Saulius
Saulius (/sɔːl/;, reiškia "prašomas, meldžiamas"; lotyniškai Saul; arabiškai طالوت, Ṭālūt arba شاؤل, Ša'ūl) - karalius Samuelio, 1 Kronikų ir Korano knygose. Jis buvo pirmasis senovės Izraelio karalius. Jis valdė nuo 1047 m. pr. m. e. iki 1007 m. pr. m. e.
Biblijoje Saulius myli Dievą ir jam paklūsta, kol nustoja jo klausyti ir tampa šiek tiek godus, taip prarasdamas visą Dievo susidomėjimą juo. Ateina pranašas Samuelis ir įspėja jį, kad Dievas nebėra su juo. Pasisukdamas išeiti Saulius griebia Samuelio apsiaustą, ir šis plyšta. Samuelis sako (1Samuelio15, 28~29): "Šiandien Viešpats atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir atidavė ją vienam iš tavo kaimynų - geresniam už tave. Tas, kuris yra Izraelio Šlovė, nemeluoja ir nekeičia savo nuomonės, nes jis nėra žmogus, kad pakeistų savo nuomonę".
Tada Viešpaties dvasia pasitraukia nuo Sauliaus, ir piktoji dvasia jį kankina. Saulius paima į tarnybą piemenį Dovydą, jauniausią Jesės sūnų, kad šis jam grotų arfa ir taip jį nuramintų, kai piktoji dvasia jį apleis. Vėliau jis pavydi Dovydui ir ima įtarinėti, kad Dovydas yra "vienas iš tavo kaimynų", kurį minėjo Samuelis. Jis ima bijoti Dovydo ir galiausiai jo pavydas virsta neapykanta, ir jis nori jį nužudyti. Tačiau Sauliaus sūnus Džonatanas draugiškai susiriša su Dovydu, todėl jo pyktis užsiplieskia ir ant Džonatano.
Vėliau Saulius miršta mūšyje su filistinais ir krinta nuo savo paties kardo, nes nenori, kad jį skriaustų "neapipjaustyti" filistinai.1 Samuelio ir 2 Samuelio knygos prieštaringai aprašo Sauliaus mirtį. 1 Samuelio knygoje ir analogiškame 1 Kronikų knygos 10 skyriuje aprašoma, kad pralaimėjusiems izraelitams bėgant Saulius prašo savo ginklanešio jį nužudyti, bet šis atsisako, todėl Saulius krinta nuo savo paties kardo. 2 Samuelio knygoje amalekietis pasakoja Dovydui, kad po mūšio rado Saulių, kuris buvo atsirėmęs į savo ietį ir atliko perversmą. Dovydas liepia amalekietį nužudyti už tai, kad jis apkaltino jį nužudžius pateptąjį karalių. Mūšyje taip pat žuvo trys Sauliaus sūnūs: Jonatanas, Abinadabas ir Melkišua (Samuelio 31:1-4%20{{{2}}};&version=KJV; 1 Samuelio 31:1-4 {{{2}}}). Karalius Dovydas, po mūšio išgirdęs apie tragediją, prakeikia kalną:
Jūs, Gilbojos kalnai, tegul ant jūsų nebūna nei rasos, nei lietaus, nei rinktinių vaisių laukų; nes ten buvo niekingai išmestas galingojo skydas, Sauliaus skydas, pateptas aliejumi (Samuelio 1:21%20{{{2}}};&version=KJV; 2 Samuelio 1:21 {{{2}}).
