Seneka (Lucijus Anėjus Seneka) – romėnų stoikas, filosofas ir Nerono patarėjas
Seneka — romėnų stoikas, filosofas ir Nerono patarėjas; išskirtinė intelektualo kelionė nuo tremties iki tragiškos pabaigos imperijos šešėlyje.
Lucijus Anėjus Seneka - romėnų filosofas, poetas ir politikas. Jis gimė apie 4 m. pr. m. e. Kordoboje, Hispanoje (dabartinėje Ispanijoje). Senekos tėvas buvo rašytojas, žinomas kaip Seneka Vyresnysis. Senekos motina buvo vadinama Helvija. Seneka dažnai gyveno Romos mieste. Jis mirė nusižudydamas 65 metais.
Valdant Romos imperatoriui Klaudijui, Seneka devyneriems metams buvo išsiųstas į tremtį Korsikos saloje. Šį aktą nulėmė Mesalina, kuri buvo Klaudijaus žmona. 49 m. Klaudijus vedė savo dukterėčią Agripiną ir ji pašaukė Seneką atgal į Romą, kad šis taptų jos sūnaus Nerono auklėtoju. Neronas tapo imperatoriumi 54 m. po Kr. ir Seneka padėjo jam valdyti Romos imperiją ateinančius penkerius metus. Po 59 m. Neronas tapo panašus į tironą, ir Seneka nustojo jį kontroliuoti. 65 m. Neronas apkaltino Seneką, kad šis padėjo Pizono sąmokslo žmonėms, kurie norėjo nužudyti Neroną. Seneka tikriausiai buvo nekaltas, tačiau Neronas privertė Seneką nusižudyti.
Trumpa biografija ir politinė veikla
Seneka gimė gerai situuotoje šeimoje; jo tėvas, Seneka Vyresnysis, buvo žinomas retorikos mokytojas ir rašytojas. Jaunystėje Lucijus mokėsi retorikos ir teisės Romoje. Per savo gyvenimą jis užėmė įvairias pareigas: buvo advokatas, senatorius ir patarėjas. Nors kaip valdininkas ir teisininkas Seneka buvo aktyvus Romos politiniame gyvenime, didžiausią žinomumą jis įgavo kaip Nerono mokytojas ir patarėjas pirmuosiais imperatoriaus valdymo metais.
Filosofija ir kūryba
Seneka yra vienas žymiausių stoikų atstovų Romos literatūroje. Jo filosofija pabrėžia dorybę, savikontrolę, emocijų suvaldymą ir gyvenimo paprastumą — pagrindines stoicizmo idėjas. Seneka stengėsi pritaikyti stoikų principus praktiniam gyvenimui ir rašė trumpus, aiškius pamokymus, skirtus tiek elgesiui, tiek sielos ramybei.
Jo žinomiausi raštai apima:
- Epistulae Morales ad Lucilium (Moralinės laiškos Lucilijui) – laiškų rinkinys apie etiką ir gyvenimo prasmę;
- De Brevitate Vitae (Apie gyvenimo trumpumą);
- De Clementia (Apie gailestingumą) – skirtas imperatoriui, kaip pamokymas teisingam valdymui;
- De Ira (Apie pyktį) – bandymas suprasti ir valdyti vieną destruktyviausių emocijų;
- De Beneficiis (Apie gėris);
- Naturales Quaestiones – darbai apie gamtos reiškinius;
- Be to, Senekai priskiriamos tragedijos (pvz., Thyestes, Medea, Phaedra, Hercules Furens), kuriose jis jungė stoicizmo motyvus su dramatiškais mitiniais siužetais.
Stiliaus atžvilgiu Seneka pasižymėjo lakonišku, sentencingu stiliumi, dažnai vartodamas aforizmus ir ryškias vaizdines paraleles. Dėl to jo raštai ilgainiui turėjo didelę įtaką tiek antikos, tiek vėlesnės literatūros tradicijoms.
