Žmogaus nuopuolis: Adomo ir Ievos istorija, reikšmė ir teologija
Atraskite „Žmogaus nuopuolio“ pasakojimą — Adomo ir Ievos nuopuolis, teologinė reikšmė, pasekmės ir krikščioniškos interpretacijos viename giliame tekste.
Žmogaus nuopuolis (dar vadinamas „nuopuolio istorija“ arba „nuopuolis“) – tai Toros (Senojo Testamento) Pradžios knygos pasakojimas apie tai, kaip Adomas ir Ieva Dievo akyse prarado nekaltumą. Pradžios knygoje rašoma, kad Adomas ir Ieva valgė nuo Pažinimo medis net po to, kai Dievas jiems buvo liepęs to nedaryti. Dėl to jie patyrė gėdos ir baimės jausmą, tapo sąmoningi savo nuogumo, ir galiausiai buvo išvaryti iš Edeno sodo.
Kas vyksta pasakojime
Bibliniame pasakojime trejybės motyvas nėra tiesiogiai prieinamas, bet akcentuojama žmogaus laisvė pasirinkti ir atsakomybė už savo veiksmus. Pažinimo medis simbolizuoja gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio: valgydami nuo jo, Adomas ir Ieva įgijo šį pažinimą, bet prarado ankstesnę santykinę būseną – nekaltumą ir artimą santykį su Dievo. Išvarymas iš Edeno sodo reiškia ne tik fizinį pasitraukimą iš rojaus, bet ir įėjimą į žemišką, darbą ir kančią paliestą gyvenimą.
Teologinė reikšmė ir doktrina apie nuodėmę
Daugelis krikščionių tradicijų interpretuoja šį pasakojimą kaip pirmosios nuodėmės (original sin) įvykį. Pagal šią doktriną žmonės prarado pradinį Dievo duotą nekaltumą ir yra linkę į nuodėmę, todėl savarankiškai negali pilnai atkurti santykio su Dievu. Tai lėmė mintį, kad žmogaus išgelbėjimas yra įmanomas tik per malonę – ypač per Jėzus Kristus, kurio aukos ir prisikėlimo dėka atveriamos galimybės atstatyti ryšį su Dievu ir pasiekti dangų.
Skirtingose krikščionių konfesijose nuopuolio samprata formuluojama nevienodai: - Katalikų teologijoje pabrėžiama, kad nuodėmė perduodama gimdymu ir kad žmonės yra paveikti prigimtinės nuodėmės (concupiscence); krikštas pašalina nuodėmės kaltę, bet pasekmės ir polinkiai lieka. - Stačiatikių tradicija dažnai vartoja terminą „protėvių nuodėmė“ (ancestral sin), akcentuodama mirties ir nuotolinumo nuo Dievo pasekmes, o ne asmeninę kaltę per visus žmones. - Protestantų, ypač liuteronų ir reformuotųjų mokyklose, pabrėžiama „visuotinė nuodėmingumo“ (total depravity) idėja ir reikšmė išganymui per tikėjimą ir Dievo malonę.
Religinės ir kultūrinės interpretacijos
Judaizmo tradicijoje Pradžios pasakojimas dažniau suprantamas kaip istorija apie žmogaus laisvę, moralinį pasirinkimą ir atsakomybę, o ne kaip doktrina apie paveldimą nuodėmę. Daugelyje rabininių komentarų akcentuojama žmogaus brandos proceso ir moralinio pažinimo reikšmė, o ne kolektyvinė kaltė visai žmonijai.
Istoriškai nuopuolis tapo svarbia tema ne tik teologiniams svarstymams, bet ir literatūrai, menui bei filosofijai: nuo Dantės ir Johno Miltono (Paradise Lost) iki renesanso ir baroko tapybos. Jis simbolizuoja žmogaus silpnumą ir didybę – gebėjimą rinktis tarp gerio ir blogio, priimant už tai pasekmes.
Praktinė ir moralinė reikšmė šiandien
Nuopuolio mitas turi ir pastoracinę reikšmę: jis primena apie žmogaus trapumą, poreikį gailestingumo ir pasigailėjimo, taip pat apie atsakomybę už savo sprendimus. Daugelyje bažnyčių šis pasakojimas yra naudojamas paaiškinti būtinybę išpažinties, atgailos ir Dievo malonės. Karte pravartus ir etinėje refleksijoje: nuopuolis skatina apmąstyti, kaip žmogaus pasirinkimai veikia santykius, bendruomenę ir aplinką.
