Mikhail Bakunin

Istorija

Michailas gimė Rusijos imperijoje, Rusijos didikų šeimoje. Jaunystėje jis buvo jaunesnysis Rusijos kariuomenės karininkas, bet 1835 m. išėjo iš tarnybos. Maskvoje pradėjo mokytis filosofijos ir pradėjo lankyti radikalų būrelius, kuriuose didelę įtaką jam padarė Aleksandras Hercenas. 1842 m. Bakuninas paliko Rusiją ir išvyko į Drezdeną, o galiausiai į Paryžių, kur susipažino su George Sand, Pierre'u-Josephu Proudhonu ir Karlu Marxu.

Galiausiai jis buvo deportuotas iš Prancūzijos už tai, kad pasisakė prieš Rusijos vykdomą Lenkijos priespaudą. 1849 m. buvo suimtas Drezdene už dalyvavimą 1848 m. čekų sukilime. Jis buvo perduotas Rusijai, kur buvo įkalintas Petro-Paulio tvirtovėje Sankt Peterburge. Ten išbuvo iki 1857 m., kai buvo išsiųstas į darbo stovyklą Sibire. Pabėgo į Japoniją, JAV ir galiausiai trumpam atsidūrė Londone, vėliau Šveicarijoje ir Italijoje.

1868 m. Bakuninas įstojo į socialistinę Tarptautinę darbininkų asociaciją - profesinių sąjungų ir darbininkų organizacijų grupę. Nesutarimai su Marksu, svarbiu šios organizacijos asmeniu, baigėsi tuo, kad Bakuninas buvo išmestas už "slaptą organizaciją Internacionalo viduje".

Didesnė bakuninistų organizacija gyvavo ilgiau nei jos maža marksistinė konkurentė, veikusi tik Niujorke. Bakuninas propagavo pagrindines sindikalizmo ir anarchizmo idėjas. 1870-1876 m. Bakuninas parašė keletą savo ilgesnių veikalų, pavyzdžiui, "Etatizmas ir anarchija" bei "Dievas ir valstybė".

Paryžiaus komuna atitiko daugelį Bakunino anarchistinės programos elementų: savivaldą, įgaliotus delegatus, milicijos sistemą su renkamais pareigūnais ir decentralizaciją. Nors buvo senas ir ligotas, Bakuninas taip pat bandė prisijungti prie Bolonijos (Italija) anarchistų, bet buvo priverstas slapta grįžti į Šveicariją, kur gyveno Lugane. Jis ir toliau aktyviai dalyvavo Europos darbininkų ir valstiečių judėjimuose, taip pat darė įtaką judėjimams Egipte ir Lotynų Amerikoje.

Susiję puslapiai

• Nečajevas