Nankino žudynės
Nankino žudynės - tai žudynės (neteisingas daugelio žmonių nužudymas), įvykusios Nankine, Kinijoje, 1937 m. gruodį ir 1938 m. sausį. Tai buvo Antrojo Kinijos-Japonijos karo, kuris buvo Antrojo pasaulinio karo tarp Kinijos ir Japonijos dalis, dalis. Tuo metu Japonija bandė užimti Kiniją, o Nandzingas buvo Kinijos sostinė. 1937 m. gruodžio 13 d. Japonijos kariuomenė pasiekė Nankiną ir pradėjo žudyti tūkstančius tūkstančių vyrų ir berniukų bei prievartauti tūkstančius tūkstančių moterų ir mergaičių.
Kai kurie japonai tvirtina, kad kovos Nankine buvo tokios pat arba ne daug blogesnės nei kitose vietose ir kituose karuose. Tai paprasčiausiai netiesa. Kinai, ten buvę pašaliečiai, tai tyrinėję pašaliečiai ir patys japonai pateikė daugybę įrodymų, kad viskas buvo daug blogiau. Buvo daug, labai daug karo nusikaltimų: buvo žudomi kareiviai be ginklų; buvo žudomi žmonės, kurie nebuvo kareiviai; daugelis buvo kankinami (labai stipriai sužaloti), suluošinti (sužaloti taip, kad to niekada nebebus galima ištaisyti) arba nužudyti labai žiauriais būdais; daugelis buvo išprievartauti (priversti užsiimti seksu) arba priversti dirbti ir su jais buvo elgiamasi kaip su daiktais. Turime kareivių vadų įsakymus, kuriais jiems liepiama daryti tokius dalykus ir nesilaikyti jiems prieštaraujančių taisyklių. Nankino žudynės buvo tokios baisios, kad kai kas jas net laiko savotišku genocidu (bandymu išnaikinti visą žmonių grupę).
Atmintis apie Nankino žudynes - ir pyktis dėl bandymų neigti, kad jos įvyko, ar pagerbti jas vykdžiusius karius Jasukuni šventovėje Tokijuje - vis dar kelia sunkumų Kinijos ir Japonijos vyriausybėms bei Kinijos ir Japonijos žmonėms.
Pavadinimai
Nandzingo žudynės dar vadinamos Nandzingo išprievartavimu. Tuo metu ji buvo žinoma kaip Nankino žudynės arba Nankino išprievartavimas. Nankino pavadinimas nepasikeitė: jis buvo 南京 ir tada, ir dabar, tačiau žmonės pakeitė kinų vardų garsų rašybą lotyniška abėcėle. "Nankingas" buvo rašoma pašto žemėlapyje, kuriame paprastai stengiamasi žodžius rašyti taip, kaip juos tarė vietos gyventojai apie 1900 metus. "Nanjing" yra pinyin rašyba, pagal kurią žodžiai rašomi taip, kaip jie turėtų skambėti mandarinų kinų kalba.
Mandarinų kinų kalba Nandzingo žudynių pavadinimas yra Nánjīng Dàtúshā, kuris reiškia tą patį. (Iš dalies dàtúshā gali reikšti "dideles skerdynes ir žudynes", bet kartu tai yra tik kinų kalbos žodis "žudynės"). Tradiciniu kinų kalbos raštu jis rašomas 南京大屠殺, o paprastesniu kinų kalbos raštu, dabar naudojamu žemyninėje Kinijoje ir Singapūre, - 南京大屠杀.
Japonai gali naudoti panašius pavadinimus, bet dažnai mieliau vadina Nankin Jiken, o tai reiškia "Tai, kas nutiko Nankine". Japonų kalba jis rašomas 南京事件.
Žudynės
Nandzingo žudynės truko daugiau nei šešias savaites. Per tą laiką Japonijos imperatoriškosios armijos kariai:
- Nužudyti Kinijos civiliai
- Nužudyti ginklus atidavę kinų kariai
- Vogė ir plėšė, ką tik norėjo.
- padegti pastatus, kad juos sunaikintumėte.
