Indukcija (metodas)
Indukcija yra viena iš pagrindinių loginio samprotavimo formų. Kita yra dedukcija. Indukcijos metu bendrąją taisyklę randame remdamiesi daugeliu konkrečių atvejų. Pavyzdžiui, stebėdami vandenį daugelyje skirtingų situacijų, galime daryti išvadą, kad vanduo visada teka žemyn.
Indukcija nėra mokslo metodas, tačiau ji gali būti mokslo išeities taškas. Kiekvienas gali pastebėti, kad saulė, mėnulis ir žvaigždės juda dangumi. Ankstyvosios civilizacijos manė, kad tai reiškia, jog jos sukasi aplink Žemę, nes taip atrodo visada. Dabar žinome, kad tai visiškai klaidinga, bet tikrojo paaiškinimo atradimas buvo šiuolaikinio mokslo pradžia (žr. Kopernikas, Galilėjus ir heliocentrizmas). Jie sukūrė alternatyvią teoriją arba hipotezę, kuri galiausiai pasirodė esanti daug geresnis visų stebėjimų paaiškinimas. Tai yra tikrasis mokslas, tačiau dangaus stebėjimai, kuriuos pradėjo babiloniečiai, parodė dėsningumą, kurį reikėjo paaiškinti. Mokslo darbas buvo įrodyti, kad akivaizdus paaiškinimas nebuvo teisingas.
Kitas pavyzdys - Darvino, kuris pusę savo gyvenimo praleido rinkdamas įdomius faktus apie gyvūnus ir augalus, darbai. Jei jis būtų sustojęs, jo vardas šiandien galbūt nebūtų žinomas. Jis pasiūlė būdą, kaip visus šiuos faktus būtų galima paaiškinti. Tai buvo hipotezė, kuri galėjo būti ir buvo tikrinama visais įmanomais būdais. Dabar gerai žinoma, kad evoliucijos natūralios atrankos būdu teorija geriausiai paaiškina, kaip gyvasis pasaulis tapo toks, kokį jį matome. Vėlgi, tikrasis mokslas buvo sukurtas remiantis faktų, kuriuos reikėjo paaiškinti, rinkiniu. Mokslo filosofija skirta hipotezėms tikrinti, o ne faktams rinkti, nors faktai yra viso mokslo pagrindas.
Indukcija, faktų rinkimas, savaime nėra mokslas. Filosofas D. Hume'as sakė, kad tai reiškia, jog "atvejai, apie kuriuos neturime patirties, panašūs į tuos, apie kuriuos turime patirties". Vėliau Džonas Stiuartas Milis (John Stuart Mill) kėlė klausimą: "Kodėl vienais atvejais visiškai indukcijai pakanka vieno atvejo, o kitais atvejais [daug pavyzdžių] taip menkai padeda nustatyti visuotinį teiginį?" Filosofai paprastai mano, kad tikrasis klausimas yra toks: kas skiria geras indukcijas nuo blogų? Galima pasakyti taip: "Jei visi žinomi As yra B, tai tikriausiai visi As yra B.
Kritika
Indukcinis samprotavimas leidžia daryti klaidingą išvadą, net jei visos prielaidos yra teisingos. Tai iliustruoja šis pavyzdys:
1. Žmonės egzistuoja.
2. Paukščiai taip pat egzistuoja.
3. Todėl paukščiai yra žmonės.
Šis pavyzdys rodo, kad nors visos prielaidos yra teisingos, išvada gali būti klaidinga.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra indukcija?
A: Indukcija yra viena iš pagrindinių loginio samprotavimo formų, kai bendroji taisyklė randama remiantis daugeliu konkrečių atvejų.
K: Kokie du pavyzdžiai, kaip indukcija buvo naudojama moksle?
A: Du pavyzdžiai, kaip indukcija buvo naudojama moksle: ankstyvosios civilizacijos pastebėjo, kad Saulė, Mėnulis ir žvaigždės danguje juda dėsningai, todėl buvo pasiūlyta alternatyvi teorija arba hipotezė - heliocentrizmas; ir Darvino darbas renkant faktus apie gyvūnus ir augalus, kurie galiausiai lėmė jo evoliucijos natūralios atrankos būdu teoriją.
K: Ką Hume'as sakė apie indukciją?
A: Hume'as teigė, kad indukcija reiškia, jog "atvejai, apie kuriuos neturime patirties, panašūs į tuos, apie kuriuos turime patirties".
K: Kas buvo Johnas Stuartas Millis ir ką jis klausė apie indukciją?
A: Johnas Stuartas Millas buvo filosofas, iškėlęs klausimą: "Kodėl kai kuriais atvejais visiškam indukcijos pagrindimui pakanka vieno pavyzdžio, o kitais atvejais [daug pavyzdžių] taip menkai padeda nustatyti visuotinį teiginį?"
Klausimas: Kaip galime atskirti geras indukcijas nuo blogų?
Atsakymas: Geras indukcijas nuo blogų galime atskirti klausdami: "Jei visi žinomi As yra B, tai tikriausiai visi As yra B".
