Michailas Aleksandrovičius Bakuninas (/bəˈkuːnɪn/; 1814 m. gegužės 30 d. - 1876 m. liepos 1 d.) - rusų anarchistas. Jis buvo vienas pirmųjų anarchizmo kūrėjų.
Biografija — trumpai
Gimė bajorų šeimoje, tačiau jau jaunystėje atsiribojęs nuo privilegijuoto gyvenimo ir susidomėjęs politika bei filosofija. Dalyvavo 1848–1849 m. revoliuciniuose įvykiuose Europoje; po 1849 m. sukilimų buvo suimtas, perduotas Rusijos valdžiai ir ištremtas į Sibirą. 1861 m. pabėgo iš tremties ir sugrįžo į Vakarų Europą, kur aktyviai dalyvavo darbininkų judėjimuose ir tapo vienu pirmaujančių Pirmojo tarptautinio judėjimo (Internacionalo) anarhistinių jėgų vadovų. Mirė 1876 m. Berne.
Pagrindinės idėjos ir raštai
- Anarchija Bakunino supratimu – tai ne chaosas, o visuomenės tvarka be valstybės ir autoriteto, grįsta laisva bendradarbiavimo praktika ir savivalda.
- Kolektyvistinis anarchizmas: jis rėmė įrankių nuosavybės panaikinimą privačią naudą gaunančios valdžios naudai, siūlydamas kolektyvinį darbo rezultatų paskirstymą pagal darbą.
- Antitotalitarizmas: griežtai priešinosi centristinėms, autoritarinėms socialistų idėjoms; konfliktas su Karlo Markso linija Internacionale baigėsi atskilimu 1872 m.
- Federalizmas ir savivalda: siūlė vietos bendruomenių federaciją, kur sprendimai priimami žemiau esančiu lygiu, o valstybė — pašalinama kaip institucija.
- Revoliucinis veikimas: Bakuninas pabrėžė tiesioginį veiksmą, masinį sukilimą ir revoliucinę savivaldą kaip pokyčių priemones.
Žymiausi tekstai
- Statism and Anarchy (1873) — vienas pagrindinių veikalų, kritikuojančių valstybės ir autoritarinių socialistų idėjas.
- God and the State (išleistas postūm: 1882) — kritika religinio autoriteto ir dievo idėjos, ryškus anti-dogmatinis tekstas.
Santykis su marksizmu ir Internacionalu
Bakunino ir Marxo požiūriai smarkiai skyrėsi – Bakuninas nepasitikėjo partinėmis struktūromis ir valstybės perėmimu kaip socialinės transformacijos priemone, tuo tarpu Marksas akcentavo politinę partiją ir valstybės vaidmenį perėjimo laikotarpiu. Šios idėjų įtampos Internacionale sukėlė atviros konfrontacijos ir 1872 m. pokyčius, kai Bakunino šalininkai atsiskyrė.
Paveldas ir reikšmė
Bakuninas tapo vienu iš svarbiausių anarchistinio judėjimo teoretikų. Jo idėjos stipriai paveikė vėlesnius anarchizmo mokyklas, ypač kolektyvistinį ir anarcho-sindikalistinį judėjimus, o taip pat turėjo įtakos revoliuciniams judėjimams Ispanijoje ir kitur. Jo retorika apie laisvę, valstybės sunaikinimą ir savivaldą iki šiol yra aptariama politinės teorijos ir socialinių judėjimų kontekste.
Pastabos
- Stilius: Bakunino tekstai dažnai emocionalūs, kartais prieštaringi, tačiau įtakingi dėl ryškaus akcentavimo veiksmui bei kritikos autoritetams.
- Kritika: jį kritikavo tiek autoritarinio socialistinio sparno atstovai, tiek kai kurie liberalesni mąstytojai dėl radikalių priemonių ir konfrontacinės taktikos.
Michailo Bakunino idėjos apie laisvę ir antivalstybinį organizavimą išlieka svarbiu istoriniu ir teoriniu šaltiniu studijuojant anarchizmą ir plataus masto socialinius pokyčius.