- Išprievartauti ir kankinti vaikai ir suaugusieji
Masinis civilių žudymas
Per šešias Nankino žudynių savaites Japonijos imperatoriškoji armija (IJA) nužudė nuo 40 000 iki 300 000 žmonių. Sunku tiksliai nustatyti, kiek žmonių žuvo per šias masines žudynes, nes IJA daug kūnų sudegino, kitus palaidojo masinėse kapavietėse, o dar kitus išmetė į Jangdzės upę. Dėl šios priežasties mokslininkai ir istorikai nesutaria, kiek tiksliai civilių gyventojų buvo nužudyta. p. 1015.
Tačiau istorikai sutaria, kad Japonijos imperatoriškoji armija pradėjo žudyti Kinijos civilius gyventojus tą pačią dieną, kai įžengė į Nankiną. Tą dieną vokiečių verslininkas Džonas Rabė (John Rabe) savo dienoraštyje rašė: Rabe rašė: "Kas 100-200 metrų sutinkame lavonus. Civilių kūnai, kuriuos apžiūrėjau, buvo su kulkų skylėmis nugarose. Šie žmonės ... [bėgo] ir buvo nušauti iš nugaros." p. 67.
Per kitas žudynes japonų kareiviai kulkosvaidžiais sušaudė tūkstančius kinų. Jų kūnus jie paliko griovyje, kurį pavadino "Dešimties tūkstančių korpų grioviu". Dauguma istorikų mano, kad per šias žudynes žuvo daugiau kaip 12 000 žmonių. IJA taip pat nužudė apie 100 huižmonių (Kinijos mažuma, daugiausia musulmonai).
Civilių kankinimas
Visas šešias žudynių savaites Japonijos imperatoriškoji armija žudė Kinijos civilius gyventojus. Ji žudė žiauriais ir brutaliais būdais, o prieš nužudydama aukas dažnai jas kankindavo.
Pavyzdžiui, 1984 m. buvęs IJOS karys Kozo Tadokoro prisipažino:
| “ | Spygliuota viela [surišome] pagautus kinus į dešimties žmonių ryšulius ir pririšome juos prie lentynų. Tada apipylėme juos benzinu ir sudeginome gyvus... Jaučiausi taip, tarsi žudyčiau kiaules. | ” |
Kitas buvęs kareivis, vardu Nagatoni, prisipažino, kad japonų kareiviai kankino žmones iki mirties, darydami tokius dalykus kaip:
- Mesti juos į puodus su verdančiu vandeniu
- užkasdami juos dar gyvus, kad jie uždustų.
- Palaidoti tik su galvomis virš žemės, kad jie mirtų iš bado.
- Kūdikių mėtymas į orą ir jų gaudymas ant bajonetų
2010 m. japonė Tamaki Matsuoka sukūrė dokumentinį filmą apie Nankino žudynes. Filme buvę IJA kareiviai prisipažįsta, kad dažnai prievartavo kinų moteris ir žudė kinų civilius gyventojus. Tačiau iš 250 buvusių kareivių, kuriuos apklausė Tamaki Matsuoka, tik trys jautėsi blogai dėl to, ką padarė. Vienas buvęs kareivis, Sho Mitani, sakė:
| “ | Gyvenome amžiuje, kai buvome mokomi, kad kinai nėra žmonės. Kariuomenė naudojo trimito garsą, kuris reiškė: "Nužudykite visus bėgančius kinus". Nuo vaikystės mokyklose buvome mokomi, kad kinai yra tarsi vabzdžiai. | ” |
Išprievartavimas
Per žudynes japonų kareiviai išprievartavo apie 20 000 moterų, įskaitant vaikus ir senelius. p. 1012 Kareiviai vaikščiojo nuo durų prie durų ir ieškojo merginų. Suradę tokią merginą, ją paimdavo ir grupėmis išprievartaudavo. Jei kas nors bandydavo sustabdyti kareivius, kareiviai juos nušaudavo. p. 77.
Iškart po to, kai išprievartaudavo moteris, japonų kareiviai dažnai jas nužudydavo, kartais žalodami jų lyties organus.
Vienas iš išgyvenusiųjų žudynes pasakojo, kad sūnūs buvo verčiami prievartauti savo motinas, o tėvai - dukteris. Viena kareivių grupė grupiniu būdu išprievartavo nėščią moterį, kuri tik po kelių valandų pagimdė (kūdikis, atrodo, nenukentėjo). Japonų kareiviai taip pat prievartavo budistų vienuolius ir vertė vienuolius prievartauti moteris.