Gyvenimo pabaiga ir palikimas
Senekos ryšiai su Neronu iš pradžių buvo produktyvūs: jis kartu su prefektu Burru prisidėjo prie santykaus valdymo, kuris pirmaisiais Nerono valdymo metais laikomas palankiu Romai. Tačiau vėliau politinė situacija pasikeitė, Neronui bręstant ir tampant autoritariškesniu, Santykiai su patarėju ėmė atšalti. 65 m. Pizono (Pisonian) sąmokslas prieš Neroną davė pagrindą represijoms: areštuota daugybė konspiratorių ir įtariamųjų, tarp kurių pateko ir Seneka. Jam buvo liepta nusižudyti; tradiciniai šaltiniai aprašo jo mirtį kaip ilgą ir skausmingą procesą — pjūvį arterijoms ir nuovargį, o galiausiai mirtį karštame vonioje ir kraujo netekimą. Jam buvo suteikta galimybė iškelti savo artimuosius, rašinius ir susitaikyti su mirtimi pagal stoikų idealus.
Senekos palikimas yra sudėtingas ir daugiabriaunis: jo filosofiniai veikalai padėjo platinti stoicizmą Romoje ir vėliau darė įtaką viduramžių ir renesanso mąstytojams, taip pat krikščionių moralinei literatūrai. Jam priskiriama reikšmė ne tik kaip teoriniam stoikui, bet ir kaip praktinio patarėjo bei etikos mokytojui. Istorikai taip pat diskutuoja apie jo konfliktą — viešai propaguojamas asketiškumas ir tuo pat metu susikaupta turtų dalis bei politinė galia — tad Seneka lieka sudėtinga figūra, kurią istorija vertina tiek už vertybių sklaidą, tiek už politinius paradoksus.
Seneka
Raštai
Seneka buvo labai garsus rašytojas. Jis rašė knygas apie filosofiją, taip pat kūrė pjeses. Dauguma jo knygų išliko iki šiol.
Jo filosofinės knygos buvo apie stoicizmą. Tarp šių knygų yra jo "Laiškai Lucilijui" ir "Esė" (arba "Dialogai"). Seneka norėjo rasti teisingą būdą, kaip žmonėms būti laimingiems, todėl rašė apie etiką. Jis manė, kad kai kurios emocijos, įskaitant pyktį ir sielvartą, yra blogos ir jų reikėtų vengti. Jis rašė apie gyvenimo trumpumą, rašė apie malonę, gailestingumą, draugystę ir būtinybę padėti kitiems žmonėms.
Jo pjesės yra tragedijos. Jos paremtos graikųmitologija ir vadinasi taip: Heraklis, Trojos moterys, Finikietės, Fedra ir Edipas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Liucijus Anėjus Seneka?
A: Liucijus Anėjus Seneka buvo romėnų filosofas, poetas ir politikas.
K: Kada ir kur gimė Seneka?
A: Seneka gimė apie 4 m. pr. m. e. Kordoboje, Ispanijoje (dabar Ispanijoje).
K: Kas buvo Senekos tėvai?
A: Senekos tėvas buvo rašytojas, žinomas kaip Seneka Vyresnysis, o motina vadinosi Helvija.
K: Kur dažnai gyveno Seneka?
A: Seneka dažnai gyveno Romos mieste.
K: Kaip mirė Seneka?
A: Seneka mirė nusižudydamas 65-aisiais metais.
K: Kodėl Seneka buvo išsiųstas į tremtį Korsikos saloje?
A: Romos imperatoriaus Klaudijaus valdymo metais Seneka devyneriems metams buvo išsiųstas į tremtį Korsikos saloje dėl Mesalinos, kuri buvo Klaudijaus žmona.
K: Kas nutiko Senekai valdant Neronui?
Atsakymas: Seneka padėjo Neronui valdyti Romos imperiją pirmuosius penkerius metus po to, kai Neronas 54 m. tapo imperatoriumi, tačiau po 59 m. Neronas tapo panašus į tironą ir Seneka prarado jo kontrolę. 65 m. Neronas apkaltino Seneką, kad jis padėjo Pizono sąmokslo žmonėms, kurie norėjo nužudyti Neroną, ir Seneka buvo priverstas nusižudyti, nors tikriausiai buvo nekaltas.
Ieškoti