Rafaelis Lemkinas — genocido termino kūrėjas ir tarptautinės teisės pionierius
Rafaelis Lemkinas — genocido termino autorius ir tarptautinės teisės pionierius: jo kova prieš barbariškumą formavo šiuolaikinę tarptautinę atsakomybę ir žmogaus teisių apsaugą.
Rafaelis Lemkinas, lenkų kalba: Rafalas Lemkinas (1900 m. birželio 24 d. Baltarusijoje - 1959 m. rugpjūčio 28 d. Niujorke) - lenkų-žydų kilmės teisininkas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lemkinas domėjosi armėnų genocidu ir Tautų lygoje agitavo uždrausti tai, ką jis vadino "barbariškumu" ir "vandalizmu". Labiausiai jis žinomas dėl savo veiklos prieš genocidą - šį žodį jis sukūrė 1943 m. iš šaknies žodžių genos (graikiškai - šeima, gentis ar rasė) ir -cide (lotyniškai - žudymas).
Gyvenimas ir išsilavinimas
Rafaelis Lemkinas gimė žydų šeimoje teritorijoje, anuomet priklausiusioje Rusijos imperijai (dabar Baltarusija). Sulaukęs brandos jis įgijo teisės išsilavinimą Lenkijoje ir pradėjo praktikuoti teisę bei domėtis tarptautine teise. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jo studijos ir praktika sukosi apie žmogaus teisių, tautinių mažumų apsaugos ir tarptautinių nusikaltimų temas.
Karjera, veikla ir pabėgimas
Per karą Lemkinas patyrė asmeninių tragedijų ir stebėjo plataus masto žmogžudystes bei priespaudą, kas dar labiau sustiprino jo ryžtą suformuluoti ir teisiškai uždrausti naują nusikaltimo kategoriją. Dėl karo ir persekiojimo jis pasitraukė iš Europoje likusių vietų ir galų gale atsidūrė Jungtinėse Valstijose, kur tęsė savo mokslinę ir juridinę veiklą, rašė bei lobavo už tarptautinius sprendimus, nukreiptus prieš masines žmogžudystes.
Genocido samprata ir teisės formavimas
Lemkinas sukūrė terminas „genocidas“ ir plėtojo jo teisinę apibrėžtį, siekdamas, kad toks nusikaltimas būtų pripažintas tarptautine nusikalstama veika. Jo idėjos lėmė svarbius pokyčius tarptautinėje teisėje: jis buvo vienas iš pagrindinių iniciatorių, kurie siekė priimti specialų susitarimą draudžiantį genocidą. Lemkinas aktyviai lobavo Tautų Sąjungos ir vėliau Jungtinių Tautų institucijose, siekdamas įtraukti genocido draudimą į tarptautinius dokumentus.
Jo darbo sukaupta samprata vėliau tapo pagrindu 1948 m. priimtam Tautų Sąjungos Jungtinių Tautų konvencijai dėl genocido (Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide). Konvencijoje pateikta apibrėžtis nurodo, kad genocidas – tai bet kuris iš veiksmų, padarytų su ketinimu sunaikinti visiškai ar iš dalies tam tikrą nacionalinę, etninę, rasinę arba religinę grupę, įskaitant:
- narių nužudymą;
- rimtą fizinės ar psichinės sveikatos žalojimą grupės nariams;
- gyvenimo sąlygų grupės sunaikinimą, siekiant jos fizinio sunaikinimo visiškai ar iš dalies;
- priemonės, skirtos mažinti gimstamumą toje grupėje;
- vaikų perkelimas iš vienos grupės į kitą.
Lemkinas taip pat siekė, kad būtų pripažintos ir politinės grupės, tačiau galutinėje konvencijoje politinės grupės nebuvo įtrauktos — tai vienas iš jo principinių nusivylimų.
Raštai, knygos ir ideologinė įtaka
Tarp reikšmingiausių Lemkino darbų yra jo straipsniai ir knyga, kurioje jis pirmą kartą sistemingai aprašė ir paaiškino genocido fenomeną bei siūlė teisinius mechanizmus priešintis tokiems nusikaltimams. Jo tekstai buvo tiek akademiniai, tiek skirti praktiniam tarptautinės politikos formavimui. Jie padėjo sukurti terminologiją ir teisines priemones, kurios vėliau buvo naudojamos kovojant su masiniais žmogžudystėmis bei sisteminiu persekiojimu.
Palikimas ir reikšmė
Rafaelis Lemkinas mirė 1959 m. rugpjūčio 28 d. Niujorke, ne visiškai pamatęs, kaip plačiai jo idėjos bus įgyvendintos praktikoje. Vis dėlto jo indėlis — tiek terminologinis, tiek teisinis — tapo kertiniu pamatu šiuolaikinei tarptautinei žmogaus teisių apsaugai ir nusikaltimų prieš žmoniją kategorijoms. Jo vardu pavadintos premijos, tyrimų centrai ir tarptautinės iniciatyvos primena apie jo pastangas įtvirtinti idėją, kad visuomenė turi teisines priemones užkirsti kelią masiniam smurtui ir bausti jo vykdytojus.
Šiandien Lemkino darbai tebegyvena teisiniuose dokumentuose, istorijos studijose ir tarptautinėje politikoje kaip priminimas apie būtinybę atpažinti, užkirsti kelią ir teisiškai reaguoti į genocido grėsmes bei vykdomus nusikaltimus.

Rafaelis Lemkinas
Mirtis
Lemkinas mirė nuo širdies smūgio Miltono H. Blow viešųjų ryšių biure Niujorke 1959 m., būdamas 59 metų. Ironiškas paskutinis žmogaus, kurio gyvenimas buvo skirtas milijonų genocido aukų atminimui, posūkis - jo laidotuvėse dalyvavo septyni žmonės.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Rafaelis Lemkinas?
A: Rafaelis Lemkinas buvo lenkų-žydų kilmės teisininkas.
K: Kuo domėjosi Lemkinas prieš Antrąjį pasaulinį karą?
A: Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lemkinas domėjosi armėnų genocidu.
K: Už ką Lemkinas agitavo Tautų Lygoje?
A.: Lemkinas Tautų Lygoje agitavo uždrausti tai, ką jis vadino "barbariškumu" ir "vandalizmu".
K: Kuo Rafaelis Lemkinas yra labiausiai žinomas?
A: Rafaelis Lemkinas labiausiai žinomas dėl savo veiklos prieš genocidą.
K: Ką Lemkinas nukaldino 1943 m.?
A: 1943 m. Lemkinas sukūrė terminą "genocidas".
K: Kokia žodžio "genocidas" kilmė?
A: Žodis "genocidas" buvo sugalvotas iš šaknies žodžių genos (graikiškai - šeima, gentis ar rasė) ir -cide (lotyniškai - žudymas).
K: Koks buvo Lemkino indėlis į kovą su genocidu?
A: Lemkinas prisidėjo prie genocido sąmoningumo didinimo ir jo pripažinimo tarptautiniu nusikaltimu.
Ieškoti