Libertarų partija (Ispanija) – Partido Libertario (P-LIB), įkurta 2009 m.
Libertarų partija (Ispanija, P-LIB) – 2009 m. įkurta klasikinio liberalizmo partija, vadovaujama Juano Pinos; už mažesnę valstybę, asmens laisves ir rinkimų dalyvavimą.
Libertarų partija (ispaniškai Partido Libertario arba P-LIB) – Ispanijos politinė partija, įkurta 2009 m. Partijos veiklą organizuoja nedidelis aktyvistų ratas; pagal deklaruojamą liniją ji propaguoja laisvos rinkos principus ir ribotos valdžios idėjas. Šiuo metu jai vadovauja Juanas Pina.
Ideologija
Partija remiasi klasikiniu liberalizmu ir aiškiai pasisako už valstybės vaidmens sumažinimą ekonomikoje: ji teigia, kad vyriausybė neturėtų kištis į ekonomiką (klasikinis liberalizmas, vyriausybės neterpimas į ekonomiką). Be to, partija pritaria objektyvizmo idėjoms ir yra atvira kai kurioms libertarinėms bei anarchokapitalizmo nuostatoms.
Partijos teiginiai apie valstybės funkcijas dažnai sutelkti į minimalios valstybės (minarchijos) sampratą: vyriausybė turėtų ginti piliečių teisę nuo smurto, vagysčių, sukčiavimo ir kitų veiksmų, prieštaraujančių asmens teisėms, bet neturėtų plėsti savo vaidmens į ekonomiką ar asmeninių laisvių sritis.
Vidaus struktūra ir srovės
Partijoje egzistuoja dvi aiškesnės kryptys: objektyvistų srovė ir radikaliojo laisvosios rinkos (anarchokapitalistų) grupė. Tačiau dauguma partijos narių nėra intensyviai įsitraukę į šių frakcijų veiklą ir partijos kasdienė veikla dažniausiai būna pragmatinė ir orientuota į rinkimų kampanijas bei sklaidos veiklą.
Rinkiminė veikla ir rezultatai
Partija dalyvavo 2011 m. Ispanijos visuotiniuose rinkimuose kandidatūromis keliuose regionuose, įskaitant Madridą ir Saragosa. Pagal turimus duomenis ji surinko apie 7 000 balsų į Senatą ir daugiau nei 2 000 balsų (apie 0,01 %) į Kongresą. P-LIB nėra atstovaujama nacionaliniame Parlamente ir iki šiol neturėjo reikšmingos įtakos regioninėje arba centrinėje valdžioje.
Pagrindinės politikos nuostatos
- Mažinti mokesčius ir biurokratiją, skatinti privatizaciją ir konkurenciją.
- Ginti asmens laisves ir nuosavybės teises.
- Riboti valstybės vaidmenį iki teisėsaugos ir teisingumo užtikrinimo (profesinių funkcijų apsauga nuo smurto, vagysčių, sukčiavimo).
- Skatinti laisvą prekybą ir tarptautinę ekonominę integraciją be perteklinių reguliavimų.
Kritika ir viešasis įvaizdis
Kaip ir kitos mažos ideologinės partijos, P-LIB susiduria su iššūkiais pritraukiant plačią rinkėjų bazę ir viešą paramą. Jos ryšiai su objektyvizmo idėjomis ir atviras santykis su anarchokapitalizmo sampratomis kartais sulaukia kritikos tiek iš kairės, tiek iš dešinės politinio spektro. Vidinės nuomonės apie taktinius žingsnius ir ideologinį prioritetą gali sukelti įtampą tarp skirtingų partijos narių.
Padėtis ir perspektyvos
P-LIB lieka mažesne Ispanijos politine jėga, orientuota į specifinę rinkėjų grupę, kuri remia radikalesnį ekonominį liberalizmą ir plačias asmens laisves. Jos tolimesnė eiga priklausys nuo gebėjimo suformuluoti patrauklią programą plačiajai visuomenei bei nuo politinių sąlygų, kurios galėtų suteikti erdvės mažesnėms partijoms augti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Libertarų partija?
A: Libertarų partija yra Ispanijos politinė partija, kuri tiki klasikiniu liberalizmu ir tuo, kad vyriausybė neturėtų kištis į ekonomiką.
K: Kada buvo įkurta partija?
A: Partija buvo įkurta 2009 m.
K: Kas šiuo metu vadovauja Libertarų partijai?
A: Dabartinis Libertarų partijos lyderis yra Juanas Pina.
K: Kas yra objektyvizmas?
A: Objektyvizmas - tai filosofija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama protui, individualizmui ir kapitalizmui.
K: Ką, partijos nuomone, turėtų daryti vyriausybės?
Atsakymas: Partija mano, kad vyriausybės turėtų tik ginti žmones nuo smurto, vagysčių, sukčiavimo ir kitų žmonių teisėms prieštaraujančių veiksmų.
K: Kokioms kitoms idėjoms partija yra atvira?
A: Partija yra atvira kai kurioms libertarinėms ir anarchokapitalizmo idėjoms.
K: Ar partija yra dalyvavusi kokiuose nors rinkimuose?
A: Taip, partija dalyvavo 2011 m. Ispanijos visuotiniuose rinkimuose Madride ir Saragosoje. Jie gavo apie 7 000 balsų į Senatą ir daugiau kaip 2 000 (0,01 %) į Kongresą.
Ieškoti