Apibendrinimas
„Žmogaus nuopuolis“ – tai daugiasluoksnė pasaka, turinti tiek teologinę, tiek moralinę ir kultūrinę reikšmę. Ji aiškina žmogaus padėtį pasaulyje – laisvą, bet pažeidžiamą; sugebantį pažinti gėrį ir blogį, bet reikalingą išeities iš nuodėmės ir gijimo per Dievo malonę. Dėl to krikščionių tradicijose pabrėžiama, kad atpirkimo ir atnaujinimo kelias yra susijęs su Jėzus Kristus, o prie jo veda tikėjimas, sakramentai ir meilė kitiems, kad žmogus vėl galėtų siekti šventumo ir amžinojo gyvenimo – dangų.
Sebaldo Behamo Adomo ir Ievos graviūra
Tikėjimai
Judaizmas, krikščionybė ir islamas tiki, kad nuopuolio istorija yra tiesa, tačiau kiekvienas iš jų ją aiškina skirtingai.
Islamas
Islamas sako, kad nuopuolis buvo tik istorinis įvykis ir visiškai nepakeitė žmogaus prigimties. Jis sako, kad Adomas ir jo žmona buvo išmesti iš Edeno sodo ir priversti dirbti ir kentėti, nes Adomas valgė nuo Pažinimo medžio. Tačiau Dievas vis tiek suteikė kitiems, kurie tebebuvo jam ištikimi, galimybę patekti į Dangų.
Judaizmas
Pagal žydų tradiciją Adomas ir Ieva turėjo laisvą valią sukilti prieš pirmąjį Dievo įsakymą. Pirmasis Dievo įsakymas buvo nevalgyti nuo pažinimo medžio vaisių Edeno sode. Adomas ir Ieva valgė nuo jo vaisių ir turėjo sumokėti kainą. Jie buvo išmesti iš Edeno sodo, vadinamo rojumi, ir turėjo kentėti bei dirbti, kad išgyventų. Adomas ir Ieva taip pat tapo "panašūs į Dievą", kai valgė vaisius nuo medžio. Jie gavo pažinimo, išminties ir savimonės dovanas - dalykus, kurie skiria žmones nuo gyvūnų. Judaizmas moko, kad vaisiaus valgymas buvo nepaklusnumas, bet ne nuodėmė. Kitaip nei krikščionybė, judaizmas moko, kad nuodėmė negali būti paveldima ir kad žmonės nepaveldi gimtosios nuodėmės. Padarius nuodėmę galima melstis tiesiogiai Dievui ir prašyti atleidimo, o jei nuodėmė paveikė kitą žmogų, taip pat galima prašyti jo atleidimo. Judaizmas sako, kad kiekvienas žmogus gali patekti į dangų ir būti dar kartą arti Dievo. Kad patektumėte į dangų, nebūtinai turite būti žydas.
Judaizmas moko šių dalykų apie nuopuolį:
- Dievas myli visus žmones.
- Žmonės iš esmės yra geri.
- Žmonės turėtų gerai naudotis Dievo dovanomis. Dievo dovanos yra:
- Gyvenimas žemėje
- Laisva valia
- Žinios
- Savęs pažinimas
- Žmogiškosios dorybės
- Žydai turi ypač rūpintis, kad šios dovanos būtų gerai panaudotos.
- Žydai turi būti meiliai ištikimi Dievui. Tai reiškia, kad jie turi ištikimai nešti naštą, kylančią iš judaizmo pažinimo, ir su džiaugsmu paklusti Dievui.
Krikščionybė
Krikščionys paprastai tiki, kad visi, susiję su Adomu, gimsta su nuodėme ir niekada nepateks į dangų. Jėzus, kuris buvo susijęs su Adomu tik per Jėzaus motiną, neturėjo nuodėmės ir mirė, kad panaikintų nuodėmes tų, kurie Jį tiki. Jie tiki, kad kiekvienam, įtikėjusiam Jėzų Kristų, buvo suteikta "antroji galimybė" sugrįžti į Dangų, parodyta apaštalo Jono evangelijoje: "Dievas taip mylėjo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą". (Jn 3, 16, ERV) Skirtingos krikščionybės rūšys šiek tiek skirtingai žvelgia į nuopuolį ir išgelbėjimą per Jėzų. Toliau galite susipažinti su skirtingais požiūriais.