Liudytojų pasakojimai
1937 m. gruodžio 19 d. kunigas Jamesas M. McCallumas savo dienoraštyje rašė:
| “ | Nežinau, kur baigti. Niekada nesu girdėjęs ar skaitęs tokio žiaurumo. Išprievartavimas! Išprievartavimas! Išprievartavimas! Apskaičiuota, kad per naktį įvyksta mažiausiai 1 000 atvejų, o dieną - daugybė. Pasipriešinimo atveju arba bet ko, kas atrodo kaip nepritarimas, pasipriešinus - smūgis bajonetu arba kulka... Žmones ištinka isterija... Kiekvieną rytą, popietę ir vakarą išvežamos moterys. Atrodo, kad visa japonų kariuomenė gali laisvai eiti ir ateiti, kada panorėjusi, ir daryti, ką panorėjusi. | ” |
Dar vienas prievartavimų Nandzinge liudininkas buvo Robertas O. Wilsonas. Jis dirbo chirurgu Amerikos ligoninėje Nandzinge. 1937 m. gruodžio 15 ir 18 d. jis rašė savo šeimai:
| “ | Praėjusią naktį buvo įsilaužta į vieno iš universiteto darbuotojų kinų namus ir išprievartautos dvi jo giminaitės. Vienoje iš pabėgėlių stovyklų buvo išprievartautos dvi maždaug 16 metų merginos. Į universiteto vidurinę mokyklą, kurioje gyvena 8 000 žmonių, praėjusią naktį japonai per sieną įėjo dešimt kartų, vogė maistą, drabužius ir prievartavo tol, kol liko patenkinti. | ” |
Karo belaisvių žudymas
Nuo 1931 m. pagal tarptautinį įstatymą, vadinamą Trečiąja Ženevos konvencija, tam tikrais būdais elgtis su karo belaisviais buvo neteisėta. Joje teigiama, kad šie kaliniai turi teises, pavyzdžiui, teisę į teismą prieš vykdant mirties bausmę. Tačiau 1937 m. rugpjūčio mėn. Japonijos imperatorius Hirohito nusprendė, kad nei jis, nei kariuomenė nesilaikys jokių tarptautinių įstatymų dėl elgesio su Kinijos karo belaisviais.
Iškart po to, kai IJA užėmė Nankiną, jie pradėjo ieškoti buvusių kinų kareivių. Jie paėmė į nelaisvę tūkstančius jaunų vyrų. Kai kurie iš šių vyrų niekada nebuvo kariai; IJA tiesiog manė, kad jie tokie yra. Be jokių teismo procesų IJA daugelį šių jaunų vyrų nuvežė prie Jangdzės upės ir nužudė kulkosvaidžiais.
Remiantis buvusių IJA karių prisipažinimais, 1937 m. gruodžio 13-14 d. IJA karių dalinys paėmė 14 777 kinų karo belaisvius. Per kelias kitas dienas jie paėmė dar 2 000-3 000 belaisvių. Per dvi dienas IJA išžudė visus šiuos karo belaisvius - daugiau kaip 15 000 žmonių. Savo prisipažinimuose buvę IJA kareiviai teigė, kad taip pasielgti jiems įsakė karo vadai.
Per šešias žudynių savaites IJA iš viso nužudė apie 30 000 kinų karo belaisvių. p. 1015.
Vagystės ir padegimai
Japonijos kariuomenė daugumą Nankino pastatų paliko sugriautus plėšikaudama ir padeginėdama. Jie sugriovė naujai pastatytus vyriausybinius pastatus ir daug civilių gyventojų namų. Kareiviai taip pat vogė, ką tik norėjo. Kadangi Japonijos imperatoriškoji armija buvo daug stipresnė už kinų kareivius ir civilius Nandzinge, kinai negalėjo pasipriešinti. Tai reiškė, kad japonai galėjo pasiimti visus vertingus miesto daiktus sau.
Netoli Nankino paimta į nelaisvę 15 000 kinų karių. Visi jie buvo nužudyti
Japonų kareiviai gyvi laidoja Kinijos civilius gyventojus
Japonų kareivių išprievartauta 16-metė mergina
Žudynių pabaiga
1938 m. sausį Japonijos imperatoriškoji kariuomenė paskelbė, kad Nankine vėl yra "tvarka". Pirmąją vasario savaitę ji sukūrė vyriausybę, kuri pakluso visiems Japonijos poreikiams. Po to IJA išvyko. Žudynės baigėsi.
