Dievo visagalybės paradoksas: apibrėžimas ir paaiškinimas
Dievo visagalybės paradoksas: aiškus apibrėžimas ir gilaus paaiškinimo analizė — supraskite klausimą apie kalną, kurį Dievas galėtų ar negalėtų pakelti.
Dievo paradoksas yra filosofijos idėja. Ši idėja paaiškinta čia:
Jei Dievas gali padaryti viską, ar tai gali reikšti, kad Jis gali padaryti kalną sunkesnį, nei gali pakelti?
Tai paradoksas, nes:
- Jei Dievas gali padaryti kalną sunkesnį, nei gali pakelti, vadinasi, gali būti kažkas, ko Jis negali padaryti: Jis negali pakelti to kalno.
- Jei Dievas negali sukurti tokio kalno, vadinasi, Jis kažko negali padaryti: Jis negali padaryti to kalno.
Jei bet kuris iš šių variantų būtų laikomas teisingu, tuomet teigiama, kad Visagalis Dievas iš tikrųjų nėra visagalis.
Ką tiksliai reiškia paradoksas?
Šis klausimas dažnai vadinamas „akmens paradoksu“ arba „Dievo visagalybės paradoksu“ ir jis iliustruoja loginį prieštaravimą: konkrečiai—ar „visagalybė“ apima ir su prieštaravimu susijusias užduotis? Pavyzdys su kalnu (arba akmeniu) trumpai suformuluojamas taip: arba Dievas gali sukurti daiktą, kurio pats negali pakelti (tada jis nėra visagalis, nes nemoka pakelti), arba negali tokio daikto sukurti (tada jis vėl nėra visagalis, nes negali sukurti). Abi galimybės, atrodo, paneigia absoliutų visagalimumą.
Filosofinės reakcijos ir sprendimai
- Loginių prieštaravimų apribojimas: dauguma klasikinių ir šiuolaikinių filosofų (pvz., Tomas Akvinietis) teigia, kad visagalybė neturi apimti loginių prieštaravimų. Tai reiškia: Dievas gali daryti viską, kas yra logiškai įmanoma; „padaryti kvadratą apskritimu“ arba „sukurti daiktą, kurio pats negali pakelti“ yra prasmiškai beprasmės kombinacijos, o ne tikri veiksmai.
- Perapibrėžimas „gali“: kai kurie teoretikai skiria galimybes: gali kaip faktiška galia (metafizinė galia daryti kažką) ir gali kaip teisė ar leidimas. Kita interpretacija—visagalybė reiškia gebėjimą įgyvendinti kiekvieną būtiną valią, o ne įvykdyti loginius nesuderinamus teiginius.
- Omnipotencija kaip maksimali galia: alternatyvus aiškinimas teigia, kad „visagalis“ reiškia „maksimaliai galingas būtybė pagal jos prigimtį“. Pagal šį požiūrį Dievas yra visagalis, nes neturi aukštesnės galios, tačiau iš principo negali daryti dalykų, kurie prieštarauja pačiai galiai arba logikai.
- Radikalesni atsakymai: kai kurie filosofai ir teologai svarstė, ar visagalybė turėtų apimti net ir logiškai neįmanomas veiksmus. Tokia pozicija yra retesnė, nes prielaida, kad Dievas galėtų padaryti prasmės neturintį veiksmą, kelia problemų žodinėms reikšmėms ir komunikacijai.
- Kontrasteoriniai ir formalūs atsakymai: logikos specialistai modeliuoja omnipotenciją įvairiomis formaliomis sistemomis, aiškindami, ką reiškia „galėti“ modaliuose kontekstuose. Dažnai išsiskiria sprendimas: omnipotenciją turi suprasti per modalinę logiką, kur ji apribojama įmanomumu (possibility) ir neįtraukia kontradikcijų.
Konkretūs pavyzdžiai ir paaiškinimai
Jei sakome „Dievas gali padaryti bet ką“, turime nusakyti, ką reiškia „bet ką“:
- jei tai suprantama kaip „bet ką, kas yra logiškai nuoseklu ir įmanoma“, paradokso nelieka;
- jei tai suprantama kaip „bet ką, įskaitant logines prieštaras“, tuomet savyje glūdi prieštaravimas (kurį sunku prasminti) ir teiginys mažai reiškia.
