Esperanto

Istorija

Zamenhofo vaikystė

L. L. Zamenhofas sukūrė esperanto kalbą. Jis užaugo Balstogėje - mieste, kuris buvo Rusijos imperijoje, o dabar yra Lenkijoje. Balstogės gyventojai kalbėjo daugeliu kalbų. Zamenhofas matė konfliktus tarp atskirų ten gyvenusių etninių grupių (rusų, lenkų, vokiečių ir žydų). Jis manė, kad šiuos konfliktus lėmė bendros kalbos trūkumas, todėl pradėjo kurti kalbą, kuria žmonės galėtų dalytis ir vartoti tarptautiniu mastu. Jis manė, kad ši kalba turėtų skirtis nuo nacionalinių kalbų. Jis norėjo, kad ji būtų kultūriškai neutrali ir lengvai išmokstama. Jis manė, kad žmonės turėtų mokytis šios kalbos kartu su nacionalinėmis kalbomis ir naudoti esperanto kalbą bendravimui tarp žmonių, kurių gimtosios kalbos skiriasi.

Pirmieji bandymai

Pirmiausia Zamenhofas sumanė vėl pradėti vartoti lotynų kalbą. Nors mokykloje jis jos mokėsi, suprato, kad ji per sunki įprastam naudojimui. Jis taip pat studijavo anglų kalbą ir suprato, kad kalbose nereikia veiksmažodžių linksniuoti pagal asmenį ar skaičių. Kartą jis pamatė du rusiškus žodžius: Jis pamatė du rusiškus žodžius: швейцарская (priėmimas, kilęs iš швейцар - priimamasis) ir кондитерская (konditerija, kilęs iš кондитер - konditeris). Šie žodžiai su ta pačia galūne jam sukėlė idėją. Jis nusprendė, kad taisyklingi priešdėliai ir priesagos galėtų sumažinti žodžių šaknų, kurių reikėtų komunikacijai, skaičių. Zamenhofas norėjo, kad žodžių šaknys būtų neutralios, todėl nusprendė naudoti romanų ir germanų kalbų žodžių šaknis. Šių kalbų tuo metu buvo mokoma daugelyje mokyklų įvairiose pasaulio vietose.

Galutinės versijos kūrimas

Pirmąjį projektą "Lingwe universala" ("Visuotinė kalba") Zamenhofas įgyvendino 1878 m. Tačiau jo tėvas, kalbų mokytojas, sūnaus darbą laikė nerealiu. Taigi jis sunaikino originalų darbą. 1879-1885 m. Zamenhofas studijavo mediciną Maskvoje ir Varšuvoje. Šiomis dienomis jis vėl dirbo prie tarptautinės kalbos. 1887 m. jis išleido savo pirmąjį vadovėlį Международный языкъ ("Tarptautinė kalba"). Pagal Zamenhofo slapyvardį Doktoro Esperanto ("Daktaras, kuris tikisi") daugelis žmonių šią kalbą pradėjo vadinti esperanto kalba.

Pirmieji bandymai pakeisti

Zamenhofas gavo daug entuziastingų laiškų. Laiškuose žmonės rašė savo pasiūlymus dėl kalbos pakeitimų. Jis atkreipė dėmesį į visus pasiūlymus. Juos paskelbė žurnale "La Esperantisto". Šiame žurnale esperantininkai galėjo balsuoti dėl pakeitimų. Jie jiems nepritarė. Žurnalas turėjo daug prenumeratorių Rusijoje. Galiausiai ten jis buvo uždraustas (sustabdytas) dėl straipsnio apie Levą Nikolajevičių Tolstojų. Po to žurnalo leidyba nutrūko. Jį pakeitė naujas žurnalas "Lingvo Internacia".

Bendruomenės pažanga

Pirmaisiais esperanto kalbos gyvavimo metais žmonės ją naudojo tik raštu, tačiau 1905 m. Bulonėje prie Mero (Prancūzija) buvo surengtas pirmasis (1-asis) Pasaulinis esperantininkų kongresas. Tai buvo pirmas reikšmingas esperanto kalbos panaudojimas tarptautiniame bendravime. Dėl kongreso sėkmės jis rengiamas kiekvienais metais (išskyrus pasaulinių karų metus) iki šiol.

1912 m. Krokuvoje (Lenkija) vykusiame aštuntajame (8-ajame) Pasauliniame esperantininkų kongrese Zamenhofas atsistatydino iš vadovaujančiųjų pareigų judėjime. Dešimtasis (10-asis) Pasaulinis esperantininkų kongresas Paryžiuje (Prancūzija) neįvyko dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. Į šį kongresą užsiregistravo beveik 4000 žmonių.

Pasaulinių karų laikai

Pirmojo pasaulinio karo metais Pasaulinė esperantininkų asociacija turėjo pagrindinį biurą Šveicarijoje, kuri buvo neutrali karo metu. Hektoro Hodlerio savanorių grupė, remiama Romaino Rollando, padėjo siųsti laiškus tarp priešiškų šalių per Šveicariją. Iš viso jie padėjo 200 000 atvejų.

Po Pirmojo pasaulinio karo esperanto kalbai atsirado naujų vilčių, nes žmonės norėjo gyventi taikoje. Esperanto kalba ir jos bendruomenė tomis dienomis augo. Pirmasis pasaulinis kongresas po karo įvyko 1920 m. Hagoje, Nyderlanduose. 1929 m. Vienoje, Austrijoje, buvo atidarytas Esperanto muziejus. Šiandien jis yra Austrijos nacionalinės bibliotekos dalis.

