Geštaltpsichologija
Geštalto psichologija - tai XX a. pradžioje Berlyne susiformavusi proto ir smegenų teorija.
Idėja ta, kad smegenys mato viską kaip visumą. Geštalto efektas labiausiai pasireiškia regėjime. Mes atpažįstame figūras ir ištisas formas, o ne tik linijų ir kreivių rinkinį. Psichologijoje geštaltizmas dažnai priešpastatomas struktūralizmui. Aiškinant geštalto teoriją dažnai vartojama frazė "Visuma yra didesnė už dalių sumą". Geresnė formuluotė yra : "Visuma skiriasi nuo dalių".
"Mes iš prigimties esame linkę patirti dalykus kuo geresniu geštaltu. "Geras" čia gali reikšti daug dalykų, pavyzdžiui, taisyklingas, tvarkingas, paprastas, simetriškas ir t. t., o tai reiškia konkrečius geštalto dėsnius".
"Pirminis pastebėjimas buvo Wertheimerio, kai jis pastebėjo, kad judėjimą suvokiame tik kaip greitą atskirų jutiminių įvykių seką. Tai jis matė žaisliniame stroboskope, kurį nusipirko Frankfurto geležinkelio stotyje, ir tai, ką jis matė savo laboratorijoje, kai eksperimentavo su greitai viena po kitos mirksinčiomis švieselėmis (pavyzdžiui, kalėdinės lemputės, kurios, atrodo, bėga aplink eglutę, arba įmantrūs neoniniai ženklai Las Vegase, kurie, atrodo, juda). Šis efektas vadinamas tariamuoju judesiu ir iš tikrųjų yra pagrindinis kino filmų principas".
XX a. pradžios teoretikai, tokie kaip Kurtas Koffka, Maxas Wertheimeris ir Wolfgangas Köhleris (Carlo Stumpfo mokiniai), objektų viziją suvokė kaip visus elementus, sujungtus į bendrą konstrukciją. Šiuo "geštaltiniu" arba "visos formos" požiūriu siekta suprasti suvokimą - iš pažiūros įgimtus psichikos dėsnius, lemiančius objektų suvokimo būdą. Jis remiasi čia ir dabar bei tuo, kaip jūs žiūrite į daiktus. Jį galima suskirstyti į dvi dalis: figūra ar pagrindas - ar iš pirmo žvilgsnio matote figūrą priešais save, ar foną?
Šie įstatymai buvo kelių formų. Vienas iš pavyzdžių - tai, kad esame linkę matyti panašius ar arti vienas kito esančius objektus kaip prasmingai susijusius. Geštaltas buvo kritikuojamas dėl to, kad jis yra tik aprašomasis, tačiau juo buvo grindžiami daugelis tolesnių modelių ir objektų suvokimo, elgesio, mąstymo, problemų sprendimo ir psichopatologijos tyrimų.
"Stoviu prie lango ir matau namą, medžius, dangų. Teoriškai galėčiau sakyti, kad buvo 327 spalvų ryškiai ir niuansai. Ar turiu "327"? Ne. Aš turiu dangų, namą ir medžius". Maxas Wertheimeris Suvokimo formų organizavimo dėsniai. 1923
Geštalto psichologija buvo šiuolaikinės kognityvinės psichologijos pirmtakė. Ji skiriasi nuo geštaltinės psichoterapijos.
Mano žmona ir mano uošvė : Dar viena garsiai dviprasmiška iliuzija
Ši iliuzija yra kintančio geštalto iliuzija: kartais matomas triušis, kartais antis.
Ši garsioji "nematomo" trikampio iliuzija yra geštaltinio suvokimo pavyzdys.
Problemų sprendimas
Geštalto psichologai pirmieji pradėjo tirti žmonių ir beždžionių problemų sprendimą. Wolfgangas Kohleris įrodė, kad šimpanzės gali spręsti problemas vien tik mąstydamos; Maxas Wertheimeris tyrinėjo, kaip diagramos padeda mokiniams spręsti geometrijos uždavinius, o Karlas Dunckeris tyrinėjo bendrą problemų sprendimą. Apskritai ir Wertheimeris, ir Dunckeris pirmenybę teikė platesniam terminui "produktyvus mąstymas", o ne "problemų sprendimas", tačiau dabar jis mažai vartojamas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra geštalto psichologija?
A: Geštalto psichologija - tai XX a. pradžioje Berlyne susiformavusi proto ir smegenų teorija. Ji teigia, kad smegenys mato daiktus kaip visumą, o ne tik linijų ir kreivių rinkinį.
K: Kaip geštalto teorija paaiškina suvokimą?
A.: Geštalto teorija suvokimą aiškina teigdama, kad mes iš prigimties esame linkę patirti daiktus kuo geresniu geštaltu (visuma). Tai gali reikšti reguliarumą, tvarkingumą, paprastumą, simetriją ir t. t., kurie vėliau nurodo konkrečius geštalto dėsnius.
Klausimas: Kas sukūrė geštalto psichologijos idėją?
A: Geštalto psichologijos idėją XX a. pradžioje išplėtojo tokie teoretikai kaip Kurtas Koffka, Maksas Wertheimeris ir Wolfgangas Köhleris (Carlo Stumpfo mokiniai).
K: Koks yra tariamo judesio pavyzdys?
Atsakymas: Tariamo judėjimo pavyzdys yra tada, kai suvokiame judesį, nors tai tėra greita atskirų jutiminių įvykių seka. Šį efektą galima pastebėti, kai atrodo, kad kalėdinės lemputės sukasi aplink eglutę, arba kai Las Vegase neoniniai ženklai tarsi juda.
K: Ką pastebėjo Maksas Vertheimeris apie tai, kaip žmonės suvokia objektus?
A: Maksas Vertheimeris pastebėjo, kad žmonės linkę suvokti panašius arba arti vienas kito esančius objektus kaip prasmingai susijusius. Jis taip pat pastebėjo, kad stovėdamas prie lango ir žiūrėdamas į namą, medžius ir dangų jis nematė "327" ryškumo ir niuansų, o matė dangų, namą ir medžius.
K: Kaip geštalto psichologija buvo naudojama nuo jos atsiradimo pradžios?
A: Nuo pat pradžių geštaltinė psichologija buvo naudojama kaip pagrindas tolesniems dėsningumų ir objektų suvokimo, elgesio, mąstymo, problemų sprendimo, psichopatologijos ir šiuolaikinės kognityvinės psichologijos tyrimams (nors reikėtų pažymėti, kad ji skiriasi nuo geštaltinės psichoterapijos).
