Rauginimas (odos rauginimas): procesas, metodai ir aplinkos problema

Kas yra rauginimas?

Rauginimas – tai procesas, kurio metu gyvūnų oda (kartais vadinama žalia oda arba kailiu) paverčiama oda — patvaresne, lankstesne ir tinkama panaudoti drabužių, avalynės, baldų ir kitų gaminių gamyboje. Dėl rauginimo oda dažnai pakeičia spalvą, pagerėja jos mechaninės savybės ir atsparumas drėgmei bei mikroorganizmams.

Rauginimo etapai ir priešdarbiniai darbai

Prieš rauginimą oda paprastai pašalinama iš gyvūno po skerdimo. Svarbu, kad oda būtų nuimta ir apdorota pakankamai greitai, kad nebūtų pradėjusi pūti. Tolimesni įprasti etapai:

fleshing (audinių ir riebalų pašalinimas iš odos paviršiaus);
mirkinimas vandenyje ir druskos (salting) nuėmimas — dažnai oda mirkoma nuo šešių valandų iki dviejų dienų, kad susigrąžintų drėgmę ir būtų lengviau apdirbama;
liming ir dehairing (ūmūs arba cheminiškai atliekami plaukų/nagų pašalinimo procesai);
deliming ir bating — sūdymo ir fermentų (betingo) apdorojimas, kuris minkština odą ir paruošia ją rauginimui;
pickling (rūgštinis paruošimas) ir pats rauginimas;
retanimas, dažymas, impregnavimas riebalais (fatliquoring), džiovinimas ir galutinės apdailos darbai (šlifavimas, lakavimas, poliravimas).

Rauginimo metodai

Yra kelios pagrindinės rauginimo technologijos. Tradicinės ir plačiai taikomos medžiagos bei būdai:

Chromu rauginimas: greitas ir efektyvus būdas, suteikiantis odai elastingumo, atsparumo ir minkštumo. Tipinis rauginimo cheminis junginys yra chromo(III) druskos; procedūra dažnai vyksta mirkant odą chromo III sulfato vonioje ([Cr(H₂ O) ₆]₂ (SO₄ )₃ ). Chromo rauginimas dominuoja pramonėje dėl greičio ir santykinai mažesnių sąnaudų.
Vegetacinis (tanininis) rauginimas: naudojami augaliniai taninai, gaunami iš medžių žievės, ąžuolo, kitos medienos ar krūmų. Istoriškai raugintojai naudojo natūralų taninu, kuri buvo gaunama iš ąžuolų arba eglių. Vegetacinis rauginimas suteikia tvirtesnę, kartais standesnę odą ir yra ekologiškesnis, bet lėtesnis.
Aldehidinis ir sintetinis rauginimas: naudojami formaldehido ar kitų sintetikų pagrindu pagaminti agentai (pvz., sintetiniai polimerai) tam, kad būtų pasiekti specifiniai savybių deriniai (baltosios arba specialios paskirties odos).
Hibridiniai metodai: kartais naudojami keli rauginimo būdai iš eilės (pvz., vegetacinis + chromas) norint pasiekti reikiamas savybes.

Aplinkos problema ir prevencija

Raugyklų veikla kelia kelis aplinkos ir sveikatos klausimus:

Vandens tarša: nuotekos iš raugyklų dažnai turi didelį organinių medžiagų (BOD, COD), riebalų, chloridų, sulfido ir sunkiųjų metalų (ypač chromo) kiekį. Daugelis raugyklų įsikūrusios miestų pakraščiuose, ir istorinis nuotekų leidimas į upes buvo pagrindinė taršos priežastis.
Kvapai ir oro tarša: procesai, tokie kaip dehairing (sulfido naudojimas) ir organinių medžiagų skaidymas, sukelia nemalonius kvapus ir gali įtakoti vietinę oro kokybę.
Atliekos ir nuosėdos: cheminės ir organinės nuosėdos, ypač chromo turintys dumbliai, reikalauja saugaus tvarkymo ir dažnai turi būti apdorojami kaip pavojingos atliekos.
Darbuotojų sveikata: žmogaus sąlytis su cheminių medžiagų garais, dulkėmis ir tirpikliais gali kelti pavojų, todėl būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones ir ventiliaciją.

