Chalidas ibn Validas (585–642) — VII a. arabų karo vadas ir strategas
Khālid ibn al-Walīd (585–642) (arab. خالد بن الوليد) — dar žinomas kaip Sayf-Allāh al-Maslūl (paprastai verčiamas kaip „Dievo ištrauktasis kalavijas“ arba „Alacho/Alaho kalavijas“) — buvo vienas žymiausių ankstyvojo islamiškojo periodo karvedžių ir strategų. Jis išgarsėjo savo vadovavimo sugebėjimais bei kampanijų sėkmėmis per VII a. musulmonų užkariavimus.
Chalidas išgarsėjo kaip vienas pagrindinių karinių vadų, kuris vadovavo Mahometo, vėliau – Abu Bakro ir Umaro ibn al‑Chattabo (Umaro) pajėgoms. Per savo karjerą jis dalyvavo ir laimėjo daugiau nei šimtą mūšių prieš dideles ir gerai organizuotas priešo jėgas — Bizantijos (Rytų Romos imperijos) ir Sasanidų Persijos kariuomenes bei jų vietinius sąjungininkus. Dėl šių pasiekimų Chalidas dažnai minima tarp viena geriausių karvedžių istorijoje. Jo didžiausi strateginiai laimėjimai apima greitus Rytų Sirijos ir Persijos pasienio sričių užkariavimus ankstyvųjų kampanijų metais, o taktiniai pasiekimai — sėkmingas dvigubas apsupties manevras prie Walajos, pergalės prie Ullajos ir ypač lemtinga pergalė prie Jarmuko.
Ankstyvieji metai ir priešprieša Mahometui
Chalidas gimė Mekoje, kilęs iš kurajšų genties (konkrečiai iš vieno iš garsių genties pogrupių). Jo šeima buvo karo tradicijų ir kavalerių amatų paveldėtoja, tad jaunystėje jis mokėsi naudotis ietimis, lanku, kardais ir kariauti jojančios cavalerijos taktikose — tai tapo jo karinės veiklos pagrindu.
Pradžioje Chalidas priešinosi Mahometui ir musulmonams: jis nedalyvavo Badr mūšyje, tačiau stojo prie Mečos pajėgų Uhudo mūšyje (Uhudo mūšis). Ten Chalidas vadovavo mekaniečių kavalerijos daliniui ir pasinaudojo tuo, kad musulmonų lankininkai, palikę savo postus ant kalvos, leido atverti užnugarį. Chalido kavalerijos smūgis iš užpakalio apsuko karo eigą ir atnešė pergalę kurajšams — tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis tapo garsiu priešu.
Perėjimas į islamą ir karjera po Mahometo mirties
Po Hudajbijos taikos susitarimo (Hudaybiyyah) Chalidas priėmė islamą ir pradėjo tarnauti musulmonų pusėje. Jis dalyvavo įvairiose Mahometo organizuotose ekspedicijose ir užėmė svarbius vadovavimo postus. Po Mahometo mirties Chalidas tapo vienu iš svarbiausių generolų, padėjusių Abu Bakrui susidoroti su Riddos (atidėjimo) karais ir susijusiomis sukilimų liekanomis. Jo vadai padėjo sujungti Arabijos pusmes ir atkurti centralią valdžią.
Vėliau Chalidas vadovavo žygiams prieš Sasanidų įtakos zonas Mesopotamijoje — jis užėmė klientūrinę karalystę al‑Hirą ir vedė tolesnes kampanijas, kurios prisidėjo prie Sasanidų režimo susilpnėjimo Arabijos pasienyje. Kartu jis buvo itin aktyvus Sirijos fronte, kur jo vadovavimas ir taktiniai sprendimai leido laimėti svarbius mūšius ir užtikrinti musulmonų įsigalėjimą regione.
Karinių taktikų ypatumai
Chalidas išsiskyrė mobilios kavalerijos meistriškumu, greitų manevrų, netikėtų žygių ir geros žvalgybos panaudojimu. Jis sugebėjo efektyviai taikyti smūgines operacijas, nukreiptas į priešo susiskaldymą, taip pat sukurti feikinio atsitraukimo ar paslaptingų apjuosimų planus. Jo pergalės prie Walajos (dvigubas apsupties manevras), Ullajos ir ypač Yarmuko strateginė analizė ir vykdymas leidžia jį vertinti kaip vieną geriausių taktikų praktikuotojų savo laikmečio kontekste.
