Liberlandas

Vieta

Nesutarimai dėl sienos Dunojaus upės slėnyje prasidėjo 1947 m., tačiau Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos gyvavimo laikotarpiu liko neišspręsti. Jugoslavijai subyrėjus, nesutarimai dar labiau padidėjo. Serbija mano, kad Dunojaus slėnio takoskyra ir vidurinė upės linija yra tarptautinė dviejų šalių siena. Kroatija su tuo nesutinka ir tvirtina, kad tarptautinė siena eina senosiomis palei upę esančių kadastrinių savivaldybių linijomis - tokia, kokia Dunojus buvo XIX amžiuje, kol jo vagą pakeitė meandrai ir hidrotechnikos darbai. Todėl Kroatija pretenduoja į didelę dalį Serbijos kontroliuojamos ginčijamos teritorijos, o Serbija nepretenduoja į daug mažesnes dalis kitoje pusėje.

Prezidentas A. Jedlička teigia, kad į jų reikalaujamą žemę, vadinamą Gornja Siga (viršutinė tufa), nepretenduoja nė viena pusė.

Jo plotas - apie 7 km², o didžiąją jo dalį dengia miškai. 2015 m. balandžio mėn. šioje vietovėje apsilankęs Čekijos laikraščio "Parlamentní listy" žurnalistas rado namą, kuris, pasak netoliese gyvenančių žmonių, buvo apleistas apie trisdešimt metų. Buvo pranešta, kad privažiavimo kelias yra blogos būklės.

Palei save pasiskelbusią teritoriją teka Dunojaus upė - tarptautinis vandens kelias, kuriuo kelios valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, gali laisvai pasiekti Juodąją jūrą. Liberlando svečiai ir piliečiai į šią teritoriją ir iš jos atplaukia laivais.

Istorija

Skelbimas

Tą pačią dieną, kai buvo paskelbta Liberlandija, Vitas Jedlička ir jo bendražygiai Gornja Siga mieste surengė vėliavos ceremoniją.

Vėliavą sudaro geltonas fonas (simbolizuojantis libertarizmą), per vidurį horizontaliai einanti juoda juosta (simbolizuojanti anarchiją arba sukilimą) ir herbas centre. A. Jedlička yra Čekijos laisvųjų piliečių partijos, kuri savo vertybes grindžia klasikinio liberalizmo ideologija, narys.

A. Jedlička pareiškė, kad nei Serbija, nei Kroatija, nei jokia kita tauta nepretenduoja į šią žemę (ji yra terra nullius). Jo teigimu, siena buvo nustatyta atsižvelgiant į Kroatijos ir Serbijos pasienio pretenzijas ir nepažeidžia jokios kitos valstybės suvereniteto. 2015 m. balandį A. Jedlička pareiškė, kad oficiali diplomatinė nota bus išsiųsta tiek Kroatijai, tiek Serbijai, o vėliau ir visoms kitoms valstybėms su oficialiu prašymu dėl tarptautinio pripažinimo.

2015 m. gruodžio 18 d. prezidentas A. Jedlička pristatė pirmąją laikinąją Liberlandijos vyriausybę ir jos finansų, užsienio reikalų, vidaus reikalų ir teisingumo ministrus bei du viceprezidentus^{. [e]}

Patekimas į Liberlandą

Nuo 2015 m. gegužės pradžios Kroatijos valdžios institucijos neleido patekti į šią teritoriją.

2015 m. gegužės mėn. Vitą Jedličką ir jo vertėją Sveną Sambunjaką po bandymo kirsti sieną trumpam sulaikė Kroatijos policija. V. Jedlička vieną naktį praleido areštinėje, vėliau buvo nuteistas ir įpareigotas sumokėti baudą už neteisėtą Kroatijos sienos kirtimą, tačiau nuosprendį apskundė. Jis teigė, kad teritorijoje buvo mažiausiai trys Liberlandijos piliečiai, atvykę iš Šveicarijos. Vėliau tą patį mėnesį Vitas Jedlička vėl buvo sulaikytas. Iš pradžių žurnalistai galėjo patekti į teritoriją kartu su V. Jedlička, tačiau vėliau į ją nebuvo įleisti ir kiti žurnalistai, tarp jų - Serbijos visuomeninio transliuotojo "Radio Television of Vojvodina" ir Bosnijos laikraščio "Dnevni Avaz" žurnalistai.

Sulaikyti asmenys buvo iš daugelio šalių, įskaitant Airiją, Vokietiją, Daniją ir JAV. Kroatijos policija toliau suiminėjo žmones, įskaitant tuos, kurie į teritoriją pateko laivais per tarptautinį vandens kelią. Vienam iš jų, danų aktyvistui Ulrikui Grøsselui Haagensenui, buvo skirtas namų areštas 5 dienoms, o po to jis buvo nuteistas 15 parų kalėjimo, dėl to Danijoje kilo tam tikri protestai.

