Nestorianizmas – doktrina, istorija ir Asirijos Rytų Bažnyčia
Nestorianizmas: doktrina, istorija ir Asirijos Rytų Bažnyčia – aiškus aprašymas, Efezo susirinkimo poveikis, kilmė ir dabartinė reikšmė.
Nestorianizmas yra krikščionybės judėjimas ir istorinė teologinė etiketė, kurią tradiciškai sieja su Konstatinopolio arkivyskupu Nestorijumi. Šios doktrinos esmė paprastai apibūdinama kaip Jėzaus asmenybės suskaidymas: teigta, kad egzistavo dvi skirtingos Jėzaus „asmenybės“ arba „pagalbos“ — viena žmogaus Jėzaus pusė ir kita, Dievo Sūnaus arba Logos’o, pusė (Dievo sūnaus, arba Logoso, aspektas). Bene žymiausias šios idėjos šalininkas buvo Nestorijus, gyvenęs maždaug 380–450 m. po Kr.
431 m. Efezo susirinkimas oficialiai pasmerkė tokį požiūrį ir paskelbė jį ereziją. Tai prieštaravimų eskalavus lėmė Bažnyčios skilimą tarp Bizantijos (chalcedoninės) tradicijos ir Perėsje bei Rytuose veikusių bendruomenių, kurios vėliau tapo žinomos kaip Asirijos Rytų Bažnyčia.
Teologinė problema ir terminai. Svarbu pažymėti, kad „nestorianizmas“ kaip terminas dažnai supaprastina sudėtingas teologines diskusijas. Chalcedono ir Efeso ginčai daugiausia susiję su tam tikrų graikų ir sirų teologinių terminų skirtumais: graikų kalboje vartotos sąvokos ousia (esybė), hypostasis (asmens/hipostazės) o sirų tradicijoje — qnoma (kartais verčiama „esybe“ ar individualia prigimtimi) ir parsopa (asmuo). Asirijų Rytų Bažnyčios teologai gynė mintį, kad Kristus turi dvi qnoma, kurios egzistuoja viename parsopa — tai skiriasi nuo to, kaip kai kurie graikų teologai interpretavo žodžius „du asmenys“. Dėl vertimų ir terminologijos skirtumų susidarė įspūdis, kad Rytų bažnyčios skelbė dvi atskiras asmenybes, tačiau pačios rytų tradicijos autoriai dažnai teigia, kad jie neneigia Kristaus vienos asmenybės.
Istorinis ir geografinis paplitimas. Per V–XIII a. Asirijų Rytų Bažnyčia (kartais vadinta „nestorionų“ Bažnyčia iš šalies stebėtojų) turėjo platų misijų tinklą: ji veikė Persijoje, Šiaurės Irake, Irane, Sirijoje, taip pat platino krikščionybę į Centrinę Aziją, Mongoliją ir Kiniją (įrodymų apie tai yra, pavyzdžiui, Kinijoje rastas „Nestorijaus stulpas“). Viduramžiais šios bendruomenės turėjo savitą liturgiją (rytų sirų kalbos – chaldejėnų/rytų sirų liturginis palikimas) ir savitą organizacinę struktūrą.
Vėlesni skaidymai ir santykiai su Romos Bažnyčia. Per šimtmečius Rytų bažnyčios patyrė vidaus skilimų ir išorinį spaudimą. XVI–XVII a. dalis hierarchijos stojo į bendrystę su Romos katalikų Bažnyčia, susiformavo Chaldejų katalikų Bažnyčia (kuri yra kitokia nei Asirijos Rytų Bažnyčia). XX a. viduryje ir vėliau kai kurios su Asirijos tradicija susijusios bendruomenės susiskaldė (pavyzdžiui, susikūrė Senoji Rytų Bažnyčia / Ancient Church of the East). Šiandien minėtą istorinę teologinę liniją daugiausia atstovauja dvi tradicijos: Asirijos Rytų Bažnyčia ir kai kurios su ja susijusios rytų bendruomenės (pvz., Senoji Rytų Bažnyčia). Pačios bendruomenės dažnai nepripažįsta „nestorianizmo“ termino kaip teisingos ar pagarbios savo mokymui etiketės.
Šiuolaikinė padėtis ir dialogas. Nuo XX a. pabaigos vyksta ekumeniniai kontaktai ir teologinis dialogas tarp Asirijos Rytų Bažnyčios, Ortodoksų ir Katalikų Bažnyčių. Daugelyje atvejų specialistai pabrėžia, kad skirtumai daug mažesni nei buvo manoma prieš tūkstantmetį; daug ginčų kilo dėl terminologijos, ne tiek dėl elementaraus tikėjimo Kristumi kaip Dievo ir žmogaus viename. Dabartinės bendruomenės veikia daugiausia Irake, Irane, Sirijoje ir diasporoje (Europa, Šiaurės Amerika, Australija), saugo savitą liturginį, kalbinį (sirų/aráminės kilmės) ir kultūrinį paveldą.
Santrauka. „Nestorianizmas“ istorijoje žymi svarbų krikščionybės teologinių diskusijų ir Bažnyčių susiskaldymo laikotarpį: jis susijęs su Nestorijaus asmenybe, 431 m. Efezo susirinkimo sprendimais ir su rytine Asirijos teologine tradicija, kuri pabrėžė tam tikrą skirtumą tarp Kristaus „qnoma“ (esybių/individualių prigimčių) ir vieno parsopa (asmenybės). Šiuolaikinis mokslas ir ekumeninis dialogas dažnai siekia suvokti šiuos skirtumus istoriniame kontekste ir rasti bendrą supratimą apie Kristologiją.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra nestorianizmas?
A: Nestorianizmas yra krikščionybės judėjimas, teigiantis, kad egzistavo du skirtingi Jėzaus asmenys - žmogus Jėzus ir Dievo sūnaus, arba Logoso, aspektas.
K: Kas buvo Nestorijus?
A: Nestorijus buvo Konstantinopolio arkivyskupas, bene žymiausias nestorianizmo judėjimo šalininkas. Jis gyveno maždaug nuo 380 iki 450 m. po Kr.
K: Kas įvyko Efezo susirinkime?
A: 431 m. Efezo susirinkime buvo pasmerktas nestorianizmo judėjimas, dėl to Bažnyčia suskilo į Asirijos Rytų Bažnyčią ir Bizantijos Bažnyčią.
K: Kodėl Rytų asirų Bažnyčia kartais vadinama nestorijonų?
A: Rytų asirų bažnyčia kartais vadinama nestorijonų bažnyčia, nes ji yra vienintelė bažnyčia, kuri vis dar moko nestorianizmo.
K: Koks yra Rytų Asirijos Bažnyčios požiūris į Kristaus esmes?
A: Rytų Asirijos Bažnyčia laikosi požiūrio, kad Kristus turi dvi esybes (qnome), kurios yra sujungtos viename asmenyje (parsopa).
Klausimas: Ar šiandien vis dar yra bažnyčių, kuriose mokoma nestorianizmo?
A: Taip, šiandien yra tik dvi bažnyčios, kurios moko nestorianizmo - tai Rytų asirų bažnyčia ir Rytų ir užsienio bažnyčia.
K: Kuo baigėsi Bažnyčios skilimas dėl nestorianizmo pasmerkimo?
A: Bažnyčios skilimas dėl nestorianizmo pasmerkimo lėmė Asirų Rytų Bažnyčios ir Bizantijos Bažnyčios susiformavimą.
Ieškoti