Islamo Tauta (Nation of Islam): kilmė, tikslai ir žymūs lyderiai

Sužinokite Islamo Tautos (Nation of Islam) kilmę, misiją ir įtakingus lyderius — nuo Wallace'o F. Muhammado iki Louiso Farrakhano ir Malkolmo X

"Islamo tauta" yra religinė grupė. Ją 1930 m. Detroite, Mičigano valstijoje, įkūrė Wallace'as Fardas Muhammadas. Pagrindinis Islamo tautos tikslas - sugrąžinti JAV juodaodžių dvasinę, protinę, socialinę ir ekonominę būklę. Nuo 1981 m. grupei vadovauja Louisas Farrakhanas. Malkolmas X taip pat buvo jos narys.

Kilmė ir istorinė raida

Islamo tauta susiformavo 20 a. pradžioje JAV, kai Wallace'as Fardas Muhammadas pradėjo skelbti mokymus, kurie buvo skirti afroamerikiečių padėties gerinimui po vergovės ir segregacijos laikotarpio. Po Fardo dingimo ar pasitraukimo (įvykiai apie tai aptariami įvairiai) grupę 1930–1960 m. vedė Elijah Muhammad. Po jo mirties 1975 m. dalis pasekėjų perėjo prie tradicinio, sunnitų islamo, vadovaujant Warith Deen Mohammed, o kita dalis liko arba vėl susibūrė aplink nacionalistinę Islamo tautos liniją.

Doktrina ir pagrindiniai tikėjimo elementai

Islamo tautos mokymai derina religinius elementus su afrocentristine ir nacionalistine idėja. Kai kurie pagrindiniai bruožai:

• Savęs pagerinimas – didelis dėmesys dvasiniam ir moraliniam atgimimui, šeimos vertybėms, disciplinai ir sveikam gyvenimo būdui (pvz., rūkymo, narkotikų, alkoholio vengimas);
• Ekonominė savarankiškumas – skatinami verslai, mokyklos, ūkiai ir kitos bendruomenės iniciatyvos, siekiant sumažinti ekonominę priklausomybę nuo išorės;
• Rasinis ir istorinis naratyvas – tam tikros mokymo versijos pateikia specifinį pasaulio sukūrimo ir rasinių santykių aiškinimą, kuris skiriasi nuo tradicinio islamo; kai kuriose versijose yra ir ginčytinų, kontroversiškų teiginių apie kitas grupes;
• Institucinė struktūra – organizacijoje egzistuoja paramilinės ir moterų disciplinos grupės, taip pat švietimo ir socialinės pagalbos institucijos.

Organizacija ir veiklos formos

Islamo tauta turi tiek religinės bendruomenės, tiek politinio ir socialinio judėjimo bruožų. Svarbiausios veiklos sritys:

• Religinės sueigos (temples arba mosques), kasdieniai ritualai ir mokymai;
• Švietimo programos: mokyklos, paskaitos ir jaunimo ugdymo veiklos;
• Bendruomenės verslai ir savitarpio pagalbos projektai (pavyzdžiui, parduotuvės, restoranai, ūkiai);
• Saviours' Day ir kitos kasmetinės konferencijos bei susibūrimai, skirti doktrinos plėtojimui ir bendruomenės mobilizavimui;
• Visuomeninės kampanijos dėl kriminalinių, sveikatos ir socialinių problemų sprendimo.

Žymūs lyderiai

Keletas svarbiausių asmenų, susijusių su Islamo tauta:

• Wallace'as Fardas Muhammadas – grupės įkūrėjas, kuriam tradiciškai priskiriama dieviškojo siuntinio rolė organizacijos ankstyvaisiais metais;
• Elijah Muhammad – ilgametis lyderis, stiprinęs organizacijos struktūrą ir plėtojęs jos socialinius bei ekonominius projektus;
• Malkolmas X – buvęs aktyvus narys 1950–1960 m., vėliau perėjo į tradicinį islamą ir tapo reikšminga figūra JAV pilietinių teisių istorijoje;
• Warith Deen Mohammed – Elijah Muhammado sūnus, po tėvo mirties vedęs didžiąją dalį pasekėjų link sunnitų islamo reformų;
• Louisas (Louis) Farrakhanas – atgaivinęs organizaciją vėlesniais dešimtmečiais ir tapęs jos matomiausia figūra nuo 1981 m.

Įtaka ir reikšmė

Islamo tauta turėjo ir turi reikšmingą poveikį JAV afroamerikiečių bendruomenėse: skatino savitvardą, ekonominę iniciatyvą, tikėjimo ir tapatybės stiprinimą. Organizacija taip pat dalyvavo viešajame diskurse apie rasinius santykius, socialinį teisingumą ir pilietines teises XX a. viduryje.

Prieštaros ir kritika

Islamo tauta sulaukė ir daug kritikos. Pagrindinės priežastys:

• Kiniai teiginiai dėl rasės ir pasaulio istorijos; tam tikri mokymai buvo vertinti kaip rasistiški ar skatinantys neapykantą;
• Prieštaringos lyderių retorikos pavyzdžiai, ypač kai kurių manifestacijų metu skambėję antisemitiniai ar kitokie diskriminaciniai pareiškimai;
• Vidinės skiltys ir perėjimas prie tradicinio islamo 1970–1980 m., kas lėmė organizacijos fragmentaciją;
• Istoriniai santykiai su teisėsaugos institucijomis dėl nacionalinio saugumo ir politinių įtampos laikotarpių.

Vertinant organizaciją svarbu atskirti jos socialinius ir ekonominius pasiekimus nuo ginčytinų ar kenksmingų teiginių, kurie kelia susirūpinimą visuomenėje.

Dabartinė padėtis

Islamo tautos dydis ir įtaka svyruoja; tikslių narių skaičių nustatyti sunku, nes dalis pasekėjų prisijungia ar atsiskiria skirtingais laikotarpiais. Organizacija tebėra matoma JAV viešajame gyvenime per savo projektus, kultūrines iniciatyvas ir retoriką, kuri kartais kelia tiek palaikymą, tiek kritiką.

Išvados

Islamo tauta yra sudėtingas fenomenas, kuriame susipina religinės idėjos, tautinė tapatybė ir socialinis aktyvizmas. Ji tapo svarbia JAV afroamerikiečių istorijos dalimi, turėjo reikšmingą įtaką tiek bendruomeniniam gyvenimui, tiek platesniam politiniam diskursui, tačiau yra ir prieštaringa dėl kai kurių doktrinų ir lyderių pareiškimų. Vertinant Islamo tautą svarbu remtis istoriniu kontekstu ir atskiromis veiklų bei mokymų apraiškomis.

Paieška pagal raidę