Bouveto sala — Norvegijos atokiausia subantarktinė sala Pietų Atlante
Bouveto sala — Norvegijos atokiausia subantarktinė sala Pietų Atlante: negyvenama, pasaulio labiausiai nutolusi sala, geografija, istorija ir retai lankomų vietų paslaptys.
Bouveto sala (norvegų kalba: Bouvetøya) — sala pietinėje Atlanto vandenyno dalyje. Ji yra subantarktinėje zonoje, maždaug 2500 km į pietus–pietvakarius nuo Gerosios Vilties kyšulio (Pietų Afrika), koordinatės apie 54°25′S 3°22′E.
Geografija ir gamta
Bouveto sala yra maždaug 49 km² ploto, daugiausia apsnigta ir apgliaudyta ledynais — apie 90–95 % salos padengta ledu. Jos reljefą sudaro ugnikalninės kilmės aukštuma, aukščiausias taškas yra Olavtoppen (~780 m virš jūros lygio). Pakrantės dažnai yra stačios uolos ir klifai, todėl laipinimasis į krantą yra sudėtingas.
Sala kilusi iš vulkaninės veiklos ir yra (dabar) be nuolatinės ugnikalnio veiklos požymių; kraštovaizdį formuoja lavos liekanos, pelenų sluoksniai ir ledynai. Aplinkinius vandenis maitina šaltos pietinės Atlanto srovės, todėl regione gausu jūros gyvūnijos — jūros žinduolių, jūrų paukščių ir pingvinų, tačiau dėl atšiaurių sąlygų biologinė įvairovė yra ribota ir lokalizuota prie atviresnių krantų.
Istorija
Salą pirmąkart atrado prancūzų jūrininkas Jean‑Baptiste Charles Bouvet de Lozier 1739 m. ir pavadino savo vardu. Dėl tolimumo ir dažnų rūko sąlygų sala ilgą laiką „dingo“ iš žemėlapių ir buvo vėl atrandama bei persvarstoma kelis kartus. XX a. pradžioje ją tyrinėjo kelios ekspedicijos, o XX a. 3-iajame dešimtmetyje sala tapo Norvegijos nuosavybe.
Teisinis statusas ir apsauga
Ji priklauso Norvegijai — Norvegija aneksavo salą XX a. pradžioje (1927 m.) ir vėliau administravo kaip nuosavą teritoriją. Kadangi Bouveto sala yra šiek tiek į šiaurę nuo 60° pietų platumos, jai netaikoma Antarktidos sutartis (pagal kurią žemė į pietus nuo 60° pietų platumos, įskaitant Antarktidą, nepriklauso jokiai šaliai).
Norvegija yra paskelbusi salą saugoma gamtos rezervato teritorija; patekti ir vykdyti veiklą saloje dažnai reikia leidimų, o dauguma lankymų vyksta mokslinių tyrimų arba specialių ekspedicijų metu. Apsauga skirta išsaugoti retą ir pažeidžiamą subantarktinę ekosistemą bei paukščių veisimosi vietas.
Atstumas ir nuotolumas
Bouveto sala dažnai minima kaip viena iš labiausiai nutolusių žemės vietų pasaulyje: tai reiškia, kad ji yra toliau nuo kitų žemių nei dauguma kitų salų. Artimiausias reikšmingas sausumos lopinėlis yra Karalienės Maud žemė Antarktidoje, esanti daugiau nei 1600 km (apie 994 mylių) atstumu. Dėl tokio nuotolio ir atšiaurių jūrų sąlygų saloje nėra nuolatinės gyvenvietės.
Prieiga ir moksliniai tyrimai
Į salą nusileisti sudėtinga dėl stačių krantų, ledų ir neprognozuojamo oro — dažnai naudojami sraigtasparniai arba laivai su specialia įranga. Per pastaruosius dešimtmečius sala sulaukė tik pavienių mokslinių ekspedicijų, kurios tiria geologiją, ledynus, klimato pokyčius ir jūrų biologiją. Dėl atvirų ir griežtai saugomų sąlygų Bouveto sala išlieka svarbi vieta subantarktinių tyrimų srityje.
Santrauka: Bouveto sala — atoki, daugiausia ledų dengta ugnikalninė sala Pietų Atlante, priklausanti Norvegijai. Ji vertinama dėl savo unikalios gamtos, sunkiai prieinamos geografinės padėties ir apsauginio statuso, todėl retai lankoma ir daugiausia domina mokslininkus bei expedicijų entuziastus.
Geografija
Sala yra vulkaninės kilmės, iš visų pusių ją puošia aukštos uolos (per tūkstančius metų susidariusios dėl didelių bangų). 90 % salos ploto dengia ledynai (ledas).
Istorija
2015 m. sausio mėn. pradėjo veikti nauja tyrimų stotis, skirta mokslinių tyrimų ekspedicijoms.
Klimatas, augalai ir gyvūnai
Klimatas šaltas ir mažai kintantis, vidutiniškai +1 °C šilčiausią mėnesį ir -3 °C šalčiausią.
Saloje yra pingvinų, jūros paukščių ir ruonių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Bouveto sala?
A: Bouvet sala yra pietinėje Atlanto vandenyno dalyje, subantarktinėje zonoje, už 2500 km į pietus-pietvakarius nuo Gerosios Vilties kyšulio (Pietų Afrika).
K: Koks atstumas yra nuo Bouveto salos iki artimiausio sausumos sklypo?
A: Artimiausias sausumos ruožas Bouveto salai yra Karalienės Maud žemė Antarktidoje, kuri yra už daugiau nei 1600 km.
K: Kuriai šaliai priklauso Bouveto sala?
A: Bouveto sala priklauso Norvegijai.
K: Ar Bouveto salai taikoma Antarktidos sutartis?
Atsakymas: Ne, Bouveto salai netaikoma Antarktidos sutartis, kurioje sakoma, kad žemė į pietus nuo 60° pietų platumos, įskaitant Antarktidą, nepriklauso jokiai šaliai.
K: Kokie yra istoriniai Bouveto salos pavadinimai?
A: Istoriškai Bouveto sala vadinama Liverpulio sala arba Lindsio sala.
K: Ar Bouveto saloje kas nors gyvena?
Atsakymas: Ne, Bouveto saloje niekas negyvena.
K: Ar daug lankytojų lankosi Bouveto saloje?
Atsakymas: Ne, į Bouveto salą retai kada atvyksta lankytojai.
Ieškoti