Antrasis pasaulinis karas sustabdė kalbos augimą. Daug esperantininkų buvo pasiųsta į mūšį. Naciai naikino esperantininkų grupes, nes laikė šią kalbą pasaulinio žydų sąmokslo dalimi. Daug esperantininkų žuvo koncentracijos stovyklose. Sovietų Sąjunga taip pat blogai elgėsi su esperantininkais, kai jiems vadovavo Stalinas.

Po karų

Po Antrojo pasaulinio karo daug žmonių palaikė esperanto kalbą. 80 milijonų žmonių pasirašė peticiją, kuria buvo remiamas esperanto kalbos naudojimas Jungtinėse Tautose.

Kasmet jie organizuoja didelius esperantininkų susitikimus, tokius kaip Pasaulinis esperantininkų kongresas, Tarptautinis jaunimo esperantininkų kongresas ir SAT-kongresas (Pasaulinės esperantininkų asociacijos "Sennacieca Asocio Tutmonda" susitikimas).

1990 m. Šventasis Sostas paskelbė dokumentą Norme per la celebrazione della Messa in esperanto, kuriuo leidžiama naudoti esperanto kalbą Mišiose be specialaus leidimo. Esperanto kalba yra vienintelė sukonstruota kalba, gavusi tokį Romos Katalikų Bažnyčios leidimą.

Esperanto kalba turi daugybę tinklalapių, tinklaraščių, podkastų ir vaizdo įrašų. Žmonės taip pat naudoja esperanto kalbą socialinėje žiniasklaidoje, internetinėse diskusijose ir privačiame bendravime elektroniniu paštu bei trumposiomis žinutėmis. Kelios (ypač atvirojo kodo ir nemokamos programinės įrangos) programos turi savo kalbos versiją esperanto kalba. Interneto radijo stotis "Muzaiko" nuo 2011 m. 24 valandas per parą transliuoja laidas esperanto kalba.

Pirmasis 1887 m. esperanto kalbos vadovėlis rusų kalba.


L. L. Zamenhofo ir Alfredo Mišo šeimos [fr] pirmajame pasauliniame esperantininkų kongrese Bulonėje


Dauguma 2006 m. Kantene (Vokietija) vykusio esperantininkų susitikimo dalyvių.

Esperantininkų judėjimo tikslai

Zamenhofas norėjo sukurti lengvą kalbą, kuri padėtų pagerinti tarptautinį supratimą. Jis norėjo, kad esperanto kalba būtų universali antroji kalba. Kitaip tariant, nors jis nenorėjo, kad esperanto kalba pakeistų nacionalines kalbas, tačiau norėjo, kad dauguma žmonių visame pasaulyje kalbėtų esperanto kalba. Iš pradžių daugelis esperantininkų pritarė šiam tikslui. 1954 m. UNESCO Generalinė asamblėja pripažino esperanto kalbą. Nuo to laiko Pasaulinė esperantininkų asociacija užmezgė oficialius santykius su UNESCO. Tačiau Jungtinės Tautos ar kitos tarptautinės organizacijos niekada nepasirinko esperanto kalbos ir ji netapo visuotinai pripažinta antrąja kalba.

Kai kurie esperantininkai mėgsta esperanto kalbą ne tik dėl to, kad ji yra universali antroji kalba. Jiems patinka esperantininkų bendruomenė ir kultūra. Šių žmonių tikslas - plėtoti esperanto kultūrą.

Žmonės, kurie labiau rūpinasi esperanto kalbos dabartine verte, o ne jos visuotinio naudojimo galimybėmis, esperanto kalba kartais vadinami raŭmistoj. Šių žmonių idėjos kartu gali būti vadinamos raŭmismo arba angliškai "raumism". Šie pavadinimai kilę iš Suomijoje esančio Raumos miesto pavadinimo. Ten 1980 m. įvyko tarptautinis jaunimo esperantininkų kongresas, kuris padarė didelį pranešimą. Jie pareiškė, kad paversti esperanto kalbą visuotine antrąja kalba nėra jų pagrindinis tikslas.

Žmonės, kurių esperanto kalbos tikslai yra panašesni į Zamenhofo tikslus, esperanto kalba kartais vadinami finvenkistoj. Šis pavadinimas kilęs iš esperanto kalbos frazės fina venko, kuri reiškia "galutinė pergalė". Jis reiškia teorinę ateitį, kai beveik visi Žemėje kalbės esperanto kalba kaip antrąja kalba.

Prahos manifeste (1996 m.) išdėstytos paprastų esperantininkų ir pagrindinės esperantininkų organizacijos - Pasaulinės esperantininkų asociacijos (UEA) - idėjos.

Nuo 2006 m. liepos 12 d. Vokietijos Herzberg am Harz miestas vadinamas die Esperanto-Stadt/la Esperanto-urbo ("Esperanto miestas"). Jie taip pat moko esperanto kalbos pradinėse mokyklose ir kartu su Lenkijos miestu dvyniu Gora rengia kitus kultūrinius ir edukacinius renginius, kuriuose naudojama esperanto kalba.

Esperanto yra vienintelė kalba, kurią Romos katalikų bažnyčia pripažįsta kaip liturginę kalbą. Šia kalba galima laikyti mišias, o Vatikano radijas kiekvieną savaitę transliuoja laidas esperanto kalba.

