"Žmogaus nuopuolis

Tikėjimai

Judaizmas, krikščionybė ir islamas tiki, kad nuopuolio istorija yra tiesa, tačiau kiekvienas iš jų ją aiškina skirtingai.

Islamas

Islamas sako, kad nuopuolis buvo tik istorinis įvykis ir visiškai nepakeitė žmogaus prigimties. Jis sako, kad Adomas ir jo žmona buvo išmesti iš Edeno sodo ir priversti dirbti ir kentėti, nes Adomas valgė nuo Pažinimo medžio. Tačiau Dievas vis tiek suteikė kitiems, kurie tebebuvo jam ištikimi, galimybę patekti į Dangų.

Judaizmas

Pagal žydų tradiciją Adomas ir Ieva turėjo laisvą valią sukilti prieš pirmąjį Dievo įsakymą. Pirmasis Dievo įsakymas buvo nevalgyti nuo pažinimo medžio vaisių Edeno sode. Adomas ir Ieva valgė nuo jo vaisių ir turėjo sumokėti kainą. Jie buvo išmesti iš Edeno sodo, vadinamo rojumi, ir turėjo kentėti bei dirbti, kad išgyventų. Adomas ir Ieva taip pat tapo "panašūs į Dievą", kai valgė vaisius nuo medžio. Jie gavo pažinimo, išminties ir savimonės dovanas - dalykus, kurie skiria žmones nuo gyvūnų. Judaizmas moko, kad vaisiaus valgymas buvo nepaklusnumas, bet ne nuodėmė. Kitaip nei krikščionybė, judaizmas moko, kad nuodėmė negali būti paveldima ir kad žmonės nepaveldi gimtosios nuodėmės. Padarius nuodėmę galima melstis tiesiogiai Dievui ir prašyti atleidimo, o jei nuodėmė paveikė kitą žmogų, taip pat galima prašyti jo atleidimo. Judaizmas sako, kad kiekvienas žmogus gali patekti į dangų ir būti dar kartą arti Dievo. Kad patektumėte į dangų, nebūtinai turite būti žydas.

Judaizmas moko šių dalykų apie nuopuolį:

• Dievas myli visus žmones.
• Žmonės iš esmės yra geri.
• Žmonės turėtų gerai naudotis Dievo dovanomis. Dievo dovanos yra:
• Gyvenimas žemėje
• Laisva valia
• Žinios
• Savęs pažinimas
• Žmogiškosios dorybės
• Žydai turi ypač rūpintis, kad šios dovanos būtų gerai panaudotos.
• Žydai turi būti meiliai ištikimi Dievui. Tai reiškia, kad jie turi ištikimai nešti naštą, kylančią iš judaizmo pažinimo, ir su džiaugsmu paklusti Dievui.

Krikščionybė

Krikščionys paprastai tiki, kad visi, susiję su Adomu, gimsta su nuodėme ir niekada nepateks į dangų. Jėzus, kuris buvo susijęs su Adomu tik per Jėzaus motiną, neturėjo nuodėmės ir mirė, kad panaikintų nuodėmes tų, kurie Jį tiki. Jie tiki, kad kiekvienam, įtikėjusiam Jėzų Kristų, buvo suteikta "antroji galimybė" sugrįžti į Dangų, parodyta apaštalo Jono evangelijoje: "Dievas taip mylėjo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą". (Jn 3, 16, ERV) Skirtingos krikščionybės rūšys šiek tiek skirtingai žvelgia į nuopuolį ir išgelbėjimą per Jėzų. Toliau galite susipažinti su skirtingais požiūriais.

Katalikybė

Katalikybė tiki, kad žmonės gimsta nuodėmingi, bet turi laisvą valią, todėl gali apsivalyti nuo nuodėmių ir patekti į Dangų po to, kai Dievo malonė juos pakeis taip, kad jie to norės; be šios "pirmosios malonės" nuodėmingi žmonės nenori "eiti į Dangų".

Kalvinizmas ir puritonizmas

Kalvinistai tiki, kad Dievas pasirenka žmones, kurie turėjo patekti į dangų, ir tuos, kurie į jį nepateks. Žmonės neturi pasirinkimo "dvasiniuose reikaluose".

Puritonai žengė dar vieną žingsnį į priekį. Puritonai teigė, kad žmonės nieko negali padaryti, kad patektų į dangų. Jie sakė, kad nesvarbu, koks geras žmogus būtų, jei gimdamas jis nebuvo Dievo išrinktas, jis nepateks į Dangų. Tačiau žmogus galėjo prarasti teisę patekti į Dangų būdamas blogas.

Protestantai tiki, kad Jėzus, paaukojęs save, visiems laikams išlaisvino žmogų iš nuodėmės. Kiti tiki, kad kai Jėzus paaukojo save, žmogus tapo laisvas nuo nuodėmės, tačiau nebuvo tikras, kad vis tiek pateks į dangų.

Liberalioji krikščionybė

Kai kurie krikščionys sako, kad Pradžios 3 skyriuje aprašyto nuopuolio istorijos niekada nebuvo, bet tai tik mitas ar pasakojimas, kurį izraelitai naudojo norėdami parodyti, kad žmogaus santykiai su Dievu išnyko.

