Holizmas: apibrėžimas, principai ir visuminis požiūris į sistemas

Holizmas: principai ir visuminis požiūris į sistemas — sužinokite, kaip fizinės, biologinės, socialinės ir ekonominės sistemos veikia kaip vientisa visuma.

Holizmas - tai idėja, kad gamtinės sistemos (fizinės, biologinės, cheminės, socialinės, ekonominės, mentalinės, kalbinės ir t. t.) ir jų savybės turėtų būti vertinamos kaip visuma, o ne kaip dalių rinkinys. Tai dažnai apima požiūrį, kad sistemos kažkokiu būdu veikia kaip visumos ir kad jų veikimo negalima iki galo suprasti tik pagal jų sudedamąsias dalis.

Redukcionizmas dažnai laikomas holizmo priešingybe. Redukcionizmas moksle teigia, kad sudėtingą sistemą galima paaiškinti redukuojant ją iki pagrindinių dalių. Pavyzdžiui, biologijos procesus galima redukuoti į chemiją, o chemijos dėsnius paaiškina fizika.

Socialinis mokslininkas ir gydytojas Nicholas A. Christakis aiškina, kad "pastaruosius kelis šimtmečius karteziškas mokslo projektas buvo suskaidyti materiją į vis mažesnius gabalėlius, siekiant supratimo. Ir tai iš dalies veikia... tačiau sujungti daiktus atgal, kad juos suprastume, yra sunkiau, ir paprastai tai įvyksta vėliau mokslininko raidoje arba mokslo raidoje".

Kas yra holizmas plačiau?

Holizmas teigia, kad kai kurios savybės pasirodo tik tada, kai elementai sąveikauja kaip organizuota visuma. Tokios savybės vadinamos išlendančiomis (angl. emergence) — pavyzdžiui, vandens tirpumas, sąmonė ar rinkos dinamika negali būti pilnai paaiškintos tik nagrinėjant atskiras dalis be jų tarpusavio sąveikos. Holistinis požiūris ragina analizuoti kontekstą, struktūrą ir sąveikas tarp dalių, o ne vien tik pačias dalis.

Holizmo tipai

• Ontologinis holizmas – teiginys, kad visumos egzistavimas ar savybės yra fundamentaliai skirtingos nuo dalių (pvz., sąmonė kaip nepaaiškinama vien tik neuronų sumos funkcija).
• Metodologinis holizmas – darbo principas, kad tyrinėjant sistemas būtina nagrinėti jas kaip visumą, nes tai duoda pilnesnį supratimą (pvz., ekologinė analizė arba visuomenės sveikatos tyrimai).
• Epistemologinis holizmas – argumentas apie žinojimą, kad tam, jog suprastume tam tikrus reiškinius, privaloma žinoti jų vietą platesniame kontekste.

Principai ir metodai

Pagrindiniai holistinio mąstymo principai:

• Sąveikų svarba: reiškinio savybės kyla iš dalių tarpusavio sąveikų.
• Struktūros ir konteksto reikšmė: konfigūracija ir išorinės sąlygos keičia sistemos elgesį.
• Hierarchinis lygmenų suvokimas: skirtingi analizės lygmenys (molekulinis, ląstelių, organizmų, visuomenės) turi savo taisykles, kurios gali neatsiverti vien tik žemesniame lygyje.

Tipiški holizmo įrankiai ir metodai: sistemų teorija, tinklų analizė, kompleksinių adaptuojančių sistemų modeliavimas, agent-based modeliai, intervencijų vertinimas visumoje ir tarpdisciplininiai tyrimai.

Holizmas ir redukcionizmas — ne vien tik priešprieša

Holizmas dažnai kontrastuojamas su redukcijonizmu, tačiau praktiškai daugeliu atvejų jie papildo vienas kitą. Redukcionizmas naudingas, kai reikia išaiškinti mechanizmus ir detales; holizmas — kai svarbi sistemos dinamika, kontekstas ir išlendančios savybės. Integracinis požiūris dažnai suteikia gilesnį supratimą: pradėti nuo dalių analizės, o vėliau modeliuoti jų sąveikas visumoje.

Pavyzdžiai iš skirtingų sričių

• Biologija: organų sistemos funkcionuoja dėl tarpusavio sąveikos; mikrobiomos poveikis sveikatai yra holistinis reiškinys.
• Medicina: biopsichosocialinis modelis vertina ligą ne tik kaip biologinį sutrikimą, bet ir per psichologinius bei socialinius veiksnius.
• Ekologija: ekosistemos atsparumas ir gedimai priklauso nuo rūšių įvairovės, tinklų struktūros ir energetinių srautų.
• Ekonomika ir socialiniai tinklai: rinkos elgesys, epidemijų plitimas arba socialiniai judėjimai kyla iš daugelio agentų sąveikų ir negali būti prognozuojami vien tik studijuojant atskirus elementus.
• Kalbotyra: reikšmė ir kalbos reiškiniai dažnai priklauso nuo platesnio konteksto ir diskurso, o ne tik nuo atskirų žodžių.

Argumentai už ir prieš

• Privalumai: leidžia suvokti kompleksiškumą, geriau prognozuoti sistemos elgesį, padeda kurti platesnes intervencijas (pvz., integruota sveikatos priežiūra, ekosistemų valdymas).
• Kritika: kartais holizmas gali būti per daug abstraktus arba nepakankamai konkrečiai nurodyti priežastinius mechanizmus; be to, pernelyg „visuminis“ požiūris gali trukdyti eksperimentiniam tikrinimui.

Praktiniai patarimai, kada taikyti holistinį požiūrį

• Tinkamas, kai reikia suprasti sistemos elgesį per laiko eigą arba kai mažų dalių savybės nepaaiškina stebimų reiškinių.
• Naudingas sprendžiant problemas, kurios kyla dėl tarpusavio priklausomybių (pvz., klimato kaita, visuomenės sveikata, organizacijų pertvarka).
• Svarbu derinti su redukcionistiniais metodais — naudoti eksperimentus ir mechanistinius tyrimus kartu su sisteminiais modeliais.

Išvada

Holizmas skatina žvelgti į sistemas kaip į organizuotas visumas, kurioje savybės išsivysto per dalių sąveikas ir kontekstą. Tai ne visada prieštarauja redukcionizmui — dažnai abu požiūriai yra papildomi. Efektyvus mokslinis ir praktinis darbas dažnai reikalauja perėjimo tarp dalių analizės ir visuminio modelio kūrimo, kad būtų galima tiek identifikuoti mechanizmus, tiek suprasti platesnį elgesį.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra holizmas?

K: Kokioms sistemoms taikomas holizmas?

K: Ką holizmas siūlo apie sistemų veikimą?

K: Kas yra redukcionizmas?

K: Kaip redukcionizmas dažnai vertinamas, palyginti su holizmu?

K: Kas yra karteziškasis projektas moksle?

K: Pasak Nicholaso A. Christakio, su kokiu iššūkiu susiduriama norint suprasti sudėtingą sistemą taikant redukcionistinius metodus?

Paieška pagal raidę