Katalikybė
Katalikybė tiki, kad žmonės gimsta nuodėmingi, bet turi laisvą valią, todėl gali apsivalyti nuo nuodėmių ir patekti į Dangų po to, kai Dievo malonė juos pakeis taip, kad jie to norės; be šios "pirmosios malonės" nuodėmingi žmonės nenori "eiti į Dangų".
Kalvinizmas ir puritonizmas
Kalvinistai tiki, kad Dievas pasirenka žmones, kurie turėjo patekti į dangų, ir tuos, kurie į jį nepateks. Žmonės neturi pasirinkimo "dvasiniuose reikaluose".
Puritonai žengė dar vieną žingsnį į priekį. Puritonai teigė, kad žmonės nieko negali padaryti, kad patektų į dangų. Jie sakė, kad nesvarbu, koks geras žmogus būtų, jei gimdamas jis nebuvo Dievo išrinktas, jis nepateks į Dangų. Tačiau žmogus galėjo prarasti teisę patekti į Dangų būdamas blogas.
Protestantai tiki, kad Jėzus, paaukojęs save, visiems laikams išlaisvino žmogų iš nuodėmės. Kiti tiki, kad kai Jėzus paaukojo save, žmogus tapo laisvas nuo nuodėmės, tačiau nebuvo tikras, kad vis tiek pateks į dangų.
Liberalioji krikščionybė
Kai kurie krikščionys sako, kad Pradžios 3 skyriuje aprašyto nuopuolio istorijos niekada nebuvo, bet tai tik mitas ar pasakojimas, kurį izraelitai naudojo norėdami parodyti, kad žmogaus santykiai su Dievu išnyko.
Šis požiūris yra gana neutralus istorijos atžvilgiu. Jis teigia, kad Biblijos pasakojimai apie tai, jog žmogus Edeno sode patyrė nesėkmę ir turėjo būti išgelbėtas, yra gilesnių dvasinių tiesų paaiškinimas. Kai kurie taip pat sako, kad Jėzus Kristus buvo Dievas, bandantis užmegzti naujus santykius su žmogumi.
Rytų ortodoksai
Rytų ortodoksai tiki, kad sūnus nėra kaltas dėl savo tėvo nuodėmių (taigi nuodėmė neperduodama iš Adomo). Jie tiki, kad vyrai ir moterys yra priversti nusidėti dėl juos supančio pasaulio, o tavo turi stengtis ir atsispirti, jei nori patekti į dangų. Tačiau jie vis tiek tiki, kad Adomas sukėlė visai žmonijai būtinybę dėl to stengtis. Labai pabrėžia laisvą valią: net ir nuodėmingi žmonės gali būti išgelbėti dėl sinergijos su Dievo malone.
Pelagijonizmas
Pelagijonizmas teigia, kad žmonės gali laisvai pasirinkti gerus ar blogus sprendimus be Dievo pagalbos ir kad žmonės negimsta su Adomo nuodėme.
Mormonizmas
Mormonai tiki, kad nuopuolis buvo Dievo sugalvoto plano dalis, kad Jo vaikai galėtų patekti į dangų.
Mormonai sako, kad kai Adomas valgė nuo Pažinimo medžio, tai nebuvo blogai, o tik "pažeminimas", kaip ir perėjimas iš vieno gero darbo į kitą, ne tokį gerą. Žingsnis žemyn, bet einama į priekį. Mormonai nuopuolį vadina nusižengimu. Mormonams nuodėmė - tai veiksmas, kuriuo daroma kažkas priešingai žinomai Dievo valiai, ir tai daroma savo noru, turint visišką žinojimą. Kita vertus, transgresija yra įstatymo ar taisyklės pažeidimas. Taigi mormonams visos nuodėmės (sąmoningas nepaklusnumas) yra nusižengimai, bet ne visi nusižengimai (pažeidimai) yra nuodėmės. Kadangi Adomas, prieš valgydamas uždraustą vaisių, neturėjo gėrio ir blogio pažinimo, todėl jo poelgis buvo įstatymo pažeidimas, o ne nuodėmė prieš įstatymą. Prieš valgydamas vaisių Adomas negalėjo mirti. Kadangi jis niekada negalėjo mirti, jis niekada negalėjo patekti į dangų. Valgydamas vaisių Adomas galėjo mirti, kad vėliau galėtų patekti į dangų. Jis taip pat leido Adomui ir Ievai susilaukti vaikų, kad kiekvienas turėtų galimybę gyventi, mirti ir patekti į dangų. Mormonai sako, kad jei žmogus laikosi Gelbėjimo plano, jis gali patekti į dangų. Mormonai tiki, kad:
- Žmonės bus nubausti už savo nuodėmes, o ne už Adomo nusikaltimą.