Atsiskyrimas nuo vado posto ir mirtis
Nors Chalidas buvo labai sėkmingas lauke, jo karinė šlovė ir populiarumas sukėlė politinių rūpesčių naujai susiformavusiai chalifatui. 638–639 m. (šaltiniai skiriasi tiksliomis datomis) pirmaujant kalifui Umarui, Chalidas buvo nušalintas nuo pagrindinių komandų pareigų. Tradiciniai šaltiniai teigia, kad Umaras siekė išvengti per didelės vieno vado įtakos įkurtai valstybei ir taip subalansuoti valdžios institucijas; Chalidui skirtas garbingas egzendas (pagyvenimo išmoka) ir jam leista nutraukti aktyvų vadovavimą be viešų pažeminimų.
Chalidas praleido paskutinius savo gyvenimo metus Sirijoje (tradiciškai minima, kad jis mirė Homs mieste) ir 642 m. mirė. Nors jam teko išeiti iš aukščiausio lygio vadovavimo, jo palikimas karinės taktikos ir ankstyvųjų musulmonų užkariavimų istorijoje išliko ilgaamžis.
Paveldas
Chalido ibn al‑Walido įtaka militariškai ir simboliškai yra didelė: jo epitetas „Dievo ištrauktasis kalavijas“ liudija Mahometo bei vėlesnių kartų pagarbą jo karinėms dovanoms. Istoriniai vertinimai dažnai pabrėžia jo mobilios kavalerijos, greitos kampanijų organizacijos ir taktinio išmanymo pranašumus. Taip pat jo karjera kelia diskusijas apie santykį tarp kariuomenės ir centrinės valdžios — temos, kuri buvo aktuali ir ankstyvajame chalifate, ir vėlesniais laikais.
Chalidas ibn al‑Walidas lieka vienu ryškiausių VII a. karo vadų: jo pergalės prie Jarmuko ir kituose frontuose pakeitė regiono politinę žemėlapį ir prisidėjo prie ilgalaikio Bizantijos ir Sasanidų pralaimėjimo Levanto bei Mesopotamijos teritorijose.
Pastaba: apie Chalido gyvenimą ir karjerą išlikusi informacija gaunama iš įvairių arabų istorinių šaltinių (ir vėlesnių istorikų komentarų), todėl kai kurie faktiškai konkretūs metai ir įvykiai skiriasi priklausomai nuo šaltinio. Tačiau bendras jo vaidmuo ankstyvuosiuose musulmonų žygiuose yra gerai dokumentuotas.
Chalido vardas ir veikla įeina į daugelio karinės istorijos studijų ir pamąstymų temas — tiek dėl jo taktinio meistriškumo, tiek dėl politinių pasekmių, kurias jo sėkmė atnešė jaunojo chalifato formavimuisi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Chalidas ibn al Validas?
A: Chalidas ibn al Validas buvo Rašidūnų kariuomenės generolas, vadovavęs musulmonų užkariavimams Sirijoje VII a. Jis garsėja savo karine sėkme, vadovavęs Mahometo ir jo įpėdinių Abu Bakro ir Umaro ibn al Khattabo pajėgoms.
Klausimas: Kaip žinomas Chalidas ibn al Validas?
A: Chalidas ibn al Validas žinomas kaip nenugalimas daugiau kaip 100 mūšių prieš skaičiumi pranašesnes Bizantijos Romos imperijos, Sasanidų Persijos imperijos ir jų sąjungininkų pajėgas. Todėl jis laikomas vienu didžiausių karo vadų istorijoje.
K. Kokie didžiausi Chalido strateginiai pasiekimai?
A: Didžiausi Chalido strateginiai pasiekimai buvo greitas Persijos imperijos užkariavimas ir Romos Sirijos užkariavimas per trejus metus nuo 633 iki 636 m.
K: Kokie yra keli Chalido taktinių pasiekimų pavyzdžiai?
A: Chalido taktinės sėkmės pavyzdžiai - sėkmingas dvigubo apsupimo manevras prie Valajos ir jo pergalės prie Ullais ir Jarmuko.