Popiežius Jonas Paulius II perima esperantinį Mišiolą ir Lekcionarą iš Esperantiečių katalikų organizacijos.

Esperanto kultūra

Daugelis žmonių naudoja esperanto kalbą bendraudami paštu, elektroniniu paštu, tinklaraščiuose ar pokalbių kambariuose su kitų šalių esperantininkais. Kai kurie keliauja į kitas šalis, kad galėtų susitikti ir kalbėtis esperanto kalba su kitais esperantininkais.

Susitikimai

Kasmet rengiami esperantininkų susirinkimai. Didžiausias iš jų - Universala Kongreso de Esperanto ("Pasaulinis esperantininkų kongresas"), kuris kasmet vyksta vis kitoje šalyje. Pastaraisiais metais jame dalyvavo apie 2 000 žmonių iš 60 ar daugiau šalių. Jaunimui skirtas Internacia Junulara Kongreso ("Tarptautinis jaunimo esperantininkų kongresas").

Esperantininkų susitikimų metu vyksta daug įvairių kultūrinių renginių: esperantininkų koncertai, dramos spektakliai, diskotekos, priimančiosios šalies ir dalyvių šalių kultūros pristatymai, paskaitos, kalbų kursai ir pan. Esperantininkų susitikimų vietoje taip pat veikia užeiga, arbatinė, knygynas ir t. t., kuriuose dirba esperantiškai kalbantys darbuotojai. Veiklos rūšių ir galimybių skaičius priklauso nuo susitikimo dydžio arba temos.

Literatūra

Yra esperanto kalba parašytų knygų ir žurnalų. Į esperanto kalbą išversta daug literatūros iš kitų kalbų, tarp jų ir garsių kūrinių, pavyzdžiui, Biblija (pirmą kartą 1926 m.) ir Šekspyro pjesės. Į esperanto kalbą išversti ir mažiau žinomi kūriniai, kai kurie iš jų neturi angliškų vertimų.

Svarbūs esperantininkai yra, pavyzdžiui,: Trevor Steele (Australija), István Nemere (Vengrija) ir Mao Zifu (Kinija). Viljamas Auldas (William Auld) - britų poezijos esperanto kalba rašytojas, Esperanto PEN centro (Tarptautinio PEN centro esperantininkų dalis) garbės prezidentas. Kai kas jį rekomendavo Nobelio literatūros premijai gauti.

Muzika

Esperanto kalba skamba įvairių žanrų muzika: liaudies dainos, roko muzika, kabaretas, dainos solo dainininkams, chorams ir opera. Tarp aktyvių esperanto muzikos atlikėjų yra, pavyzdžiui, švedų sociokritinės muzikos grupė "La Perdita Generacio", okitanų dainininkas JoMo, suomių grupė "Dolchamar", brazilų grupė "Supernova", fryzų grupė "Kajto" arba lenkų dainininkas ir dainų autorius Georgo Handzlikas. Taip pat kai kurie populiariosios muzikos autoriai ir atlikėjai, tarp jų Elvis Costello ir amerikiečių dainininkas Michaelas Jacksonas, įrašė dainų esperanto kalba, sukūrė šios kalbos įkvėptų dainų arba naudojo ją savo reklaminėje medžiagoje. Kai kurios dainos iš "Warner Bros." albumo "Esperanto" , išleisto - visos esperanto kalba - Ispanijoje 1996 m. lapkritį, užėmė aukštas pozicijas Ispanijos įrašų topuose; panašiai 1999 m. Vokietijoje hiphopo muzikos grupė "Freundeskreis" išgarsėjo su savo singlu "Esperanto". Klasikiniai kūriniai orkestrui ir chorui su tekstais esperanto kalba yra Lou Harrisono "La Koro Sutro" ir Davido Gaineso "Pirmoji simfonija". Tulūzoje, Prancūzijoje, veikia "Vinilkosmo", kurianti esperanto muziką. Pagrindinėje internetinėje esperanto dainų knygoje KantarViki 2013 m. gegužės mėn. buvo 3 000 dainų, tiek originalių, tiek išverstų.

Teatras ir kinas

Jie vaidina įvairių rašytojų, tokių kaip Carlo Goldoni, Eugène Ionesco ir Williamo Shakespeare'o, dramas esperanto kalba. Kino kūrėjai kartais naudoja esperanto kalbą filmų fone, pavyzdžiui, Čarlio Čaplino filme "Didysis diktatorius" (The Great Dictator), veiksmo filme "Ašmenys: Trejybė" (Blade: Trinity) arba komiškame mokslinės fantastikos televizijos seriale "Raudonasis nykštukas" (Red Dwarf). Vaidybiniai filmai esperanto kalba nėra labai paplitę, tačiau yra apie 15 vaidybinių filmų esperanto tematika.

1966 m. filmas "Incubus" išsiskiria tuo, kad jo dialogai yra tik esperanto kalba. Šiandien kai kurie žmonės verčia įvairių filmų subtitrus į esperanto kalbą. Interneto svetainėje Verda Filmejo renkami šie subtitrai.

Radijas ir televizija

Radijo stotys Brazilijoje, Kinijoje, Kuboje ir Vatikane reguliariai transliuoja laidas esperanto kalba. Kai kurias kitas radijo programas ir podkastus galima rasti internete. Nuo 2011 m. liepos mėn. interneto radijo stotis "Muzaiko" visą parą internetu transliuoja esperanto programas. 2005-2006 m. taip pat buvo vykdomas tarptautinės televizijos "Internacia Televido" projektas esperanto kalba. Nuo 2014 m. balandžio 5 d. internetu iš Sidnėjaus (Australija) transliuojama esperanto televizija.

