Devynių pamokų ir giesmių festivalis – tai anglikonų bažnyčios Kalėdų pamaldų forma, kuri per trumpą, bet turiningą liturginę programą pasakoja išgelbėjimo istoriją. Per pamaldas skaitomos devynios pamokos (skaitiniai), o tarp kiekvieno skaitinio giedama giesmė, kurią gieda vienas choras arba visa bendruomenė. Istorija pasakojama nuo Biblijos pradžios, kai Adomas nepaklūsta Dievui, iki kūdikėlio Jėzaus atėjimo. Be skaitinių ir giesmių, pamaldose dažnai yra trumpų maldų, luomos (brevium) ar trumpa pamokslinė mintis; daugelyje parapijų pamaldos yra žvakėmis apšviestos, o giesmės aprūpinamos vargonų akompanu.

Trumpa istorija ir paskirtis

Šias pamaldas 1880 m. Kalėdų išvakarėse (gruodžio 24 d.) pradėjo laikyti Edvardas Vaitas Bensonas (Edward White Benson), kuris tuo metu buvo Truro vyskupas Kornvalyje. Bensonas norėjo sukurti aiškią, mokančią ir kontempliatyvią Kalėdų liturgiją, kurioje Biblijos tekstai ir giesmės vestų klausytoją per išgelbėjimo istoriją. Nuo Truro idėja greitai paplito į kitas katedras ir parapijas, tapdama mėgstamu renginiu Kalėdų laikotarpiu.

Struktūra ir skaitiniai

Tipiškai pamaldų eiga yra tokia:

  • devyni skaitiniai iš Senosios ir Naujosios Sandoros bei Evangelijų;
  • po kiekvieno skaitinio – giesmė arba choro atliktas motetas;
  • trumpa malda ar liturginis intarpas bei dažnai trumpas pamokslas;
  • baigiamosios maldos, palaiminimas ir baigiamasis vargonų kūrinys.

Skaitiniai parenkami taip, kad sudarytų chronologinę liniją: nuodėmės ir praradimo istorija, Dievo pažadai patriarchams ir pranašams, pranašiškos užuominos apie Mesiją, iki Evangelijų pasakojimų apie Marijos pranešimą ir Jėzaus gimimą. Giesmės tarp skaitinių dažnai būna tradicinės Kalėdų giesmės, taip pat naujesni choro kūriniai ar motetai.

Plėtra ir tarptautinis paveldas

Dabar ši pamaldų forma naudojama ne tik anglikonų, bet ir kai kuriose Romos katalikų ir liuteronų bažnyčiose visame pasaulyje. Dėl aiškios struktūros ir perteikiamos pasakojimo linijos ji tapo populiaria ir mokyklose – Jungtinėje Karalystėje šios pamaldos dažnai laikomos kaip standartinė mokyklų kalėdinių giesmių pamaldų forma. Nuo bažnyčių iki bendruomenių renginių, „Devynių pamokų ir giesmių“ forma leidžia dalyviams susitelkti į teksto skaitinius ir giesmių prasmes, o ne vien į šventinę puošybą ar panoramą.

Garsiausias pavyzdys: Kembridžo Karališkasis koledžas

Geriausiai žinomos Devynių pamokų ir giesmių pamaldos yra Kembridžo Karališkajame koledže per kiekvienas Kalėdas. Joje giesmes gieda garsusis choras, kuriam priklauso tiek berniukų, tiek suaugusiųjų choristai. Tradiciškai pamaldas pradeda vieno choristo solo – dažniausiai atliekama „Once in Royal David’s City“ pirmoji strofė a capella, o paskui seka kiti giesmių bei skaitymų intarpai. Šias pamaldas BBC transliuoja nuo 1928 m., todėl jos tapo tarptautiniu šventiniu simboliu ir daugelio šeimų Kalėdų ritualo dalimi.

Kultūrinė reikšmė ir šiandien

„Devynių pamokų ir giesmių“ pamaldos turi stiprią edukacinę ir dvasinę funkciją: jos moko Šventojo Rašto pasakojimo, ugdo giesminius tradicijos įgūdžius ir suburia bendruomenes į kontempliatyvų sustojimą prieš didžiąsias šventes. Ši forma prisitaikė prie modernių sąlygų – daug parapijų transliuoja pamaldas internetu arba radiju, kai kurios įtraukia vietines kalbas, mažina ritualinį sudėtingumą, kad būtų prieinama vaikams ir naujiems tikintiesiems. Nepaisant formos kintamumo, pagrindinis tikslas lieka tas pats: per Biblijos žodį ir giesmę atverti klausytojų širdis Jėzaus gimimo reikšmei.