Michailas Bakuninas — rusų anarchizmo pradininkas (1814–1876)

Michailas Bakuninas (1814–1876) — rusų anarchizmo pradininkas: išsamioji biografija, jo idėjos, revoliucinė veikla ir palikimas anarchizmo istorijoje.

Autorius: Leandro Alegsa

Michailas Aleksandrovičius Bakuninas (/bəˈkuːnɪn/; 1814 m. gegužės 30 d. - 1876 m. liepos 1 d.) - rusų anarchistas. Jis buvo vienas pirmųjų anarchizmo kūrėjų.

Biografija — trumpai

Gimė bajorų šeimoje, tačiau jau jaunystėje atsiribojęs nuo privilegijuoto gyvenimo ir susidomėjęs politika bei filosofija. Dalyvavo 1848–1849 m. revoliuciniuose įvykiuose Europoje; po 1849 m. sukilimų buvo suimtas, perduotas Rusijos valdžiai ir ištremtas į Sibirą. 1861 m. pabėgo iš tremties ir sugrįžo į Vakarų Europą, kur aktyviai dalyvavo darbininkų judėjimuose ir tapo vienu pirmaujančių Pirmojo tarptautinio judėjimo (Internacionalo) anarhistinių jėgų vadovų. Mirė 1876 m. Berne.

Pagrindinės idėjos ir raštai

  • Anarchija Bakunino supratimu – tai ne chaosas, o visuomenės tvarka be valstybės ir autoriteto, grįsta laisva bendradarbiavimo praktika ir savivalda.
  • Kolektyvistinis anarchizmas: jis rėmė įrankių nuosavybės panaikinimą privačią naudą gaunančios valdžios naudai, siūlydamas kolektyvinį darbo rezultatų paskirstymą pagal darbą.
  • Antitotalitarizmas: griežtai priešinosi centristinėms, autoritarinėms socialistų idėjoms; konfliktas su Karlo Markso linija Internacionale baigėsi atskilimu 1872 m.
  • Federalizmas ir savivalda: siūlė vietos bendruomenių federaciją, kur sprendimai priimami žemiau esančiu lygiu, o valstybė — pašalinama kaip institucija.
  • Revoliucinis veikimas: Bakuninas pabrėžė tiesioginį veiksmą, masinį sukilimą ir revoliucinę savivaldą kaip pokyčių priemones.

Žymiausi tekstai

  • Statism and Anarchy (1873) — vienas pagrindinių veikalų, kritikuojančių valstybės ir autoritarinių socialistų idėjas.
  • God and the State (išleistas postūm: 1882) — kritika religinio autoriteto ir dievo idėjos, ryškus anti-dogmatinis tekstas.

Santykis su marksizmu ir Internacionalu

Bakunino ir Marxo požiūriai smarkiai skyrėsi – Bakuninas nepasitikėjo partinėmis struktūromis ir valstybės perėmimu kaip socialinės transformacijos priemone, tuo tarpu Marksas akcentavo politinę partiją ir valstybės vaidmenį perėjimo laikotarpiu. Šios idėjų įtampos Internacionale sukėlė atviros konfrontacijos ir 1872 m. pokyčius, kai Bakunino šalininkai atsiskyrė.

Paveldas ir reikšmė

Bakuninas tapo vienu iš svarbiausių anarchistinio judėjimo teoretikų. Jo idėjos stipriai paveikė vėlesnius anarchizmo mokyklas, ypač kolektyvistinį ir anarcho-sindikalistinį judėjimus, o taip pat turėjo įtakos revoliuciniams judėjimams Ispanijoje ir kitur. Jo retorika apie laisvę, valstybės sunaikinimą ir savivaldą iki šiol yra aptariama politinės teorijos ir socialinių judėjimų kontekste.

Pastabos

  • Stilius: Bakunino tekstai dažnai emocionalūs, kartais prieštaringi, tačiau įtakingi dėl ryškaus akcentavimo veiksmui bei kritikos autoritetams.
  • Kritika: jį kritikavo tiek autoritarinio socialistinio sparno atstovai, tiek kai kurie liberalesni mąstytojai dėl radikalių priemonių ir konfrontacinės taktikos.

Michailo Bakunino idėjos apie laisvę ir antivalstybinį organizavimą išlieka svarbiu istoriniu ir teoriniu šaltiniu studijuojant anarchizmą ir plataus masto socialinius pokyčius.

Istorija

Michailas gimė Rusijos imperijoje, Rusijos didikų šeimoje. Jaunystėje jis buvo jaunesnysis Rusijos kariuomenės karininkas, bet 1835 m. išėjo iš tarnybos. Maskvoje pradėjo mokytis filosofijos ir pradėjo lankyti radikalų būrelius, kuriuose didelę įtaką jam padarė Aleksandras Hercenas. 1842 m. Bakuninas paliko Rusiją ir išvyko į Drezdeną, o galiausiai į Paryžių, kur susipažino su George Sand, Pierre'u-Josephu Proudhonu ir Karlu Marxu.

Galiausiai jis buvo deportuotas iš Prancūzijos už tai, kad pasisakė prieš Rusijos vykdomą Lenkijos priespaudą. 1849 m. buvo suimtas Drezdene už dalyvavimą 1848 m. čekų sukilime. Jis buvo perduotas Rusijai, kur buvo įkalintas Petro-Paulio tvirtovėje Sankt Peterburge. Ten išbuvo iki 1857 m., kai buvo išsiųstas į darbo stovyklą Sibire. Pabėgo į Japoniją, JAV ir galiausiai trumpam atsidūrė Londone, vėliau Šveicarijoje ir Italijoje.

1868 m. Bakuninas įstojo į socialistinę Tarptautinę darbininkų asociaciją - profesinių sąjungų ir darbininkų organizacijų grupę. Nesutarimai su Marksu, svarbiu šios organizacijos asmeniu, baigėsi tuo, kad Bakuninas buvo išmestas už "slaptą organizaciją Internacionalo viduje".

Didesnė bakuninistų organizacija gyvavo ilgiau nei jos maža marksistinė konkurentė, veikusi tik Niujorke. Bakuninas propagavo pagrindines sindikalizmo ir anarchizmo idėjas. 1870-1876 m. Bakuninas parašė keletą savo ilgesnių veikalų, pavyzdžiui, "Etatizmas ir anarchija" bei "Dievas ir valstybė".

Paryžiaus komuna atitiko daugelį Bakunino anarchistinės programos elementų: savivaldą, įgaliotus delegatus, milicijos sistemą su renkamais pareigūnais ir decentralizaciją. Nors buvo senas ir ligotas, Bakuninas taip pat bandė prisijungti prie Bolonijos (Italija) anarchistų, bet buvo priverstas slapta grįžti į Šveicariją, kur gyveno Lugane. Jis ir toliau aktyviai dalyvavo Europos darbininkų ir valstiečių judėjimuose, taip pat darė įtaką judėjimams Egipte ir Lotynų Amerikoje.

Susiję puslapiai

  • Nečajevas


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3