- Dėl Kristaus Apmokėjimo visa žmonija gali būti išgelbėta, jei paklus Evangelijos įstatymams ir apeigoms.
- Pirmieji Evangelijos principai ir apeigos yra šie:
- Tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi
- Atgaila
- Krikštas panardinant dėl nuodėmių atleidimo
- Rankų uždėjimas Šventosios Dvasios dovanai gauti.
Susivienijimo bažnyčia
Susivienijimo bažnyčia tiki, kad Adomas ir Ieva lytiškai santykiavo prieš susituokdami, todėl buvo išmesti iš Edeno sodo. Jie tiki, kad palaiminimo ceremonija gali "nuplauti" šią nuodėmę.
Vienybės bažnyčia
Vienybės bažnyčia tiki, kad "Žmogaus nuopuolis" turi svarbią reikšmę, tačiau tai nėra tikras istorinis įvykis.
Unitarų universalizmas
Uniterijos universalistai tiki, kad žmonės iš prigimties yra geri ir kad būtent jų brangiausia dovana - laisva valia - leidžia žmonėms kartais pasielgti neteisingai, o ne išankstinis nusistatymas ar išorinės pagundos. Nuopuolis yra pasakojimas, metafora, alegorija, o ne istorija.
Adomas ir Ieva rengiasi valgyti nuo gero ir blogo pažinimo medžio
Knygų ruduo
Philipas Pullmanas parašė seriją "Jo tamsiosios medžiagos" ir knygoje sako, kad "Kritimas" buvo geras dalykas. Tada žmonės tapo laisvi mokytis. Pullmanas mano, kad neverta būti nekaltam, jei kaina yra tiesos nežinojimas.
C. S. Lewisas parašė knygą "Perelandra", kurioje Adomas ir Ieva gyveno Veneros planetoje, o ne klasikiniame Edeno sode.
Albert'as Camus parašė knygą "Nuopuolis", kurioje vyras kitam vyrui Amsterdamo bare "Mexico City" pasakoja, kodėl nenorėjo gelbėti vyro, kuris bandė nusižudyti šokdamas nuo tilto į kanalą.
Mangoje (arba komiksuose) "Neon Genesis Evangelion" dažnai kalbama apie nuopuolį, o pabaigoje bandoma išvalyti Adomo nuodėmę ir pradedama nauja genezė.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra žmogaus nuopuolis?
Atsakymas: Žmogaus nuopuolis - tai įvykis, aprašytas Pradžios knygoje Toroje, kai Adomas ir Ieva nepakluso Dievo įsakymui nevalgyti nuo pažinimo medžio, dėl to jie prarado nekaltumą ir buvo išvaryti iš Edeno sodo.
Klausimas: Kas Pradžios knygoje rašoma apie Pažinimo medį?
A: Pradžios knygoje rašoma, kad Dievas uždraudė Adomui ir Ievai valgyti nuo Pažinimo medžio.
K: Kodėl Adomas ir Ieva prarado nekaltumą?
A: Adomas ir Ieva neteko nekaltumo, nes nepakluso Dievo įsakymui ir valgė nuo Pažinimo medžio.
K: Kokia nuopuolio reikšmė krikščionių religijoje?
A: Nuopuolis reiškė, kad visa žmonija prarado nekaltumą, todėl negalėjo tapti pakankamai šventa, kad patektų į dangų. Tačiau į Dangų buvo galima patekti per Jėzaus Kristaus auką.
Klausimas: Kodėl Adomas ir Ieva turėjo palikti Edeno sodą?
A: Adomas ir Ieva buvo priversti palikti Edeno sodą dėl savo nepaklusnumo, dėl kurio jie tapo neverti likti sode.
K: Kokią įtaką nuopuolis padarė žmonijai?
A: Nuopuolis lėmė tai, kad žmonija prarado nekaltumą ir nesuprato skirtumo tarp gėrio ir blogio. Dėl jo žmonės taip pat negalėjo tapti pakankamai šventi, kad pasiektų dangų, todėl prireikė Jėzaus Kristaus aukos.
K: Kokia Jėzaus Kristaus aukos reikšmė krikščionių religijoje?
A: Jėzaus Kristaus auka suteikė žmonėms galimybę būti atpirktiems ir gauti atleidimą už nuodėmes, nepaisant to, kad jie negalėjo tapti pakankamai šventi, kad pasiektų Dangų.
Ieškoti