Internetas

Internete yra daugybė internetinių diskusijų esperanto kalba įvairiomis temomis. Esperanto kalba yra daugybė interneto svetainių, tinklaraščių, podkastų, vaizdo įrašų, televizijos ir radijo stočių (žr. pirmiau). Nuo 2012 m. vasario 22 d. "Google Translate" palaiko vertimus iš esperanto kalbos ir į ją kaip į 64-ąją kalbą.

Be esperantininkų ir esperantininkų organizacijų interneto svetainių ir tinklaraščių, taip pat yra esperantiškoji Vikipedija (Vikipedio) ir kiti Vikimedijos fondo projektai, kurie taip pat turi esperanto kalbos versijas arba naudoja esperanto kalbą (Wikibooks, Wikisource, Wikinews, WikimediaCommons ir Wikidata). Žmonės taip pat gali naudotis esperanto kalbos versija socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, Facebook, Diaspora ir kitose svetainėse.

Keletas kompiuterinių programų taip pat turi esperanto kalbos versiją, pavyzdžiui, interneto naršyklė "Firefox" ir biuro programų rinkinys "LibreOffice".

2009 m. Tarptautinio jaunimo esperantininkų kongreso metu vykusios kelionės į Prahos pilį dalyviai


Žiniasklaida Esperanto dainos La fina venk', kurią atlieka i.d.c., vaizdo klipas


Studentų teatras DOMA iš Svitavų (Čekija) 2012 m. suvaidino Karelo Čapeko dramą "R.U.R." esperanto kalba.


Vikipedijos pagrindinis puslapis esperanto kalba 2012 m.

Kalba

Esperanto kalboje vartojama daugelio natūralių kalbų, pavyzdžiui, lotynų, rusų ir prancūzų, gramatika ir žodžiai. Esperanto kalbos morfemų (mažiausių žodžio dalių, galinčių turėti reikšmę) negalima keisti, todėl žmonės gali jas jungti į daugybę skirtingų žodžių. Ši kalba turi bendrų bruožų su izoliuojančiomis kalbomis (jos naudoja žodžių tvarką sakinio reikšmei pakeisti), pavyzdžiui, kinų kalba, o vidinė esperanto kalbos žodžių struktūra turi bendrų bruožų su aglutinacinėmis kalbomis (jos naudoja afiksus žodžio reikšmei pakeisti), pavyzdžiui, turkų, svahilių ir japonų kalbomis.

Abėcėlė

Esperanto kalbos abėcėlės pagrindas - lotyniškasis raštas. Joje yra šešios raidės su diakritiniais ženklais: ĉ, ĝ, ĥ, ĵ, ŝ (su cirkumfleksu) ir ŭ (su breve). Abėcėlėje nėra raidžių q, w, x ir y.

28 raidžių abėcėlė:

Esperanto abėcėlė

Numeris

1

2

3

4

5

6

8

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

Didžioji raidė

A

B

C

Ĉ

D

E

F

G

Ĝ

H

Ĥ

I

J

Ĵ

K

L

M

N

O

P

R

S

Ŝ

T

U

Ŭ

V

Z

Mažoji raidė

a

b

c

ĉ

d

e

f

g

ĝ

h

ĥ

i

j

ĵ

k

l

m

n

o

p

r

s

ŝ

t

u

ŭ

v

z

IPA fonema

a

b

t͡s

t͡ʃ

d

e

f

ɡ

d͡ʒ

h

x

i

j=i̯

ʒ

k

l

m

n

o

p

r

s

ʃ

t

u

w=u̯

v

z

• A yra kaip a tėvo
• B yra kaip b berniukas
• C yra kaip zz picoje
• Ĉ yra kaip ch kėdėje
• D - kaip d - šuo
• E yra kaip e - kiaušinis
• F yra kaip f gėlė
• G yra kaip g žodyje go
• Ĝ yra kaip j - uogienėje
• H yra kaip h meduje
• Ĥ yra kaip ch Škotijos ežere
• I yra kaip i jame
• J yra kaip y žodyje "taip".
• Ĵ yra panašus į "s".
• K yra kaip k iš žodžio king
• L yra kaip l žodyje Look
• M - kaip m - žmogus
• N yra kaip n iš ne
• O - kaip o - atviras
• P yra kaip p pyragas
• R - kaip ir r žodis "kelias", bet yra ritininis (trimitinis, kaip ispanų, italų, arabų, rusų kalbose)
• S yra kaip s paprastojoje kalboje
• Ŝ yra kaip sh - avys
• T yra kaip t medyje
• U yra panašus į u bulių
• Ŭ yra kaip w gerai
• V yra kaip v urve
• Z yra kaip s jo.

Diakritinių ženklų rašymas

Net jei pasaulyje naudojamas "Unicode", raidės su diakritiniais ženklais (esančios "Unicode" standarto skyriuje "Latin-Extended A") gali sukelti spausdinimo ir skaičiavimo problemų, nes jų nėra mūsų naudojamose klaviatūrose.