2016 m. gegužės mėn. paskelbti keli Kroatijos apeliacinio teismo sprendimai. Teismas paliko galioti nutarimus, kad įvažiavimas į Liberlandiją iš Kroatijos yra neteisėtas, tačiau nustatė, kad nuosprendžiai dėl įvažiavimo į Liberlandiją iš Serbijos yra neteisingi. Teismas nurodė, kad žemesnės instancijos teismas padarė "esminį nusižengimų nagrinėjimo pažeidimą" ir "esminių procedūrinių pažeidimų". Be to, jis nusprendė, kad "faktinės aplinkybės [prokuroro] buvo nustatytos neteisingai ir neišsamiai, o tai galėjo lemti neteisingą materialinės teisės taikymą". Dėl 6 iš 7 apeliacinių skundų buvo nuspręsta atnaujinti bylos nagrinėjimą. Žemesnės instancijos teismas turi nustatyti sienos ir pasienio perėjos vietą, tačiau kol kas to nepadarė. ^{[savarankiškai skelbiamas šaltinis e]}Nuo to laiko lankytojai atplaukdavo į šią teritoriją valtimis, tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos joje neturėjo.

Teritorija, į kurią pretenduoja Liberlandas, yra didžiausiame žalios spalvos žemės sklype, žemėlapyje pažymėtame "Siga". Dėl skirtingo sienų apibrėžimo į geltonai nuspalvintas dalis rytuose pretenduoja ir Serbija, ir Kroatija. Kroatija tvirtina, kad žaliai pažymėtos dalys yra Serbijos dalis, tačiau Serbija į jas nepretenduoja. Tai paskatino Jedličką teigti, kad žaliosios dalys liko abiejų šalių nepareikalautos.

Teisėtumas

Kroatija ir Serbija atmetė Jedličkos pretenzijas kaip nesvarbias, nors abi šalys reagavo skirtingai. 2015 m. balandžio 24 d. Serbijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad, nors šį reikalą laiko nereikšmingu, "naujoji valstybė" nepažeidžia Serbijos sienos, kurią skiria Dunojus. Kroatija, kuri blokuoja žmonėms patekti į Liberlandą, pareiškė, kad po tarptautinio arbitražo jis turėtų būti priskirtas Kroatijai arba Serbijai, o ne trečiajai šaliai.

Čikagos universiteto Teisės mokyklos teisės apžvalgoje "Chicago Journal of International Law" išspausdintame straipsnyje Liberlando pretenzija į valstybingumą nagrinėjama atsižvelgiant į Montevidėjo konvencijoje nustatytus kriterijus. Pasak autoriaus, "Kroatijos primygtinis reikalavimas, kad Liberlandas yra Serbijos dalis, galėtų reikšti Kroatijos teisinių teisių į Liberlandą atsisakymą. Ir atvirkščiai, jei teritorija, kurią Liberlandas laiko savo nuosavybe, yra Serbijos teritorija, Serbijos vyriausybės atsisakymas savo nuosavybės teisių į tą žemę taip pat galėtų būti atsisakymas, kuris pakeistų teisinį žemės statusą į terra nullius. Abiem atvejais teritorija priklausytų pirmajam į ją pretenduojančiam subjektui, šiuo atveju - Liberlandui."

Reakcijos

Serbijos ir Kroatijos teisės ekspertai klausė, ar pagal tarptautinę teisę Jedlička turi teisę pretenduoti į šią teritoriją, dėl kurios šiuo metu vyksta abiejų tautų ginčas, bet į kurią nepretenduoja nė viena iš jų. Žurnalistai abejojo, kiek rimtai Jedlička vertina savo pretenzijas, o kai kurie tai vadino reklaminiu triuku.

2015 m. gegužės 20 d. Laisvųjų piliečių partijos lyderis Petras Machas išreiškė paramą laisvės idėjomis grindžiamos valstybės kūrimui ir pridūrė, kad Laisvųjų piliečių partija nori, jog Čekija taptų tokia pat laisva šalimi.

Kroatijos naujienų portalo Index.hr apžvalgininkas, teisės profesorius Goranas Vojkovičius (Goran Vojković) Liberlandą pavadino "cirku, kuris kelia grėsmę Kroatijos teritorijai", ir teigė, kad yra pavojus, jog Kroatijos pretenzijos kontroliuoti žemę kitoje Dunojaus pusėje gali susilpnėti dėl to, kad Liberlando projektas atkreipė dėmesį į ginčą dėl sienos.