Nugalėtojai filistinai atgavo Sauliaus ir trijų jo sūnų, kurie taip pat žuvo mūšyje,
kūnus, nukirto jiems galvas ir iškabino juos ant Bėt-Šano sienos. Sauliaus šarvus jie eksponuoja Aštaroto šventykloje (kanaaniečių Askalono šventykloje). Tačiau naktį Jabeš-Gileado gyventojai ištraukia kūnus kremuoti ir palaidoti (Samuelio 31:8-13, 1 Kronikų 10:12%20{{{2}};&version=KJV; 1 Samuelio 31:8-13, 1 Kronikų 10:12 {{{2}}). Vėliau Dovydas paima Sauliaus ir jo sūnaus Džonatano kaulus ir palaidoja juos Zeloje, savo tėvo kape (Samuelio 21:12-14%20{{{2}};&version=KJV; 2 Samuelio 21:12-14 {{{2}}). 1 Kronikų knygoje esantis pasakojimas apibendrinamas teiginiu, kad:
Saulius mirė dėl savo neištikimybės Viešpačiui, nes nesilaikė Viešpaties žodžio, taip pat dėl to, kad kreipėsi į mediumą, prašydamas patarimo.
Julius Kronbergas: Dovydas ir Saulius (1885).
Sauliaus palikuonys
Po karaliaus Sauliaus mirties Izraelio karaliumi buvo paskelbtas jo vienintelis pergyvenęs sūnus; tuo metu Izbošetui buvo 40 metų ir jis valdė dvejus metus (2 Samuelio 2:10). Tačiau po karaliaus Sauliaus mirties Judo giminė atsiskyrė nuo Sauliaus rūmų valdymo ir savo karaliumi paskelbė Dovydą (2 Samuelio 2:4), todėl kilo karas (2 Samuelio 2:12). Dovydo frakcija galiausiai nugalėjo prieš Iš-bošeto frakciją (2 Sam 3, 1), tačiau karas nesibaigė, kol prie Dovydo neprisijungė Abneras (2 Sam 3, 6). Prieš Sauliaus mirtį Dovydas buvo vedęs Sauliaus dukterį Michalę, Išbošeto seserį, kol Saulius ir Dovydas susipyko ir Saulius ją atidavė kitam vyrui (Samuelio%2025:44&verse=HE&src=! 1 Samuelio 25:44 HE). Vėliau, pasibaigus karui su Išbošetu, Dovydo taikos sąlygose buvo reikalaujama, kad Mikalė būtų grąžinta jam, ir Išbošetas sutiko (2 Sam 3, 14). Po Abnero mirties, atrodo, Izbošetas prarado viltį išlaikyti valdžią (2 Sam 4, 1). 2 Sam 4, 1. Izbošetą nužudė du jo paties kariuomenės vadai Rechabas ir Baana (2 Sam 4, 5), kurie už tai tikėjosi atlygio iš Dovydo. Tačiau Dovydas atsisakė duoti bet kokį atlygį už išdavystę; jis liepė abu žudikus pakarti, nupjaunant jiems rankas ir kojas. Išbošeto galva buvo palaidota Abnero kape Hebrone. (2 Samuelio 4:12)Mikalė buvo bevaikė.
Ankstyvojoje Dovydo valdymo Jeruzalėje pusėje Izraelį ištiko trejus metus trukęs badas. Buvo manoma, kad ši nelaimė įvyko dėl "Sauliaus ir jo kruvinų namų, nes jis išžudė gibeoniečius". Gibeoniečiai buvo ne izraelitai, o amoritų, kuriuos Saulius persekiojo iš Izraelio vidaus, likutis. Dovydas paklausė gibeoniečių, kokios satisfakcijos jie reikalauja, ir gavo atsakymą, kad niekas neatlygins Sauliaus jiems padarytos skriaudos, tik septynių Sauliaus sūnų mirtis (2 Samuelio 21:1-6).
Dovydas jiems atidavė du Sauliaus sugulovės Rizpos sūnus (Armonį ir Mefibošetą(2 Samuelio 21:8) ir penkis Sauliaus vyresniosios dukters Merabos sūnus, kuriuos ji pagimdė Adrieliui. Šiuos gibeoniečiai nužudė ir jų kūnus pakabino Gibėjos šventykloje. (2 Sam 21, 8-9) Po to Rizpa užėmė savo vietą ant Gibėjos uolos ir penkis mėnesius stebėjo pakabintus savo vaikų kūnus, kad jų nesuėstų žvėrys ir plėšrieji paukščiai (2 Sam 21, 10), kol galiausiai Dovydas juos nuėmė ir palaidojo (2 Sam 21, 13) šeimos kape Zeloje kartu su Sauliaus ir Jehonatano kaulais. (2 Samuelio 21:14).
