauka

Konfliktas kilo per Antrojo Kinijos–Japonijos karo eskalaciją 1937 m. Japonijos kariuomenė užėmė kelis Kinijos miestus, o gruodžio viduryje užėmė ir Nankiną (tuometinę Kinijos sostinę). Po miesto užėmimo prasidėjo masinės žmogžudystės, platiniai išprievartavimai, plėšimai, padegimai ir kiti smurtiniai nusikaltimai prieš civilius ir belaisvius. Smurtas tęsėsi kelias savaites ir dalimis persikėlė į artimesnę miesto apylinkes.

Nusikaltimų pobūdis

  • Masinės egzekucijos ir gatvėse bei laukuose rastos masinės kapavietės;
  • Systematiniai išprievartavimai: moterys ir mergaitės buvo prievartaujamos viešose vietose, ligoninėse ir karo stovyklose;
  • Be ginklų pasidavusių kareivių ir civilių žudynės;
  • Tortūriniai veiksmų būdai ir žiaurios prievartos formos, nuniokojant kūnus ir nusikaltimų vietas;
  • Plėšimai, padegimai ir infrastruktūros naikinimas, verčiant gyventojus skursti ir bėgti.

Aukų skaičius

Tikslaus aukų skaičiaus nėra, čia egzistuoja ir mokslinių debatų bei politinių ginčų. Istoriniai vertinimai svyruoja: kai kurie šaltiniai kalba apie dešimtis tūkstančių, kiti — apie šimtus tūkstančių aukų. Plačiai cituojamas diapazonas yra apie 200 000–300 000 žuvusiųjų, o išprievartautų moterų skaičiaus įverčiai dažnai minimi diapazone nuo kelių dešimčių tūkstančių iki apie 20 000–80 000. Skaičius ir tikslus mastas priklauso nuo to, kokie šaltiniai ir metodai naudojami skaičiavimams.

Dokumentai ir liudijimai

Daug informacijos apie įvykius suteikia užsienio liudininkų dienoraščiai, misijų ir konsulatų pranešimai, žurnalistų medžiaga, nuotraukos bei vėliau surinkti liudijimai ir teismo įrašai. Saugos zoną (International Committee for the Nanking Safety Zone), kurią įsteigė užsienio gyventojai ir misijos, vadovavo asmenys kaip John Rabe ir Minnie Vautrin; ši zona suteikė prieglobstį daugeliui civilių ir dokumentavo dalį įvykių. Po karo aptiktos masinės kapavietės ir medicininiai įrašai taip pat patvirtino plačią smurto apimtį.

Teisinės pasekmės

Po Antrojo pasaulinio karo dalis Japonijos kariškių ir vadų buvo teisiami dėl karo nusikaltimų. Tarptautiniai ir vietiniai tribunolai nagrinėjo kai kuriuos atvejus, buvo paskelbtos nuosprendžiai ir bausmės. Tačiau ne visi kaltinimai buvo išspręsti vienareikšmiškai, o kai kuriems aukščiausio rango asmenims teisinės pasekmės nebuvo taikomos dėl politinių priežasčių.

Atmintis, denyvimas ir diplomatija

Nankino žudynės ilgai išlieka skaudžiu Taivane ir žemyninėje Kinijoje bei yra sudėtingas istorinis klausimas Japonijoje. Yra ir pripažinimo, ir neigimo arba menkinimo tendencijų: dalis Japonijos politikų ir visuomenės narių siekia pripažinimo ir atsiprašymo, tuo tarpu kiti menkina įvykių mastą arba ginčija faktus. Pavyzdžiui, ginčai dėl Jasukuni šventovėje pagerbtų asmenų vizitų sukėlė diplomatinę įtampą ir viešas diskusijas apie praeities vertinimą. Atminties institucijos Kinijoje — muziejai ir memorialai — saugo įvykių liudijimus ir moko naujas kartas apie šį istorijos puslapį.

Reikšmė šiandien

Nankino žudynių atmintis turi didelę reikšmę tarptautiniams santykiams, kolektyvinei atminčiai ir istorinio teisingumo siekimui. Istorinis tyrimas, liudijimų fiksavimas ir atvira vieša diskusija apie faktus ir atsakomybę yra svarbūs žingsniai siekiant pagarbos aukoms ir ilgalaikio susitaikymo. Daugelis istorikų, visuomeninių veikėjų ir aukų palikuonių pabrėžia, kad pripažinimas ir tikslios istorinės informacijos sklaida yra būtini, kad panašūs nusikaltimai ateityje būtų mažiau tikėtini.

Jeigu pageidaujate, galiu pridėti išsamesnę laiko juostą (chronologiją), pateikti pagrindinių istorikų nuomonių apžvalgą arba nurodyti išsamius šaltinius ir literatūrą šiai temai gilinti.