2016 m. žurnale "Stratfor" išspausdintame straipsnyje iniciatyva apibendrinta taip: "Liberlandas yra įdomus atvejis, nes iš esmės nė vienas iš veikėjų, kurie galėtų reikalauti jį kontroliuoti, nėra suinteresuotas tai daryti. Tačiau tai tikriausiai ir liks kuriozu, kurio pasekmės tarptautiniu lygmeniu bus nereikšmingos. Kitose ginčytinose pasaulio teritorijose smurtas ir diplomatija išliks pagrindinėmis priemonėmis, leidžiančiomis reikalauti nuosavybės teisių.

Pilietybė

Liberlando tinklalapyje skelbiama, kad šiuo metu ieškoma asmenų, kurie gerbia kitus žmones ir jų nuomonę, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, orientacijos ar religijos, gerbia privačią nuosavybę, kuri yra neliečiama, ir nebuvo bausti už sunkius kriminalinius nusikaltimus. Per savaitę Liberlandas gavo 200 000 paraiškų. 2015 m. gegužės pradžioje Liberlandas priėmė apie trisdešimt piliečių. Prašomoje teritorijoje turėjo vykti renginys, tačiau Kroatijos pasienio policija neleido grupei patekti į ją iš Kroatijos pusės. Nuo 2017 m. spalio mėn. pilietybę Liberlandas suteikė 300-400 asmenų, asmenims, kurie "padėjo šaliai judėti į priekį" arba pelnė bent 5000 nuopelnų. 2018 m. vasario 16 d. Jedlička ir jo kabinetas buvusiam kongresmenui Ronui Polui įteikė Liberlandijos pasą ir pilietybės pažymėjimą.

Asmenims, prisidėjusiems prie Liberlando plėtros ar laisvės idėjų puoselėjimo, Liberlandas taip pat teikia ordino "Už nuopelnus" apdovanojimą, vadinamą "Pirmojo laipsnio ordinu už nuopelnus". Tarp apdovanotųjų yra leidėjas Steve'as Forbesas, ekonomistas Markas Skousenas, Kroatijos parlamento narys Ivanas Pernaras ir kiti.

Liberlando konstitucija buvo rengiama ir peržiūrima kelis kartus. Projektą sudaro keturi skyriai. Jame pateikiamas Teisių bilis ir reglamentuojamas viešasis administravimas, politinės institucijos, įstatymų leidžiamoji valdžia ir teisminė valdžia.

Liberlando pilietybės pažymėjimas

Atpažinimas

Liberlando diplomatiškai nepripažino nė viena Jungtinių Tautų narė. Tačiau Liberlandas yra užmezgęs santykius su Somalilandu, 1991 m. nepriklausomybę nuo Somalio paskelbusia valstybe. 2017 m. rugsėjo mėn. Liberlandas ir Somalilandas pasirašė supratimo memorandumą, kuriame pasižadėjo užmegzti glaudesnius santykius ir bendradarbiauti technologijų, energetikos ir bankininkystės srityse.

Liberlando prezidentas A. Jedlička ir Liberlando laikinosios vyriausybės nariai reguliariai vyksta į geros valios vizitus visame pasaulyje, kad pristatytų Liberlandą ir skatintų diplomatinius ir komercinius ryšius su šiuo projektu. 2017 m. A. Jedlička susitiko su JAV senatoriais Tedu Cruzu, Randu Paulu, Benu Sasse'u ir demokratų šešėliniu senatoriumi iš Vašingtono Paulu Straussu bei keliais kitais JAV išrinktais atstovais. 2018 m. vasarį A. Jedlička ir jo JAV komanda vyko į Vašingtoną susitikti su Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininku senatoriumi Bobu Corkeriu, taip pat senatoriumi Lamaru Alexanderiu.

Liberlandas taip pat užmezgė ryšius su Savojos regionu, kuris nuo XI a. iki 1860 m., kai buvo prijungtas prie Prancūzijos, buvo nepriklausoma ir savarankiška teritorija. Šiandien Savojos gyventojai savo teritorijoje yra mažuma, o Prancūzijos vyriausybė į jų pretenzijas neatsižvelgia. Liberlandas, be kita ko, taip pat pradėjo dialogą su Bretanės (Bretanės) regionu.

2018 m. gruodžio 5 d. Jungtinės Karalystės libertaras Billas Etheridge'as, Europos Parlamento narys, ir Paulas Brothwoodas Europos Parlamente surengė Liberlando renginį, kuriame buvo aptarta jo ateitis.