Šią problemą galima išspręsti dviem būdais - abiem atvejais raidėms su diakritiniais ženklais naudojami digrafai. Esperanto kalbos išradėjas Zamenhofas sukūrė "h sistemą", kurioje ĉ, ĝ, ĥ, ĵ, ŝ ir ŭ pakeičiamos atitinkamai ch, gh, hh, jh, sh ir u raidėmis. Taip pat buvo naudojama naujesnė "x sistema", kurioje ĉ, ĝ, ĥ, ĵ, ŝ ir ŭ atitinkamai pakeičiami cx, gx, hx, jx, sx ir ux.

Yra kompiuterinių klaviatūrų, kurios palaiko esperanto abėcėlę, pavyzdžiui, "Amiketo", skirta "Microsoft Windows", "Mac OS X" ir "Linux", "Esperanta Klavaro", skirta "Windows Phone", "Gboard" ir "AnySoftKeyboard", skirta "Android".

Žodžių pavyzdžiai

• iš romanų kalbų

• iš lotynų kalbos: abio (eglė), sed (bet), okulo (akis), akvo (vanduo)
• iš prancūzų kalbos: dimanĉo (sekmadienis), frapi (daužyti), ĉevalo (arklys)
• iš italų kalbos: ĉielo (dangus), fari (daryti), voĉo (balsas)
• iš daugiau romanų kalbų: facila (lengvas, paprastas), fero (geležis), tra (per), verda (žalias)

• iš germanųkalbų

• iš vokiečių kalbos: baldaŭ (per trumpą laiką), bedaŭri (apgailestauti), jaro (metai), nur (tik)
• iš anglų kalbos: birdo (paukštis), ŝarko (ryklys), jes (taip)
• iš daugiau germanų kalbų: fiŝo (žuvis), fremda (svetimas), ofta (dažnas)

• iš slavų kalbų

• iš lenkų kalbos: ĉu (žodis, reiškiantis taip/ne)
• iš rusų kalbos: barakti (kovoti), vosto (uodega)
• iš čekų kalbos: ne (ne, ne), roboto (robotas), ĉerpi (siurbti)
• iš daugiau slavų kalbų: krom (išskyrus), celo (finišas, tikslas, taikinys)

• iš kitų indoeuropiečių kalbų

• iš graikų kalbos: hepato (kepenys), kaj (ir), biologio (biologija), politiko (politika)
• iš lietuvių kalbos: du (du), tuj (iš karto)
• iš sanskrito: budho (buddha), nirvano (nirvana), pado (kelias)

• iš finougrų kalbų

• iš suomių kalbos: saŭno (sauna)
• iš vengrų kalbos: ĉardaŝo (Csárdás - vengrų nacionalinis šokis), ĉuro (sperma)

• iš semitų kalbų

• iš hebrajų kalbos: kabalo (kabala)
• iš arabų kalbos: aŭ (arba)

• iš kitų kalbų

• iš japonų kalbos: cunamo (cunamis), zeno (Zen)
• iš kinų kalbos: tofuo (tofu), teo (arbata)
• iš havajiečių kalbos: vikio (wiki)

Spausdintos ir ranka rašytos esperanto abėcėlės raidės.


Žmonės dažnai sako, kad esperanto kalba yra kalbos galvosūkis.

Gramatika

Esperanto kalbos gramatika (kalbos taisyklės) turi būti paprasta. Esperanto kalbos taisyklės niekada nesikeičia ir visada gali būti taikomos taip pat.

Straipsniai

Esperanto kalboje yra tik baigtinis straipsnis la (tas pats, kas "the" anglų kalboje) ir nėra neapibrėžtinio straipsnio (tas pats, kas "a" arba "an" anglų kalboje). Jie vartoja baigtinį artikeli, kai kalba apie dalykus, apie kuriuos jau yra ką nors pasakę.

Daiktavardžiai ir būdvardžiai

	Nominatyvas	Akusatyvas
Vienaskaita	-o	-
Daugiskaita	-oj	-ojn

Daiktavardžiai baigiasi su -o. Pavyzdžiui, patro reiškia tėvas. Norėdami daiktavardį paversti daugiskaita, pridėkite -j. Pavyzdžiui: patroj reiškia tėvai.

	Nominatyvas	Akusatyvas
Vienaskaita	-a	-an
Daugiskaita	-aj	-ajn

Būdvardžiai baigiasi galūne -a, o prieveiksmiai - -e, pavyzdžiui, granda - didelis, bona - geras, bone - gerai.

Daiktavardžių ir būdvardžių galūnė -n žymi tiesioginį objektą (akuzatyvinį atvejį). Pvz:

• Mi vidas vin. - Aš tave matau.
• Li amas ŝin. - Jis ją myli.
• Ili havas belan domon. - Jie turi gražų namą.

Būdvardžiuose ir prieveiksmėse palyginimas atliekamas žodžiais pli (daugiau) ir plej (daugiausiai). Pvz:

• pli granda - didesnis
• plej granda - didžiausias
• pli rapide - greičiau
• plej rapide - greičiausias

Įvardžiai

		Vienaskaita	Daugiskaita
Pirmasis asmuo		mi (I)	ni (mes)
Antrasis asmuo		ci (tavo vienaskaita)	vi (jūs vienaskaita arba daugiskaita)
Trečiasis asmuo	Vyriškas	li (jis)	ili (jie)
	Moteriškas	ŝi (ji)
	Neuterizuoti	ĝi (it)
Neaišku,		oni ("vienas")
Reflexive		si (savarankiškai)