Vienintelis vyriškos lyties Sauliaus palikuonis, kuris išgyveno, buvo Mefibošetas, Jonatano luošas sūnus (2 Samuelio 4:4), kuriam tėvo ir senelio mirties metu buvo penkeri metai. Ilgainiui jis pateko į Dovydo globą (2 Samuelio 9, 7-13). Mefibošetas turėjo jauną sūnų Michėją (2 Samuelio 9, 12), kuris turėjo keturis sūnus ir palikuonis, kurių vardai buvo minimi iki devintosios kartos (1 Kronikų 8, 35-38).
- ↑ G. Darshan, "Sauliaus ir Jehonatano kaulų perlaidojimas (II Sam 21, 12-14) senovės graikų herojų kulto istorijų šviesoje", ZAW, 125,4 (2013), 640-645.
- ↑ 1 Kronikų 10:13-14
- ↑ "www.Bibler.org - Dictionary - Rizpah". Žiūrėta 2012-10-29.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Saulius?
Atsakymas: Saulius yra karalius Samuelio, 1 Kronikų ir Korano knygose. Jis buvo pirmasis senovės Izraelio karalius ir valdė nuo 1047 m. pr. m. e. iki 1007 m. pr. m. e.
K: Ką Saulius padaro, kad Dievas nustoja jo klausyti?
A: Saulius myli Dievą ir jam paklūsta, kol nustoja jo klausyti ir tampa godus, taip prarasdamas visą Dievo susidomėjimą juo.
K: Kokį įspėjimą Samuelis duoda Sauliui?
A: Ateina pranašas Samuelis ir įspėja Saulių, kad Dievas nebėra su juo. Pasisukdamas išeiti Saulius griebia Samuelio apsiaustą, ir šis plyšta. Samuelis sako (1Samuelis15, 28~29): "Šiandien Viešpats atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir atidavė ją vienam iš tavo kaimynų - geresniam už tave. Tas, kuris yra Izraelio Šlovė, nemeluoja ir nekeičia savo nuomonės, nes jis nėra žmogus, kad pakeistų savo nuomonę". Tada Viešpaties dvasia pasitraukia nuo Sauliaus.
Klausimas: Kaip Dovydas pradeda tarnauti Sauliui?
Atsakymas: Saulius priima į tarnystę piemenį Dovydą, jauniausią Jesės sūnų, kad šis jam grotų arfa ir taip jį nuramintų, kai piktoji dvasia jį aplanko.
K: Kaip į šią istoriją įsitraukia Jehonatanas?
A: Jonataną su Dovydu sieja draugystė, dėl to jo pyktis užsiliepsnoja ir ant Jonatano, kai šis pavydi Dovydui ir ima įtarinėti Dovydą esant "vienu iš tavo kaimynų", apie kurį anksčiau kalbėjo Samuelis.
Klausimas: Kaip mirė Saulius?
A: Vėliau mūšyje su filistinais Saulius miršta krisdamas ant savo paties kalavijo, nes nenori, kad jį įžeidinėtų "neapipjaustyti" filistinai. 1Samuelio ir 2Samuelio knygos pateikia prieštaringus pasakojimus apie tai, kaip tiksliai tai įvyko, tačiau, pasak 1Samuelio ir analogiško pasakojimo 1 Kronikų 10 skyriuje, kai nugalėti izraelitai bėga, Saulius prašo ginklanešio jį nužudyti, bet atsisako ir krinta ant savo paties kalavijo. 2Samuelio knygoje amalekietis pasakoja Dovydui, kad po mūšio rado Saulių, kuris buvo atsirėmęs į ietį, ir atliko perversmą.Dovydas nužudė amalekietį, kaltindamas save, kad nužudė pateptąjį karalių.
