Badro mūšis

Badro mūšis (arab. غزوة بدر) vyko 624 m. kovo 17 d. Vakarų Arabijoje (dabartinė Saudo Arabija). Tai buvo svarbus mūšis ankstyvuoju islamo laikotarpiu ir lūžio taškas Mahometo kovoje su savo priešininkais tarp Mekos kurajšų. Šis mūšis islamo istorijoje perduotas kaip lemiama pergalė dėl dieviškojo įsikišimo. Be to, ji priskiriama Mahometo genialumui. Nors tai vienas iš nedaugelio mūšių, konkrečiai paminėtų musulmonų šventojoje knygoje - Korane, beveik visos šiuolaikinės žinios apie mūšį prie Badro yra gautos iš tradicinių islamo pasakojimų - hadisų ir Mahometo biografijų, parašytų praėjus keliems dešimtmečiams po mūšio.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kada įvyko Badro mūšis?

A: Badro mūšis įvyko 624 m. kovo 17 d.

K: Kur vyko Badro mūšis?

A: Badro mūšis vyko vakarų Arabijoje, dabartinėje Saudo Arabijoje.

K: Kodėl Badro mūšis buvo svarbus islamo pradžioje?

A: Badro mūšis buvo svarbus islamo pradžioje, nes jis tapo lūžio tašku Mahometo kovoje su jo priešininkais iš Mekos kurajšų tarpo.

K: Kokia dieviškojo įsikišimo reikšmė Badro mūšyje?

A: Badro mūšis laikomas lemiama pergale dėl dieviškojo įsikišimo.

Klausimas: Kam priskiriama Badro mūšio genijaus nuopelnų reikšmė?

A: Badro mūšio genialumas priskiriamas Mahometui.

K: Ar Badro mūšis minimas musulmonų šventojoje knygoje Korane?

A: Taip, Badro mūšis yra vienas iš nedaugelio mūšių, konkrečiai paminėtų Korane.

K: Iš kur yra daugiausia šiuolaikinių žinių apie Badro mūšį?

A: Beveik visos šiuolaikinės žinios apie Badro mūšį gaunamos iš tradicinių islamo pasakojimų, įskaitant hadisus ir Mahometo biografijas, parašytas praėjus keliems dešimtmečiams po mūšio.