• Asmeniniai įvardžiai: mi - aš, ci - tu vienaskaita, li - jis, ŝi - ji, ĝi - jis, ni - mes, vi - jūs vienaskaita arba daugiskaita, ili - jie, oni - vienas/ji, si (aš). Įvardis oni vartojamas neapibrėžtam subjektui reikšti (kaip vokiečių kalboje man). Įvardis ci reiškia tu, bet žmonės jį vartoja retai. Vietoj to jie beveik išimtinai vartoja vi, kaip vienaskaitos formą jūs, arba daugiskaitos formą - jūs visi.
• Nuosavybės įvardžiai daromi prie asmeninio įvardžio pridedant galūnę -a: mia - mano, cia - tavo vienaskaita, lia - jo, ŝia - jos, ĝia - jos, nia - mūsų, via - jūsų daugiskaita, ilia - jų. Žmonės įvardžiuotinius įvardžius vartoja kaip būdvardžius.
• Įvardžiuotinis dėmuo (galūnė -n) vartojamas ir įvardžiuose: min - aš, cin - tu, lin - jis, ŝin - ji, ĝin - jis, nin - mes, vin - jūs arba jūs visi, ilin - jie. Kaip minėta apie ci, cin šiuolaikinėje šnekamojoje esperanto kalboje vartojamas labai retai.

Taigi, norėdami pasakyti, kiek kam metų, esperanto kalba tiesiog pasakykite:

• Lia aĝo estas dudek = Jam dvidešimt (20) metų. (žodžių junginys: Jo amžius yra dvidešimt (20) metų. )

Veiksmažodžiai

	Orientacinė nuotaika	Veiksmažodis	Pasyvioji bendratis	Infinityvas	Jausminė nuotaika	Sąlyginė nuotaika
Praeities laikas	-yra	-int-	-it-	-i	-u	-us
Esamasis laikas	-kaip	-ant-	-at-
Būsimasis laikas	-os	-ont-	-ot-

Veiksmažodžiai esamajame laike baigiasi galūne -as. Anglų kalboje vartojama I am, you are, he is. Tačiau esperanto kalboje yra tik vienas žodis am, are, is - estas. Panašiai ir kuras gali reikšti bėgti arba bėga. Infinityvai baigiasi galūne -i. Pavyzdžiui, esti reiškia būti, povi - galėti. Praeitąjį laiką padaryti lengva - visada pridėkite galūnę -is. Norėdami padaryti būsimąjį laiką, pridėkite galūnę -os. Pvz:

• kuri - bėgti
• mi kuras - aš bėgu
• vi kuras - jūs bėgate
• li kuris - jis bėgo
• ĝi kuros - jis bus paleistas

Daugelį žodžių galima paversti priešingais, pradžioje pridėjus mal.

• bona = geras. malbona = blogas
• bone = gerai, malbone = blogai
• granda = didelis, malgranda = mažas
• peza = sunkus, malpeza = lengvas

Taisykles atskleidžiantys sakinių pavyzdžiai:

• Mi povas kuri rapide. = Aš galiu greitai bėgti.
• Vi ne povas kuri rapide. = Tu negali bėgti greitai.
• Mi estas knabo. = Aš esu berniukas.
• Mi estas malbona Esperantisto. = Aš esu blogas esperantininkas.

Taip/Ne klausimai

Norėdami sudaryti klausimą "taip" arba "ne", pradžioje pridėkite Ĉu. Pvz:

• Ĉu vi parolas Esperanton? = Ar kalbate esperantiškai?
• Jes, mi parolas Esperanton tre bone. = Yes, I speak Esperanto very well.
• Ne, mi estas komencanto. = Ne, aš esu pradedantysis.

Skirtingai nei anglų kalba, jie gali atsakyti į klausimą "taip/ne" tik jes (taip) arba ne (ne).

Skaičiai

Skaičiai yra tokie:

0	nul
1
2	du
3	tri
4	kvar
5	kvin
6	ses
7	sep
8	ok
9
10	dek
100	centų
1000	mil

Tokie skaičiai kaip dvidešimt vienas (21) sudaromi juos sudedant pagal eilės tvarką. Pavyzdžiui: dek tri reiškia trylika (13), dudek tri reiškia dvidešimt tris (23), sescent okdek tri reiškia šešis šimtus aštuoniasdešimt tris (683), mil naŭcent okdek tri reiškia (vieną) tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt tris (1983).

Priešdėliai ir priesagos

Esperanto kalboje yra daugiau kaip 20 specialių žodžių, kurie gali pakeisti kito žodžio reikšmę. Žmonės juos deda prieš arba po žodžio šaknies.

Šie žodžiai kartu gali sudaryti labai ilgus žodžius, pavyzdžiui, malmultekosta (pigus), vendredviandmanĝmalpermeso (draudimas penktadienį valgyti mėsą).

Priešdėliai

Priešdėliai pridedami prieš žodžio šaknį.

• bo- - reiškia "giminaitis". Patro reiškia tėvas, o bopatro - uošvis.
• dis- - reiškia "visos arba daugelis krypčių". Iri reiškia eiti, o disiri - eiti įvairiomis kryptimis.
• ek- - reiškia ko nors pradžią. Kuri reiškia bėgti, o ekkuri - pradėti bėgti.
• eks- - sudaro žodį "buvęs". Amiko reiškia draugas, o eksamiko - buvęs draugas.
• fi- - pablogina žodį. Knabo reiškia berniukas, o fiknabo - blogas berniukas; odoro reiškia kvapas, o fiodoro - blogas kvapas.
• ge- - pakeičia žodžio reikšmę į "abiejų lyčių". Frato reiškia brolį, o gefratoj - brolį (-ius) ir seserį (-es).
• mal- - daro žodį priešingą. Bona reiškia geras, o malbona - blogas.
• mis- - reiškia "neteisingas". Kompreni reiškia suprasti, o miskompreni reiškia suprasti neteisingai.
• pra- - reiškia "priešistorinis", "labai senas" arba "primityvus". Homo reiškia žmogų, o prahomo - priešistorinį žmogų.
• re- - reiškia vėl. Vidi reiškia matyti, o revidi - vėl matyti.

