Naujoji apaštališkoji bažnyčia (NAC) yra krikščionių denominacija, kilusi iš XIX a. religinių judėjimų Vokietijoje. Ji atsiskyrė nuo Katalikų apaštališkosios bažnyčios 1863 m. Hamburgo schizmoje. Bažnyčia turi bendruomenių visame pasaulyje ir, pagal skirtingus šaltinius, apie 10 mln. narių. Tarptautinė Naujosios apaštališkosios bažnyčios būstinė yra Ciuriche (Šveicarija).

Istorija

NAC kilmė siejama su XIX a. vidurio apaštališkos atgimimo judėjimu, kai kai kurie krikščionys siekė atkurti apaštalinę tarnystę ir pasirengimą Kristaus antrajam atėjimui. Po 1863 m. Hamburgo schizmos susiformavo nauja, savarankiška bendruomenė, kuri laikui bėgant išsiplėtė tarptautiniu mastu. Per XX a. ir XXI a. bažnyčia stiprino savo struktūras, plėtė misijas Afrikoje, Pietų Amerikoje ir kitur, kol tapo viena iš globaliai veikiusių denominacijų.

Tikėjimas ir doktrina

Pagrindinės Naujosios apaštalų Bažnyčios idėjos yra susijusios su tradicine krikščionybe, tačiau bažnyčia ypatingą dėmesį skiria kelioms temoms:

  • Antrasis Kristaus atėjimas – tai centrinė NAC doktrinos dalis: nariai yra raginami gyventi pasirengę Kristaus pargrįžimui.
  • Labdara ir socialinė atsakomybė – praktinis tikėjimo išraiškos aspektas: daugelis bendruomenių vykdo pagalbos, socialines ir humanitarines programas.
  • Tradicinis tikėjimas Dievo Trejybe, Jėzaus Kristaus dievybe ir Šventosios Dvasios veikimu.
  • Akcentuojama apaštalų tarnystė šiandien: bažnyčia laiko apaštalus kaip tiesioginius dvasinius vadovus, kurie atlikdami ordinaciją ir užantspaudavimą perduoda Šventosios Dvasios dovanas.

Liturgija ir sakramentai

NAC liturgija daugelyje aspektų panaši į protestantizmą: pamaldos dažnai susideda iš maldų, Biblijos skaitymų ir pamokslų. Kartu bažnyčios organizacija ir apaščių hierarchija yra artimesnė Romos katalikų bažnyčiai savo forma.

Dažniausiai minimi sakramentai ir praktikos:

  • Baptizmas – įtraukiamas į bendruomenės gyvenimą kaip įvedimas į krikščionišką tikėjimą.
  • Šventoji Komunija – Eucharistija, švenčiama bendruomenės susitikimų metu.
  • Šventasis užantspaudas (angl. "Holy Sealing") – unikali NAC praktika, kai apaštalai per rankų uždėjimą prašo Šventosios Dvasios dovanos nariams; tai laikoma svarbiu pasiruošimu amžinam gyvenimui.
  • Kunigystės įšventinimas ir santuoka – kaip dvasiniai ir bendruomeniniai sakramentai.

Organizacija ir vadovybė

NAC pasižymi griežta hierarchine struktūra: bažnyčioje veikia įvairūs dvasininkų rangai, o aukščiausia tarnystė – vyriausiasis (pagrindinis) apaštalas, kurio institucija veikia tarptautiniu lygmeniu iš Ciuricho. Toliau hierarchijoje yra rajoniniai ar distriktų apaštalai, seniūnai ir vietos kunigai. Dvasininkų paskyrimas ir tarnystė paprastai grįsta apaštalinėmis įšventinimo tradicijomis.

Tarptautinė veikla ir labdara

NAC vykdo platų bažnytinį ir socialinį darbą: remia mokyklas, sveikatos bei humanitarines programas, teikia pagalbą stipriai rizikuojančioms bendruomenėms. Labdara ir socialinė parama yra nuolatinė bažnyčios veiklos dalis, o šios veiklos mastas dažnai didėja regionuose, kur ji turi didelį narių skaičių.

Nariai ir geografinė paskirstymas

NAC turi bendruomenių Europoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Per pastaruosius dešimtmečius daugiausia augimo užfiksuota Afrikoje ir Pietų Amerikoje, kur bažnyčia aktyviai plečia misijas ir vietos parapijas.

Kritika ir pokyčiai

Kaip ir daugelis didelių tikinčiųjų bendruomenių, NAC susidūrė su kritika dėl įvairių istorinių praktikų, uždarumo kai kuriose jurisdikcijose ir tam tikrų doktrinos interpretacijų. Pastaraisiais dešimtmečiais bažnyčia ėmėsi pokyčių, didino dialogą su kitomis krikščionių bendruomenėmis bei pabrėžė skaidrumą ir socialinę atsakomybę.

Santrauka

Naujoji apaštališkoji bažnyčia – tai globali krikščioniška denominacija, kuri jungia tradicinę krikščionybę su specifine apaštaline doktrina ir dideliu dėmesiu antrajam Kristaus atėjimui bei socialinei tarnystei. Jos organizacinė struktūra, sakramentai ir liturgija sudaro savitą derinį, dėl kurio NAC išsiskiria tarp kitų religinių bendruomenių.