Istorinė perspektyva
Paradikso idėjos šaknys siekia senesnę filosofinę tradiciją. Viduramžių mąstytojai, ypač Tomas Akvinietis, aiškiai skyrė Dievo gebėjimą nuo loginių prieštaravimų—Dievas negali daryti to, kas yra iš esmės prieštaringa. Vėlesni mąstytojai ir modernūs filosofai plėtojo šias mintis, formalizuodami omnipotencijos sąvoką ir aptarinėdami kalbos bei logikos vaidmenį.
Išvada
„Dievo visagalybės paradoksas“ verčia aiškiai apibrėžti, ką laikome „galiu“ ir „visagalybe“. Dauguma sprendimų veda prie to, kad visagalybė neturi apimti loginių prieštaravimų—tai laikoma ne tiek Dievo ribotumu, kiek kalbos ir logikos aprėžtimi. Tokiu būdu paradoksas ne tiek paneigia idėją apie Dievo galybę, kiek parodo, jog kalba ir loginiai išvedžiojimai turi būti aiškiai apibrėžti, kai diskutuojama apie absoliučias savybes.
Jei norite, galiu pridėti trumputį formalų apibrėžimą omnipotencijai modaliąja logika arba pateikti istorinį citatų rinkinį (pvz., iš Akviniečio ar kitų autorių) šiai temai gilinti.
Atsakymai į Dievo paradoksą
Dievo paradoksas yra geras filosofinės problemos pavyzdys. Šiame skyriuje rasite keletą atsakymų į šį paradoksą.
Vienas iš atsakymų yra tas, kad Dievas gali padaryti taip, kad jis pats negalėtų pakelti kalno. Kitaip tariant, Dievas gali pakelti nepakeliamą kalną, nes jis yra visagalis, bet jis pasirenka negalėti, todėl nusprendžia sumažinti savo galią, nes jis gali. Dievas taip pat gali pasirinkti negalėti sukurti tokio kalno. Dievas yra visagalis, todėl jis gali pasirinkti neturėti galios sukurti nepakeliamą kalną. Paprasčiau tariant, Dievas gali sumažinti savo galią, bet tai darydamas jis vis tiek gali tą galią atgauti. Tai yra limbo, būsena tarp negalėjimo ir galėjimo, kažkas, ko negalima apibrėžti mūsų žiniomis apie tai, kas yra įmanoma ar neįmanoma. Kadangi Dievas yra visagalis, Jis pranoksta mūsų apibrėžimus, ką Jis gali ir ko negali padaryti.
Dievas negali
Šiame atsakyme sakoma, kad Dievas gali daryti tik dalykus, kurie yra mažesni už Dievą. Jei sakote, kad egzistuoja kalnas, kuris yra "sunkesnis, nei kas nors gali pakelti", tai jūsų žodžiai juokingi: jie nieko nereiškia, nes Dievas gali pakelti bet kokį kalną. Taip yra todėl, kad pasakymas, jog kalnas yra "per sunkus pakelti", reiškia, kad šio kalno niekas negali pakelti. Tai nereiškia, kad Dievas yra per silpnas pakelti labai sunkius kalnus. Dievas negali pakelti "nepakeliamo" kalno, nes tai neturėtų prasmės. Jis taip pat negali sukurti "nepakeliamo" kalno, nes tai taip pat neturėtų prasmės, jei Dievas gali pakelti viską. Dievas vis tiek galėtų pakelti bet kokį kalną, kuris nėra apibrėžtas kaip "nepakeliamas". Pavyzdžiui, Dievas gali padaryti kalną tokį sunkų, kokį tik nori, bet negali padaryti apvalaus kvadrato.
Dievas gali
Kai kurie žmonės galvoja: "Taip, Dievas gali daryti tai, ko Jis negali." Jie mano, kad Dievas gali daryti dalykus, apie kuriuos juokinga galvoti: "Nes, - sako jie, - nėra nieko, ko Dievas negalėtų padaryti". (žr. Evangelijos pagal Matą 19, 26).