Oficialūs valstybių pareiškimai

•  Kroatija: Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministerija užsiminė apie Liberlandą, bet viešai atmetė kaip pokštą. 2015 m. birželio 29 d. Kroatijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Gornja Siga statusas nenustatytas, tačiau tai nėra terra nullius ir po tarptautinio arbitražo ji bus priteista Kroatijai arba Serbijai, o ne trečiajai šaliai. Tačiau 2016 m. gegužės mėn. laiške vidaus reikalų ministrui Vlaho Orepičiui Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministras Miro Kovačas pavadino Liberlandą "provokacine idėja, kuri pasiekė rimtą mastą", ir kad ji "kelia pavojų Kroatijos Respublikai". 2017 m. sausio 17 d. Kroatijos parlamente (Sabor) Liberlandą aptarė ir diskutavo Ivanas Pernaras iš partijos "Živi Zid". ^{[savarankiškai paskelbtas šaltinis e]}
•  Serbija: Serbijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Liberlandas nepažeidžia Serbijos sienos, tačiau projektas laikomas "nesvarbiu klausimu".
•  Egiptas: Egipto užsienio reikalų ministerija įspėjo žmones apie galimus sukčiavimo apie Liberlandą atvejus, skirtus žmonėms, ieškantiems darbo užsienyje. "Prieš keliaudami dirbti egiptiečiai turėtų ieškoti informacijos Užsienio reikalų ministerijoje, o ne socialiniuose tinkluose".
•  Čekija: Čekijos užsienio reikalų ministerija atsiribojo nuo A. Jedličkos veiklos, teigdama, kad neturi su ja nieko bendra. Ministerija pridūrė, kad "P. Jedlička, kaip ir kiti Čekijos piliečiai, esantys Kroatijos ar Serbijos teritorijoje, privalo laikytis vietos teisinio kodekso. Čekija mano, kad pono Jedličkos veikla yra netinkama ir gali būti žalinga". Per Čekijos ambasadą Zagrebe ji įspėjo, kad "pastangos sukurti kažkokią naują "valstybę" neturi jokio pagrindo tarptautinėje teisėje" ir kad "Kroatijos teritorijoje Čekijos Respublikos piliečiai, taip pat kiti užsieniečiai privalo laikytis Kroatijos teisinio kodekso, įskaitant dabartinį režimą Kroatijos ir Serbijos pasienyje. Kroatijos sienos (t. y. išorinės Europos Sąjungos sienos) kirtimas ne nustatytuose pasienio kontrolės punktuose, kaip tai daro keliautojai, vykstantys į vadinamąją Liberlandiją, yra akivaizdus kodekso pažeidimas".
•  Lenkija: 2016 m. liepos 24 d. 7 Lenkijos parlamento (Seimo) nariai iš Kukiz'15, bendradarbiaudami su vietos Liberlando aktyvistais, paklausė užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio, kada Lenkija pripažins Laisvąją Liberlando Respubliką kaip nepriklausomą valstybę. ^[e]Buvo atsakyta, kad Liberlandija neatitinka valstybingumo kriterijų.

Politinių partijų parama

Nuo 2015 m. kelios nedidelės laisvės partijos išreiškė paramą Liberlando sukūrimui. Tai Kapitalistų partija Norvegijoje, Libertarų partija (Ispanija), Šveicarijos nepriklausomybės partija up! (Unabhängigkeitspartei), Liberalų demokratų partija (Turkija) (LDP), Kanados libertarų partija, Libertarų partija (Jungtinės Valstijos) ir Jungtinės Karalystės libertarų partija.

Kitų mikronacijų projektų pareiškimai

Kelios mikrokracijos išreiškė paramą Liberlando idėjai.

• Šiaurės Sudano karalystė, kuri pretenduoja į Bir Tavilio teritoriją Egipto ir Sudano pasienyje, pripažino Liberlandą.
• Enklavos karalystė, kuri pretenduoja į dalį ginčijamos teritorijos į šiaurę nuo Liberlando, pripažino Liberlandą.
• Sealandijos kunigaikštystė pareiškė savo paramą Liberlandui.

Organizacijų pareiškimai

• 2017 m. balandžio 16 d. "Bitnation" paskelbė apie partnerystę su "Liberland".
• 2017 m. balandžio 20 d. Liberlandija pateikė paraišką dėl priėmimo į JTPO. Paraiška buvo oficialiai pristatyta ir apginta po mėnesio Briuselyje (Belgija). 2017 m. birželį Liberlandijos delegacija buvo pakviesta stebėti 13-osios Generalinės asamblėjos, per kurią buvo išrinktas pirmininkas ir pirmininkaujančios valstybės nariai, posėdžių. ^{[savarankiškai paskelbtas šaltinis e]}
• 2018 m. balandžio 25 d. Liberlandija pasirašė dvišalį susitarimą dėl pripažinimo su tarpvyriausybine Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos stebėtoja IIMSAM.

Susiję puslapiai

• Liberalizmas
• Libertarianizmas
• Anarchokapitalizmas