Priesagos

Priedėliai pridedami po žodžio šaknies, bet prieš galūnę.

• -aĉ- - daro žodį bjauresnį. Domo - namas, domaĉo - bjaurus namas.
• -ad- - reiškia nuolatinį ko nors darymą. Fari reiškia daryti, o Faradi - nuolat daryti.
• -aĵ- - reiškia daiktą. Bela reiškia gražus, o belaijo - gražus daiktas; trinki - gerti, o trinkaijo - gėrimas ("daiktas, skirtas gerti").
• -an- - reiškia ko nors narys. Klubo - klubas, o klubano - klubo narys.
• -ar- - reiškia daug tos pačios rūšies dalykų. Arbo - medis, o arboro - miškas.
• -ĉj- - sudaro vyriškosios giminės mažybinius vardus. Patro reiškia tėvas, o paĉjo - tėtis.
• -ebl-- reiškia gebėjimą arba galimybę. Manĝi reiškia valgyti, o manĝebla - valgyti.
• -ec- - reiškia kokybę. Granda - didelis, o grandeco - dydis.
• -eg- - padaro žodį didesnį. Domo reiškia namą, o domego - didelį namą.
• -ej- - reiškia vietą. Lerni reiškia mokytis, o lernejo - mokykla ("mokymosi vieta").
• -em- - reiškia tendenciją. Mensogi reiškia meluoti, o mensogema - su polinkiu meluoti.
• -end- - reiškia kažką, kas turi būti padaryta. Pagi reiškia mokėti, o pagenda - tai, kas turi būti sumokėta.
• -er- - reiškia šiek tiek didesnę grupę. Neĝo' reiškia sniegą, o neĝero - snaigę.
• -estr- - vadas. Urbo - miestas, o urbestro - meras ("miesto vadovas").
• -et- - žodį padaro mažesnį. Domo reiškia namą, o dometo - mažą namą.
• -id- - reiškia vaiką. Kato - katė, o katido - kačiukas.
• -il- - reiškia priemonę. Ŝlosi mens užrakinti, o ŝlosilo - raktas (užrakinimo priemonė).
• -ind- - reiškia vertingumą. Ami reiškia mylėti, o aminda - tai, kas verta būti mylimu.
• -in- - keičia žodžio lytį į moterišką. Patro reiškia tėvas, o patrino - motina.
• -ing- - reiškia laikiklį. Kandelo reiškia žvakę, o kandelingo - žvakidę ("žvakės laikiklis").
• -izmas - reiškia ideologiją arba judėjimą. Nacio - tauta, naciismo - nacionalizmas.
• -ist- - reiškia žmogų, kuris ką nors daro (galbūt kaip darbą). Baki reiškia kepti, o bakisto - kepėjas; scienco - mokslas, o sciencisto - mokslininkas. Esperantisto reiškia esperantininkas.
• -nj- - sudaro moteriškosios giminės mažybines formas. Patrino reiškia motina, o panjo - mama.
• -obl- - reiškia kartus. Tri reiškia tris, o trioble - tris kartus. Jis taip pat sudaro dauginius. Kvin reiškia penkis, o kvinoblo - penkių kartotinis.
• -on- - sudaro trupmenas. Kvar reiškia keturis (4), o kvarono - ketvirtadalį (ketvirtadalį ko nors).
• -uj- - paprastai reiškia indą. Salo reiškia druską, o salujo - druskinę ("indas druskai").
• -ul- - reiškia tam tikros kokybės asmenį. Juna - jaunas, o junulo - jaunas žmogus.
• -um- - tai priesaga, skirta tais atvejais, kai negalima padaryti žodžio iš kitų esamų priesagų, priešdėlių ar šaknų.

Esperanto akademijos nario Bertilo Wennergreno knygos Detala Gramatiko de Esperanto ("Išsami esperanto kalbos gramatika") viršelis.


Esperanto kalba turi taisyklingas šių gramatinių laikų galūnes: -is - praeitasis laikas -as - esamasis laikas -os - būsimasis laikas

Kritika

Dalis esperanto kalbos kritikos yra būdinga bet kokiam tarptautinės kalbos kūrimo projektui: nauja kalba turi mažai galimybių pakeisti šiandienines tarptautines kalbas, tokias kaip anglų, prancūzų ir kitas.

Esperanto kalbai būdinga kritika nukreipta į įvairias pačios kalbos dalis (specialias esperanto kalbos raides, galūnę -n, kalbos skambesį ir t. t.).

Kai kurie žmonės ^[who?]teigia, kad diakritinių ženklų (raidžių ĉ, ĝ, ĥ, ĵ, ŝ, ŭ) vartojimas daro kalbą mažiau neutralią nei naudojant tik pagrindines lotynų abėcėlės raides. Jokia kita kalba nevartoja raidžių ĉ, ĥ ir ĵ. Raidė ĥ yra mažiausiai vartojama esperanto kalbos raidė, o ĵ taip pat nėra dažnai vartojama, todėl žmonės abejoja, kiek jos reikalingos.