Dievas yra begalinis
Dievas yra už ribų. Jo jėga begalinė. Jei Jis nuspręstų sukurti kalną, kuris Jam per sunkus, kad galėtų jį pakelti, Jis tuo pat metu taptų pakankamai stiprus, kad galėtų jį pakelti (o tai iš tikrųjų reiškia, kad Jis nėra visagalis, nes jei Jis palaipsniui gali tapti stipresnis, tuomet Jis negali būti visagalis). Klausti, ar įmanoma sukurti tokį kalną, reiškia bandyti apriboti beribį.
Logika
Logikoje problemas dažnai galima išspręsti suskaidžius jas į mažesnes dalis. Kiekvieną iš mažų problemų sprendžiame po vieną.
Pažiūrėkime, kaip tai galima panaudoti Dievo paradoksui. Paradoksas yra toks:
Jei Dievas gali padaryti viską, ar Jis gali padaryti kalną, kuris Jam per sunkus, kad jį pakeltų?
Jei šį klausimą pakeistume į sakinį, jis taptų:
Dievas gali padaryti bet ką, o tai reiškia, kad Jis gali pastatyti kalną, kuris Jam būtų per sunkus pakelti.
Galime tai padaryti dar paprasčiau. Pirmiausia turime suprasti, kad Dievas gali padaryti viską:
- Jis gali padaryti neįveikiamą kalną,
- Jis gali pakelti bet ką.
Dabar sakinį galime užrašyti kaip šiuos faktus:
- Dievas gali padaryti viską.
- Dievas gali sukurti nepakeliamą kalną (dėl 1 fakto).
- Dievas gali pakelti bet ką (dėl 1 fakto).
- Dievas negali pakelti kalno.
1, 2 ir 3 faktai visada turi būti teisingi. Dabar turime patikrinti, ar 4 faktas yra teisingas, ar klaidingas:
- Jei 4 teiginys yra teisingas, tai 3 teiginys turi būti klaidingas (1 teiginys taip pat turi būti klaidingas).
Darbas
Jobo knygos pabaigoje Dievas "atsako Jobui iš viesulo" ir klausia jo: "Kas yra tas, kuris aptemdo tarybą žodžiais be žinios?... kur tu buvai, kai aš sukūriau žemės pamatus?" (Jobo 38 skyrius, 1-4) Kitaip tariant, Dievo galios pranoksta žmogaus supratimą, nes Pradžios knygoje pats žmogaus protas yra Dievo kūrinijos dalis.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Dievo paradoksas?
A: Dievo paradoksas - tai filosofijos idėja, kurioje keliamas klausimas, ar Dievas iš tiesų yra visagalis, jei gali padaryti kalną sunkesnį, nei gali pakelti.
K: Kaip atsiranda šis paradoksas?
A: Šis paradoksas kyla dėl to, kad jei Dievas gali padaryti kalną sunkesnį, nei gali pakelti, tuomet gali būti kažkas, ko Jis negali padaryti - būtent pakelti to kalno.
Klausimas: Ar tai reiškia, kad jei kuris nors iš paradokso rezultatų būtų teisingas, tada būtų galima teigti, kad Visagalis Dievas iš tikrųjų nėra visagalis?
Atsakymas: Taip, jei bet kuris iš paradokso rezultatų būtų laikomas teisingu, tada būtų galima teigti, kad Visagalis Dievas iš tikrųjų nėra visagalis.
Klausimas: Ar yra kažkas, ko Dievas negali padaryti, jei Jis padaro kalną sunkesnį, nei gali pakelti?
Atsakymas: Taip, jei Dievas padaro kalną sunkesnį, nei gali pakelti, tada yra kažkas, ko jis negali padaryti, būtent pakelti to kalno.
Klausimas: Ar įmanoma, kad abi paradokso baigtys būtų klaidingos?
Atsakymas: Ne, neįmanoma, kad abi paradokso baigtys būtų klaidingos, nes viena iš jų būtinai turi būti teisinga, kad argumentas būtų svarus.
K: Kas atsitinka, jei nė vienas iš paradokso rezultatų nėra teisingas?
A: Jei nė vienas iš paradokso rezultatų nėra teisingas, tuomet vis tiek galima teigti, kad Visagalis Dievas iš tikrųjų nėra visagalis, nes vienas iš jų būtinai turi būti teisingas, kad argumentas būtų svarus.
Ieškoti