Nehuštanas: Mozės bronzinė gyvatė ant stulpo ir jos biblinė reikšmė
Nehuštanas: Mozės bronzinė gyvatė — biblinė simbolika, išgydymo istorija ir Ezekijo ikonoklastinė reforma. Gilus teologinis paaiškinimas ir istorinis kontekstas.
Nehuštanas (hebr. נחשתן Nəḥuštān [nə.ħuʃ.taːn]) – bronzinė gyvatė, pritaisyta ant stulpo, pirmą kartą aprašyta Skaičių knygoje. Pagal pasakojimą, Dievas liepė Mozesiui ją pagaminti tam, kad išgydytų izraelitus. Tie, kurie pamatydavo nehuštaną, būdavo išgydomi nuo mirtinų „ugninių gyvačių įkandimų“. Iš pradžių Dievas pasiuntė ugnines gyvates, kad nubaustų žmones už priekaištus Dievui ir Mozui (Skaičių 21, 4–9; teksto tradiciniame vertime – KJV ir kitos versijos).
Biblinis pasakojimas ir kontekstas
Skaičių knygoje (21 sk.) pasakojama, kad kelionės dykumoje izraelitams trūko kantrybė: jie šaukėsi maisto ir vandens, keikė Viešpatį bei Mozę. Dievas leido, kad į jų stovyklą patektų „ugninės gyvatės“, kurios daug ką nužudė. Tada žmonės pasigailėjo ir pripažino savo kaltę; Mozė meldėsi už tautą, o Dievas liepė pagaminti bronzinę gyvatę ir pakelti ją ant stulpo. Visi, kuriuos buvo įkandę gyvatės ir kurie pažvelgdavo į pakeltą gyvatę, išgydo.
Pavadinimo reikšmė ir etimologija
Hebrajiškas pavadinimas Nəḥuštān kilęs nuo žodžio nechoshet (נחושת) – „varis, bronza, žalvaris“ – su priesaga, kuri gali reikšti daiktą arba mažybinę formą. Tad žodis dažniausiai verčiamas kaip „varinė/bronzinė gyvatė“ arba labiau pejoratyviai „tas varinis daiktas/žaibas“ – t. y. „varinis gabalas“. 2 Karalių knygų tekste (2 Karalių 18, 4) pranešama, kad karalius Ezekijas sunaikino šį objektą kaip dalį ikonoklastinės reformos, nes izraelitai prie jo smilkyte degindavo smilkalus – kitaip tariant, jis buvo kulto objektu.
Teologinės ir kultūrinės interpretacijos
- Instrumentas ar stabmeldystė? Kai kuriose interpretacijose Nehuštanas laikomas Dievo suteiktu slaptu instrumentu, kurio tikėjimas gydė. Kitose tradicijose (tai patvirtina tekstas apie Ezekiją) pabrėžiama, kad vėliau žmonės pradėjo garbinti patį objektą ir smilkydavo prie jo – todėl jis tapo stabmeldystės simboliu ir buvo sunaikintas.
- Krikščioniška tipologija: Naujojo Testamento tame pačiame lygmenyje Jėzus palygina save su pakelta gyvate (Jono 3,14–15): kaip Mozė pakėlė gyvatę, taip Jėzus bus pakeltas ant kryžiaus, kad tikėti galėtų gauti amžinąjį gyvenimą. Tai tapo įprasta interpretacine linija, kur Nehuštanas yra prototipas (vorbild) išganymo per kryžių.
- Medicinos simbolika: Bronzinės gyvatės vaizdinys kartais siejamas su medicinos simboliais (pvz., gyvatė ant lazdos), tačiau šis ryšys nėra tiesioginis: istoriškai labiausiai žinomi medicinos atributai – Asklepijo lazdos (viena gyvatė) ir Hermeso caduceus (dvi gyvatės) – išsivystė iš kitų kultūrinių tradicijų ir tautų simbolikos.
Istorinė ir kultūrinė perspektyva
2 Karalių knygų pranešimas, kad Nehuštanas egzistavo iki Ezecijaus (Ezekijo) reformos (apie VIII a. pr. m. e.) ir buvo sunaikintas, rodo, jog šis objektas galėjo būti realiai garbinamas tam tikru laikotarpiu. Archeologinių radinių, kuriuos patikimai būtų galima priskirti būtent Nehuštanui, nėra – metaliniai dirbiniai senovėje dažnai perlydinami arba perdirbami, be to, kulto objektai ne visuomet išliko.
Religinė atmintis ir kultūrinė įtaka
Nehuštanas tapo svarbiu simboliu tiek judaizmo, tiek krikščionybės tradicijose: jis kelia klausimus apie skirtį tarp Dievo suteiktų ženklų ir jų paverstų kulto objektų. Rabbinė tradicija ir Talmudinės diskusijos aptaria šio daikto reikšmę ir priežastis, dėl kurių jis galėjo tapti garbinimo objektu; krikščioniškos interpretacijos akcentuoja tipologinį ryšį su Jėzaus išaukštinimu ir išganymą atnešančia tikėjimo akta.
Santrauka: Nehuštanas – bronzinė gyvatė ant stulpo – yra intriguojantis Biblijos personažas/objektas: iš vienos pusės – Dievo duotas ženklas, išgelbėjęs žmones, iš kitos – vėliau tapęs galimu kulto objektu, todėl sunaikintu reformos metu. Jo istorija skatina svarstyti apie religinio simbolio paskirtį, tikėjimo ir prietaro ribas bei apie tai, kaip vienas ir tas pats objektas gali turėti skirtingas reikšmes skirtingais laikotarpiais.
Mozė pakelia žalvarinę gyvatę ir išgydo izraelitus nuo gyvatės įkandimo. Ezekijas gyvatę pavadino Nehuštanu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nehuštanas?
A: Nehuštanas yra bronzinė gyvatė ant stulpo, pirmą kartą aprašyta Skaičių knygoje.
Klausimas: Kas liepė Mozei jį pagaminti?
Atsakymas: Dievas liepė Mozei jį padaryti.
K: Kokia buvo jo paskirtis?
A: Jos paskirtis buvo išgydyti izraelitus nuo mirtinų "ugninių gyvatės įkandimų", kuriuos Dievas atsiuntė kaip bausmę už kalbas prieš Jį ir Mozę.
K: Kada įvyko karaliaus Ezekijo ikonoklastinė reforma?
A: Karaliaus Ezekijo ikonoklastinė reforma įvyko apie 550 m. pr. m. e., kaip užrašyta Karalių knygose (2 Kar 18, 4).
K: Ko tam reikėjo?
A: Tam reikėjo sunaikinti "varinę gyvatę, kurią Mozė buvo padaręs".
K: Ką reiškia Nehuštanas?
A: Nehuštanas reiškia "varinis daiktas, paprastas žalvario gabalas".
Ieškoti