Teismo procesas ir bausmė
1945 m. rugsėjo 2 d. Japonija pasidavė Sąjungininkams. Taip baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
Netrukus po to sąjungininkės pradėjo kurti tarptautinius karinius teismus. Japonijos vadovams teisti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui jie įsteigė Tarptautinį karinį tribunolą Tolimiesiems Rytams (IMTFE).
Tarptautinis karinis tribunolas Tolimiesiems Rytams
Trys Japonijos imperatoriškosios armijos vadai Nankine buvo teisiami IMTFE:
- Generolas Matsui Iwane, vadovavęs visiems japonų kariams Nankine.
- Generolas Akira Muto, vadovavęs kariams per žiauriausią žudynių dalį
- Kōki Hirota, kuris žudynių metu ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Jis buvo kaltinamas padėjęs planuoti žudynes ir nieko nedaręs, kad jas sustabdytų.
Visi trys šie vyrai buvo pripažinti kaltais dėl A klasės karo nusikaltimų. Tai reiškė, kad jie buvo pripažinti kaltais dėl karo planavimo ir vadovavimo jam. Visi trys buvo nuteisti mirties bausme ir jiems buvo įvykdyta mirties bausmė.
Nankino karo nusikaltimų tribunolas
1946 m. Kinijos vyriausybė įsteigė Nankino karo nusikaltimų tribunolą. Šis teismas teisė generolo Matsui leitenantą Tani Hisao už dalyvavimą Nandzingo žudynėse. Teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė mirties bausme.
IMTFE buvo surengtas buvusiojeIJA būstinėje Tokijuje
Atsisakymas
Nandzingo žudynės Japonijoje vis dar vertinamos labai prieštaringai. Tik nedaugelis japonų rašytojų teigia, kad žudynių apskritai nebuvo. Daugiausia ginčų dėl žudynių kyla dėl to, kiek kinų žuvo. Kai kurie mokslininkai teigia, kad žuvo daug mažiau kinų, nei teigia dauguma istorikų. Pavyzdžiui, japonų rašytojas Tanaka Masaaki teigia, kad Nankine žuvo tik keli šimtai civilių gyventojų.
2014 m. Japonija vis dar pagerbė keturiolika "A klasės" karo nusikaltėlių, įskaitant tris, kurie vadovavo Nankino žudynėms, nacionalinėje šventovėje.
Įrodymai
Yra daug įrodymų, kad Nankino žudynės įvyko taip, kaip teigia dauguma istorikų ir išgyvenusiųjų. Šie įrodymai yra šie:
- Žudynes išgyvenusių žmonių prisiminimai
- Žudynėse dalyvavusių japonų kareivių dienoraščiai ir prisipažinimai
- Žmonių, pavyzdžiui, gydytojų ir misionierių, pasilikusių padėti, laiškai, dienoraščiai ir prisiminimai.
- Nuotraukos ir filmai
- Pavyzdžiui, amerikiečių misionierius Johnas Magee pasiliko Nankine, kad galėtų filmuoti ir fotografuoti įvykius.
- Masinės kapavietės, kuriose visi žmonės buvo nužudyti tuo pačiu būdu
Tokios masinės kapavietės, kaip ši, įrodo, kad žmonės buvo žudomi Nankine.
Nuotraukų galerija
Per žudynes
· Užveskite pelės žymeklį ant kiekvienos nuotraukos, kad pamatytumėte jos etiketę. Spustelėkite nuotrauką, kad ji būtų didesnė.
· 
1937 m. gruodžio 13 d. generolas Matsui įveda JA karius į Nankiną
· 
Japonų kareiviai plėšikauja iš parduotuvių ir mirusių kinų
· 
Prie Jangdzės upės sukrauti kūnai
· 
Vyrui, atsisakiusiam gauti kareivių prievartaujamų moterų, įvykdyta mirties bausmė
· .jpg)
Nuotrauka, kurią padarė ir išsaugojo Nandžingo fotoateljė dirbantis kinas
Teismo procesas ir bausmė
· 
Tarptautinio karinio tribunolo Tolimiesiems Rytams darbas (1946 m.)
