Bir Tawil arba Bi'r Tawīl (arab. بيرطويل; Bi'r arba بير - vandens šulinys) yra nedidelė dykuminė teritorija, užimanti apie 2 060 km2 (apie 795 kv. mylių). Ji yra pasienyje tarp Egipto ir Sudano, bet šiuo metu nepriskiriama nei vienai iš šalių. Teritorijos kontūras primena du sujungtus trikampius; ilgiausias kraštas eina palei 22° šiaurės platumos apskritimą.
Geografija
Bir Tawil yra dalis Nubijos dykumos — lygių, akmenuotų ir retai apaugusių žemių. Klimatas yra labai sausas, su labai aukšta temperatūra vasaromis ir dideliais dienos bei nakties temperatūros svyravimais. Teritorija neturi reikšmingų miestų ar nuolatinės administracijos; ją dažniausiai aplanko oazės, retas vietinis gyventojų judėjimas bei kelių stovyklaviečių vietos.
Istorija ir administraciniai ribojimai
Pagrindinis istorinis ginčas susijęs su dviem skirtingais 1899 ir 1902 m. nustatytais ribų nustatymais. 1899 m. politinė riba tarp Britų–Egipto Kongdominio ir Sudano buvo nustatyta kaip 22° šiaurės platumos apskritimas. 1902 m. Britų administracija įvedė administracinį perdalijimą, kuriuo kai kurios vietovės, įskaitant Hala'ibo trikampį, buvo pavaldžios angliškam Sudanui dėl ten gyvenusių genčių, o Bir Tawil — Egipto administracijai dėl Ababda genties ganyklų, susijusių su Asuanu.
Tai sukūrė dvi prieštaraujančias ribų interpretacijas: jei taikomas 1899 m. politinis apribojimas, Hala'ibo priklauso Egiptui, o Bir Tawil būtų Sudano dalis. Jei priimamas 1902 m. administracinis planas, Hala'ibo lieka Sudano kontrolėje, o Bir Tawil — Egipto. Kadangi abi valstybės nori Hala'ibo (dėl pajūrio prie Raudonosios jūros), nė viena iš jų oficialiai nepretenduoja į Bir Tawil — nes pripažinus vieną ribų sistemą, tektų atsisakyti kitos pusės naudingo regiono.
Teisinė padėtis ir tarptautinis pripažinimas
Bir Tawil neturi tarptautinio pripažinimo kaip nepriklausoma valstybė. Nei Egiptas, nei Sudanas oficialiai nepretenduoja į šią teritoriją, tad ji vadinama terra nullius (liet. „bešeimininkė žemė“). Tarptautinės teisės požiūriu galioja sudėtingi istorinių sutarčių, administracinių praktikų ir de facto kontrolės principai, todėl ginčai dėl pasienio ir toliau išlieka jautrūs, daugiausia susiję su Hala'ibo trikampiu, o ne su pačiu Bir Tawil.
Dabartinis naudojimas ir praktinė padėtis
Bir Tawil praktiškai nenaudojama intensyviai: ji neturi nuolatinių gyventojų, o jos dykuminis reljefas apsunkina žemės ūkį ar infrastruktūros plėtrą. Vakarų žiniasklaidoje Bir Tawil kartais minimas dėl savotiško „unikalumo“ — teritorija, kurią techniškai gali pareikalauti privatus asmuo ar neįprasta organizacija. Per pastaruosius dešimtmečius įvairūs asmenys ir suformuotos „mikrovalstybės“ yra skelbusios pretenzijas ar simbolines okupacijas, tačiau jokios iš jų nėra sulaukusios tarptautinio pripažinimo.
Kultūra ir populiarioji sąmonė
Bir Tawil laikoma viena iš retesnių pasaulio geografinių anomalijų, todėl ji dažnai aptariama internete, populiariuose straipsniuose ir dokumentikoje. Dėl savo statuso ji patraukli mikronacijų entuziastams, nuotykių ieškotojams ir geografijos mėgėjams, tačiau praktiškai bet koks rimtas jurisdikcijos ar nuosavybės reikalavimas susidurtų su sudėtinga tarptautine teisės ir šalių interesų mozaika.
Santrauka: Bir Tawil — tai apie 2 060 km2 dykuminė teritorija tarp Egipto ir Sudano, kurios nepripažįsta nė viena iš šalių, daugiausia dėl istorinių 1899 ir 1902 m. ribų nustatymų ir susijusių pretenzijų į naudingesnį Hala'ibo trikampį. Teritorija yra sausos dykumos pavidalo, be nuolatinės gyventojų bazės ir be tarptautinio pripažinimo.