^Esperanto kalbos kritikai^{[ d]}taip pat teigia, kad ta pati būdvardžio ir daiktavardžio galūnė (pavyzdžiui, "bona lingvo", "bonaj lingvoj", "bonajn lingvojn") yra nereikalinga. Pavyzdžiui, anglų kalboje nėra reikalavimo, kad būdvardis ir daiktavardis sutaptų laike, ir nėra įvardžiuotinių dėmenų rodiklio.

Jie taip pat kritikuoja tai, kad dauguma esperanto kalbos žodžių yra kilę iš indoeuropiečių kalbų, dėl to esperanto kalba yra mažiau neutrali.

Vienas iš dažniausių priekaištų, kuriuos išsako tiek esperanto kalbos nemokantieji, tiek kalbantieji esperanto kalba, yra tas, kad esperanto kalboje esama kalbinio seksizmo. Kai kurie žodžiai pagal nutylėjimą reiškia vyriškos giminės atstovus, o moteriškos giminės atitikmenis reikia kurti prie vyriškos giminės šaknies pridedant priesagą -in-. Tokie žodžiai yra, pavyzdžiui, patro (tėvas) ir patrino (motina), filo (sūnus) ir filino (dukra), onklo (dėdė) ir onklino (teta) ir pan. Didžioji dalis visų esperanto kalbos žodžių neturi specifinės reikšmės lyties pagrindu. Kai kas pasiūlė priesagą -iĉ- su vyriška reikšme, kad pagrindinio žodžio reikšmė būtų neutrali. Tačiau šis pasiūlymas nėra plačiai priimtas esperantininkų.

Kai kurių esperanto kalbos dalių kritika paskatino kurti įvairias naujas konstrukcines kalbas, tokias kaip Ido, Novial, Interlingua ir Lojban. Tačiau nė viena iš šių konstrukcinių kalbų neturi tiek daug kalbėtojų, kiek esperanto kalba.

Teksto pavyzdys

Normalus pavyzdys: Ĉiuj homoj estas denaske liberaj kaj egalaj laŭ digno kaj rajtoj. Ili posedas racion kaj konsciencon, kaj devus konduti unu la alian en spirito de frateco.

Versija h sistemoje: HOSIS: Chiuj homoj estas denaske liberaj kaj egalaj lau digno kaj rajtoj. Ili posedas racion kaj konsciencon, kaj devus konduti unu la alian en spirito de frateco.

Versija x sistemoje: Cxiuj homoj estas denaske liberaj kaj egalaj laux digno kaj rajtoj. Ili posedas racion kaj konsciencon, kaj devus konduti unu la alian en spirito de frateco.

Paprastas vertimas į anglų kalbą: Visi žmonės yra laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jie yra protingi ir moralūs, todėl turėtų elgtis vieni su kitais maloniai.

Viešpaties malda

Esperanto			Anglų kalba
Normalus	H-sistema	X sistema
Patro nia, kiu estas en la ĉielo,	Patro nia, kiu estas en la chielo,	Patro nia, kiu estas en la cxielo,	Tėve mūsų, kuris esi danguje,
Cia nomo estu sanktigita.	Cia nomo estu sanktigita.	Cia nomo estu sanktigita.	Tebūna pašventintas tavo vardas.
Venu Cia regno,	Venu Cia regno,	Venu Cia regno,	Teateinie tavo karalystė,
plenumiĝu Cia volo,	plenumighu Cia volo,	plenumigxu Cia volo,	Teesie Tavo valia,
kiel en la ĉielo, tiel ankaŭ sur la tero.	kiel en la chielo, tiel ankau sur la tero.	kiel en la cxielo, tiel ankaux sur la tero.	žemėje, kaip ir danguje.
Nian panon ĉiutagan donu al ni hodiaŭ.	Nian panon chiutagan donu al ni hodiau.	Nian panon cxiutagan donu al ni hodiaux.	Kasdienės duonos duok mums šiandien.
Kaj pardonu al ni niajn ŝuldojn,	Kaj pardonu al ni niajn shuldojn,	Kaj pardonu al ni niajn sxuldojn,	Ir atleisk mums mūsų kaltes,
kiel ankaŭ ni pardonas al niaj ŝuldantoj.	kiel ankau ni pardonas al niaj shuldantoj.	kiel ankaux ni pardonas al niaj sxuldantoj.	kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Kaj ne konduku nin en tenton,	Kaj ne konduku nin en tenton,	Kaj ne konduku nin en tenton,	Ir nevesk mūsų į pagundą,
sed liberigu nin de la malbono.	sed liberigu nin de la malbono.	sed liberigu nin de la malbono.	bet gelbėk mus nuo pikto.

Žodžio "esperanto" metaforiškas vartojimas

Žmonės kartais vartoja žodį "esperanto" metaforiškai (ne tiesiogine prasme). Jie jį vartoja norėdami pasakyti, kad kažkas siekia būti tarptautinis arba neutralus, arba naudoja platų idėjų mišinį. Jie sako, kad programavimo kalba "Java" yra "nepriklausoma nuo konkrečių kompiuterinių sistemų [pavyzdžiui, "Windows", "Android"], kaip esperanto kalba yra nepriklausoma nuo ... tautų". Panašiai jie šriftą Noto vadina "šriftų esperanto", nes stengiasi, kad jis gerai tiktų kiekvienos kultūros rašmenims.