Centrinės Afrikos Respublika (CAR) (pranc: République centrafricaine, tariama [ʁepyblik sɑ̃tʁafʁikɛn], arba Centrafrique [sɑ̃tʀafʀik]; Sango Ködörösêse tî Bêafrîka) – valstybė be išėjimo į jūrą, esanti Centrinėje Afrikoje. Tai daugiausia plynaukštė arba aukštas, plokščias regionas: vidutinis aukštis apie 600–900 m, aukščiausi taškai siekia apie 1 500 m. Šalis užima apie 620 000 kv. km (240 000 kv. mylių) sausumos plotą. Pagal įvairius vertinimus, gyventojų skaičius svyruoja – 2008 m. duomenimis buvo apie 4,4 mln., o naujesniais vertinimais (2020–2024 m.) – apie 5 mln. ir daugiau. Sostinė yra Bangis.
Geografija ir gamta
Šalį supa Čadas šiaurėje, Sudanas ir Pietų Sudanas šiaurės rytuose, Demokratinė Kongo Respublika pietuose, Kongo Respublika vakaruose ir Kamerūnas vakaruose. Pietinė siena iš dalies eina Ubangi upė. Pietinėse srityse išsidėsto tankūs atogrąžų miškai, centrinė ir šiaurinė dalys – miškai ir savanos, o šiaurėje matyti sausos savanos ir pusdykumės.
Gyvūnija ir ekologija
Pietų miškuose gyvena retos gorilos ir kiti didieji žinduoliai. Šioje regione taip pat gyvena vietinės tautos, dažnai vadinamos pigmėjais. Dėl miškų kirtimo, nelegalios medienos eksporto ir konfliktų gamtos ištekliai bei biologinė įvairovė yra nykstančios ir reikia apsaugos priemonių.
Gyventojai, kalbos ir religija
Dauguma gyventojų priklauso įvairioms etninėms grupėms, tarp jų – bandų ir bajų bei kitoms centrinių ir vakarų Afrikos gentims. Pagrindinė oficiali kalba yra prancūzų, tačiau plačiai vartojama nacionalinė lingua franca – sango. Religijos – daugiausia krikščionybė (katalikai ir protestantai), taip pat tradicinės animistinės religijos ir mažesnė musulmonų bendruomenė.
Miestai
Pagrindinis miestas ir administracinis centras yra Bangis. Kiti svarbūs miestai ir centrai išvardinti tradiciškai: Bouar, Zinga ir Ouadda, taip pat Berbérati, Bambari, Bossangoa, Bria ir Ndélé. Miestai dažnai yra ribotai sujungti prastais keliais, ypač lietinguoju metų laiku.
Ekonomika
Ekonomika daugiausia paremta smulkiu ūkininkavimu ir gamtos išteklių gavyba. Žmonės dažniausiai patys užsiaugina maisto produktus; dažnai auginami maniokai, miltai, kukurūzai, ryžiai, ankštinės kultūros ir gyvuliai. Ilgi sausros periodai kartais apsunkina derlių ir maisto saugumą.
- Gamtiniai ištekliai: deimantai, urano, taip pat tauriųjų metalų, aukso ir medienos telkiniai.
- Agrariniai produktai eksporto srityje: medvilnė, kava, kakava, mediena.
- Valiuta: naudojamas CFA frankas (BCEAO/BEAC zonos frankas). Ankstesnėse vietinėse apžvalgose minima, kad 1 JAV doleris atitinka apie 590 CFA frankų (kursas kinta, todėl tikslius santykius reikia tikrinti pagal naujausius duomenis).
Dėl politinės ir saugumo situacijos užsienio investicijos yra ribotos, o daug eksporto pajamų valgo neformalūs mokesčiai, korupcija ir ginkluoti konfliktai.
Politika, saugumas ir žmogaus teisės
Po nepriklausomybės nuo Prancūzijos 1960 m., šalis dažnai patyrė politinį nestabilumą, perversmus ir kariuomenės valdžią. Nuo XX a. pabaigos iki šiol CAR susidūrė su vidaus konfliktais, etniniais bei religiniais susidūrimais, ypač karinėmis kovomis tarp grupuočių (pvz., Seleka ir Anti-Balaka). Šalyje veikė tarptautinės taikos palaikymo pajėgos – MINUSCA, taip pat ne kartą įsikišo regioninės ir tarptautinės organizacijos. Sukilimai, ginklų plitimas ir korupcija kelia dideles humanitarines ir saugumo problemas.
Infrastruktūra, sveikata ir švietimas
Infrastruktūra – prasta: kelių tinklas yra ribotas, geležinkeliai praktiškai neegzistuoja, oro uostai aptarnauja tik keletą vietovių. Sumišę logistikos tinklai apsunkina prekybą ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Sveikatos apsauga susiduria su aukšta užkrečiamųjų ligų, vaikų mirtingumo ir prastos priežiūros problemomis. Švietimo paslaugos yra ribotos, ypač kaimo vietovėse, o mokyklų trūkumas ir prasta finansinė padėtis silpnina mokymosi rezultatus.
Tarptautiniai santykiai ir vystymasis
Centrinės Afrikos Respublika palaiko ryšius su artimiausiomis kaimynėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, tačiau priklausomybė nuo pagalbos finansavimo ir taikymo operacijų yra didelė. Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos veikia daugelyje šalies sričių, teikdamos humanitarinę pagalbą, sveikatos, maisto ir švietimo paramą.
Iššūkiai ir perspektyvos
Pagrindiniai iššūkiai – politinis stabilumas, saugumas, korupcijos valdymas, infrastruktūros plėtra ir tvarus gamtos išteklių tvarkymas. Jei pavyks užtikrinti ilgalaikę taiką, geresnį valdžios valdymą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą bei ūkį, šaliai atsivers galimybės tvariau naudoti savo išteklius ir gerinti gyventojų pragyvenimo lygį.