Sprendimai ir mažinimo priemonės:

įdiegti nuotekų valymo įrenginius — mechaninis (nuosėdų pašalinimas), cheminis (koaguliacija, oksidacija), biologinis (aktyvus dumblas, anaerobinės sistemos) ir terciarinis valymas (filtravimas, membranos); taip pat specifiniai metodai chromo šalinimui (chem. precip., jonų mainai, elektrolizė);
uždari vandens ciklai ir pakartotinis vandens panaudojimas rauge, kad būtų sumažintas bendras išmetamo vandens kiekis;
technologijų atnaujinimas — mažiau kenksmingų cheminių alternatyvų taikymas, enzimų naudojimas, geresnės technologijos dehairing ir džiovinimui;
atliekų tvarkymas — dumblio stabilizavimas, chromo išgavimas ir perdirbimas, saugus sąvartynų tvarkymas ar terminis apdorojimas;
reguliavimas ir stebėsena — griežtesnės taršos normos, nuotekų monitoringo sistemos ir privalomi valymo standartai;
kapitalo ir techninės pagalbos šaltiniai — Besivystančioms šalims kartais trūksta resursų įdiegti modernias valymo technologijas, tačiau finansavimas ir parama gali būti gaunami, pvz., per Pasaulio banko dotacijas arba kitų tarptautinių organizacijų programas; taip pat privataus sektoriaus prekybos asociacijos gali suteikti techninės informacijos apie švarias technologijas.

Saugos ir darbo sąlygos

Raugyklose dirbantys žmonės turi turėti tinkamas apsaugos priemones: pirštines, apsauginius drabužius, respiratorius bei gerą vietinę ventiliaciją. Mokymai apie cheminį saugumą, taisyklingą medžiagų laikymą ir avarijų valdymą yra būtini. Be to, reikalingas reguliarus sveikatos stebėjimas darbuotojams, kurie dirba su cheminėmis medžiagomis.

Terminai

Raugintojas – rauginimo darbus atliekantis specialistas arba meistras (angl. tanner). Jis atsakingas už rauginimo procesų valdymą, odos paruošimą ir kokybės kontrolę.

Degintojas – terminas, kuris gali būti suprantamas įvairiai: kai kur kalbant apie odos apdirbimą, šis žodis gali būti vartojamas netiksliai. Tradiciškai „degintojas“ reiškia asmenį, kurio darbas yra deginimas; tai nėra tas pats, kas rauginimo meistras. Pramonėje tikslingiau vartoti terminą „raugintojas“ arba „rauginimo operateris“.

Raugykla – įmonė ar cechas, kurioje atliekami odos paruošimo ir rauginimo darbai. Raugykla apima tiek mechaninius, tiek cheminių procesų etapus ir dažnai turi įrenginius nuotekų valymui bei atliekų tvarkymui.

Išvados

Rauginimas yra svarbi pramonės šaka, leidžianti paversti gyvūnų odas vertingu produktu, tačiau ši veikla turi ir reikšmingų aplinkos bei sveikatos iššūkių. Tinkamai taikant švarias technologijas, modernius valymo sprendimus, gerą atliekų tvarkymą ir saugumo praktiką, galima sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

1880 m. iliustracija iš knygos, kurioje aprašomos įvairios profesijos

Rauginimo iliustracija iš XVII a. išleistos knygos

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra įdegis?

A: Rauginimas - tai procesas, kurio metu gyvūnų oda paverčiama oda, padarant ją kietesnę ir dažnai pakeičiant jos spalvą.

K: Kaip rauginimas padeda apsaugoti gyvūnų odą?

A: Rauginimas padeda gyvūnų odai tapti lankstesnei ir mažiau pažeidžiamai bakterijų.

K: Kokių veiksmų imamasi prieš rauginant gyvūno odą?

A: Prieš rauginant gyvūno odą, gyvūnas turi būti nužudytas ir nudirta jo oda, kol gyvūno kūno šiluma neišėjo iš kūno. Tada pašalinami odos viduje esantys audiniai ir išorėje esantys plaukai. Iš odos pašalinama druska, o tada oda nuo šešių valandų iki dviejų dienų mirkoma vandenyje.

Klausimas: Kokia medžiaga buvo naudojama rauginimui praėjusiais amžiais?

A: Praėjusiais amžiais buvo naudojama natūrali medžiaga, vadinama taninu, kuri buvo gaunama iš ąžuolų arba eglių.

K: Kur paprastai įsikūrusios raugyklos?

A.: Dėl savo kvapo raugyklos dažniausiai įsikūrusios miestų pakraščiuose.

K: Kokių aplinkosaugos problemų gali kilti dėl raugyklų veiklos? A: Iš raugyklų į upes nutekančios nuotekos gali sukelti didelę taršą, jei jos nėra tinkamai valomos vandens valymo metodais, pritaikytais iš šių gamyklų ištekantiems skysčiams. Besivystančioms šalims gali trūkti šios metodikos, nors vandens valymo įrenginiams įrengti Pasaulio bankas skiria dotacijas.

Klausimas: Kas yra raugyklų darbas? A: Dirbininko darbas - tai darbas su gyvulių odomis raugykloje, siekiant jas paversti oda, pavyzdžiui, mirkant chromo III sulfate ([Cr(H2O)6]2(SO4)3).