· 
Nandzingo tribunolas apžiūri žudynių aukų skeletus (1946 m.)
· 
Tani Hisao teisiamas Nankine (1947 m.)
· 
Tani Hisao vežamas į egzekuciją (1947 m.)
Paminklai: Nandzingo žudynių muziejus
· .jpg)
Paminklinė statula priešais muziejų
· 
Masinė žudynių aukų kapavietė, rasta po žeme, kai buvo statomas muziejus
· 
Paminklinė skulptūra muziejuje
· 
"Amžinoji (visada deganti) liepsna" mirusiesiems pagerbti
· 
"Žudynes išgyvenusių žmonių pėdsakai" memorialas
Susiję puslapiai
- Antrasis pasaulinis karas
- Antrasis Kinijos-Japonijos karas
- Japonijos imperija
- Japonijos imperatoriškoji armija
- Karo nusikaltimai
- Nusikaltimai žmoniškumui
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Nandzingo žudynės?
A: Nankino žudynės - tai žudynės (neteisingas daugelio žmonių nužudymas), įvykusios Nankine, Kinijoje, 1937 m. gruodžio mėn. ir 1938 m. sausio mėn. Tai buvo Antrojo Kinijos-Japonijos karo, kuris buvo Antrojo pasaulinio karo tarp Kinijos ir Japonijos dalis, dalis. Tuo metu Japonija bandė užimti Kiniją, o Nandzingas buvo Kinijos sostinė. 1937 m. gruodžio 13 d. Japonijos kariuomenė pasiekė Nankiną ir pradėjo žudyti tūkstančius tūkstančių vyrų ir berniukų bei prievartauti tūkstančius tūkstančių moterų ir mergaičių.
Klausimas: Kokie karo nusikaltimai buvo įvykdyti per šias žudynes?
A: Keletas karo nusikaltimų, įvykdytų per šias žudynes, pavyzdžių: nužudyti kareiviai be ginklų; nužudyti žmonės, kurie nebuvo kareiviai; daugelis buvo kankinami (labai stipriai sužaloti), suluošinti (sužaloti taip, kad to niekada nebebus galima ištaisyti) arba nužudyti labai žiauriais būdais; daugelis buvo išprievartauti (priversti turėti lytinių santykių) arba priversti dirbti ir su jais buvo elgiamasi kaip su daiktais. Turime kareivių vadų įsakymus, kuriais jiems liepiama daryti tokius dalykus ir nesilaikyti jiems prieštaraujančių taisyklių.
Klausimas: Ar tiesa, kad kovojant kitose vietose per kitus karus buvo taip pat blogai, kaip ir per Nankino žudynes?
Atsakymas: Ne, netiesa, kad kovos kitose vietose per kitus karus buvo tokios pat blogos, kaip ir Nandzingo žudynės. Yra daugybė įrodymų iš kinų šaltinių, ten buvusių pašaliečių, tai tyrinėjusių pašaliečių ir net japonų šaltinių, rodančių, kad tuo metu viskas buvo daug blogiau nei kitur.
Klausimas: Kaip atmintis apie šį įvykį paveikė šiandieninius Kinijos ir Japonijos santykius?
A: Atmintis apie šį įvykį ir pyktis dėl bandymų neigti jo faktą arba pagerbti už jį atsakingus asmenis lankantis Tokijo Jasukuni šventovėje vis dar kelia sunkumų Kinijos vyriausybei su Japonijos kolegomis, taip pat Kinijos piliečiams su Japonijos piliečiais.
Klausimas: Ar kas nors, susijęs su šiuo įvykiu, bandė sunaikinti visą žmonių grupę?
Atsakymas: Taip, kai kurie mano, kad su šiuo įvykiu susiję asmenys galėjo bandyti sunaikinti visą žmonių grupę - tai vadinama genocidu - dėl to, kad šis įvykis buvo labai žiaurus.
K: Kas vadovavo Nankino puolimui?
A: Nandzingo puolimui vadovavo Japonijos kariuomenės nariai, kurie 1937 m. gruodžio 13 d. pasiekė Nandzingą ir pradėjo kampaniją prieš ten gyvenančius civilius gyventojus, įskaitant masines vyrų ir berniukų žudynes bei moterų ir mergaičių prievartavimus.