Šis požiūris yra gana neutralus istorijos atžvilgiu. Jis teigia, kad Biblijos pasakojimai apie tai, jog žmogus Edeno sode patyrė nesėkmę ir turėjo būti išgelbėtas, yra gilesnių dvasinių tiesų paaiškinimas. Kai kurie taip pat sako, kad Jėzus Kristus buvo Dievas, bandantis užmegzti naujus santykius su žmogumi.

Rytų ortodoksai

Rytų ortodoksai tiki, kad sūnus nėra kaltas dėl savo tėvo nuodėmių (taigi nuodėmė neperduodama iš Adomo). Jie tiki, kad vyrai ir moterys yra priversti nusidėti dėl juos supančio pasaulio, o tavo turi stengtis ir atsispirti, jei nori patekti į dangų. Tačiau jie vis tiek tiki, kad Adomas sukėlė visai žmonijai būtinybę dėl to stengtis. Labai pabrėžia laisvą valią: net ir nuodėmingi žmonės gali būti išgelbėti dėl sinergijos su Dievo malone.

Pelagijonizmas

Pelagijonizmas teigia, kad žmonės gali laisvai pasirinkti gerus ar blogus sprendimus be Dievo pagalbos ir kad žmonės negimsta su Adomo nuodėme.

Mormonizmas

Mormonai tiki, kad nuopuolis buvo Dievo sugalvoto plano dalis, kad Jo vaikai galėtų patekti į dangų.

Mormonai sako, kad kai Adomas valgė nuo Pažinimo medžio, tai nebuvo blogai, o tik "pažeminimas", kaip ir perėjimas iš vieno gero darbo į kitą, ne tokį gerą. Žingsnis žemyn, bet einama į priekį. Mormonai nuopuolį vadina nusižengimu. Mormonams nuodėmė - tai veiksmas, kuriuo daroma kažkas priešingai žinomai Dievo valiai, ir tai daroma savo noru, turint visišką žinojimą. Kita vertus, transgresija yra įstatymo ar taisyklės pažeidimas. Taigi mormonams visos nuodėmės (sąmoningas nepaklusnumas) yra nusižengimai, bet ne visi nusižengimai (pažeidimai) yra nuodėmės. Kadangi Adomas, prieš valgydamas uždraustą vaisių, neturėjo gėrio ir blogio pažinimo, todėl jo poelgis buvo įstatymo pažeidimas, o ne nuodėmė prieš įstatymą. Prieš valgydamas vaisių Adomas negalėjo mirti. Kadangi jis niekada negalėjo mirti, jis niekada negalėjo patekti į dangų. Valgydamas vaisių Adomas galėjo mirti, kad vėliau galėtų patekti į dangų. Jis taip pat leido Adomui ir Ievai susilaukti vaikų, kad kiekvienas turėtų galimybę gyventi, mirti ir patekti į dangų. Mormonai sako, kad jei žmogus laikosi Gelbėjimo plano, jis gali patekti į dangų. Mormonai tiki, kad:

• Žmonės bus nubausti už savo nuodėmes, o ne už Adomo nusikaltimą.
• Dėl Kristaus Apmokėjimo visa žmonija gali būti išgelbėta, jei paklus Evangelijos įstatymams ir apeigoms.
• Pirmieji Evangelijos principai ir apeigos yra šie:
1. Tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi
2. Atgaila
3. Krikštas panardinant dėl nuodėmių atleidimo
4. Rankų uždėjimas Šventosios Dvasios dovanai gauti.

Susivienijimo bažnyčia

Susivienijimo bažnyčia tiki, kad Adomas ir Ieva lytiškai santykiavo prieš susituokdami, todėl buvo išmesti iš Edeno sodo. Jie tiki, kad palaiminimo ceremonija gali "nuplauti" šią nuodėmę.

Vienybės bažnyčia

Vienybės bažnyčia tiki, kad "Žmogaus nuopuolis" turi svarbią reikšmę, tačiau tai nėra tikras istorinis įvykis.

Unitarų universalizmas

Uniterijos universalistai tiki, kad žmonės iš prigimties yra geri ir kad būtent jų brangiausia dovana - laisva valia - leidžia žmonėms kartais pasielgti neteisingai, o ne išankstinis nusistatymas ar išorinės pagundos. Nuopuolis yra pasakojimas, metafora, alegorija, o ne istorija.

Adomas ir Ieva rengiasi valgyti nuo gero ir blogo pažinimo medžio

Knygų ruduo

Philipas Pullmanas parašė seriją "Jo tamsiosios medžiagos" ir knygoje sako, kad "Kritimas" buvo geras dalykas. Tada žmonės tapo laisvi mokytis. Pullmanas mano, kad neverta būti nekaltam, jei kaina yra tiesos nežinojimas.

C. S. Lewisas parašė knygą "Perelandra", kurioje Adomas ir Ieva gyveno Veneros planetoje, o ne klasikiniame Edeno sode.

Albert'as Camus parašė knygą "Nuopuolis", kurioje vyras kitam vyrui Amsterdamo bare "Mexico City" pasakoja, kodėl nenorėjo gelbėti vyro, kuris bandė nusižudyti šokdamas nuo tilto į kanalą.

Mangoje (arba komiksuose) "Neon Genesis Evangelion" dažnai kalbama apie nuopuolį, o pabaigoje bandoma išvalyti Adomo nuodėmę ir pradedama nauja genezė.

Susiję puslapiai

• Edeno sodas