Interlingva – tai tarptautinė sukurta (konstruota) kalba, kurios žodynas sudarytas iš žodžių, rastų daugumoje Vakarų Europos kalbų. Ją sukūrė IALA (International Auxiliary Language Association) – organizacija, dirbusi prie tarptautinės pagalbinės kalbos kūrimo ir tyrimų XX a. viduryje; žinomiausias jos darbuotojas buvo Aleksandras Gode), o pirmasis didelis žodynas buvo parengtas ir išleistas 1951 m. Interlingvos leksikonas ir gramatikos principai buvo formuojami remiantis keliomis „kontrolinėmis“ kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų, portugalų ir italų kalbomis, išgryninant tarptautinius ir bendrus elementus.
Sukūrimo idėja ir pavadinimas
Žodis inter yra tos pačios šaknies kaip žodžiai „sąveika“, „sąsaja“ ir pan., reiškia „tarp“ arba „vienas kitam“, o lingua reiškia „kalba“. Pavadinimas Interlingua parinktas tam, kad atspindėtų šios kalbos paskirtį – tarpininkauti ryšiuose tarp skirtingų šalių ir padėti žmonėms iš skirtingų kalbinių šeimų greitai suprasti vieni kitus. Kadangi Interlingva sukurta specialiai tam, kad būtų lengvai suprantama, ją dažnai lengviau suprasti skaitymo ar klausymo lygyje nei natūralias kalbas išmokti nuo nulio.
Savybės ir gramatika
Interlingva pasižymi natūralistiniu stiliumi: žodžiai ir formos stengiamasi išlaikyti kuo artimesnes bendram Europos leksikonui, todėl daugeliui kalbėtojų, ypač kalbų, kilusių iš lotynų, ji atrodo pažįstama. Gramatika paprasta ir reguliari – minimalus linksniavimas, aiškios padažnintos taisyklės laikymuisi, lengvas tarimas ir rašyba, kuri daugeliu atvejų atitinka tarptautinę rašybos tradiciją. Žodynas dažnai atrenkamas remiantis tarptautiniu žodynu (angl. International Scientific Vocabulary / International Vocabulary), t. y. tais žodžiais, kurie yra atpažįstami daugelyje Europos kalbų.
Istorija ir leidiniai
Darbas vyko keliasdešimt metų: IALA tyrinėjo bendrus žodžius keliose „kontrolinėse“ kalbose ir sudarė kriterijus, pagal kuriuos buvo renkami leksikos vienetai. Pagrindinis leidinys, kuris išplėtojo Interlingvą plačiajai auditorijai, buvo Interlingva–anglų žodynas ir susiję gramatikos tekstai, išleisti 1951 m. Aleksandro Gode vardas dažnai siejamas su šiuo leidimu, nes jis buvo vienas pagrindinių redaktorių ir kūrėjų.
Lyginimas su kitomis sukonstruotomis kalbomis
Pasaulyje yra ir kitų gerai žinomų sukonstruotų kalbų: esperanto (sukurtas 1887 m. L. L. Zamenhofo) ir ido (reforminė esperanto atmaina, iškilusi XX a. pradžioje). Šios kalbos pasižymi dideliu gramatikos reguliškumu ir sistema be daug išimčių, todėl daugelis jas laiko lengvomis išmokti. Kiti teigia, kad Interlingva yra dar lengviau suprantama skaitymo ir klausymo prasme, nes jos žodžiai parinkti taip, kad juos natūraliai atpažintų kalbų, tokių kaip anglų, prancūzų, ispanų, portugalų ar italų, taip pat tam tikrų kitos romaniškos kilmės kalbų atstovai – pavyzdžiui, okitanų ir rumunų. Šios kalbos anksčiau giminingos lotynų kalbai, kuri ilgą laiką buvo naudota Romoje.
Dabartinė vartosena
2000 m.[atnaujinta] duomenimis, apie 1 500 žmonių mokėjo Interlingvą, o bendruomenės atstovai teigia, kad milijonai žmonių gali suprasti Interlingvą skaitydami ar klausydami jos tekstų, nors jų nebuvo išmokę kaip antrąją kalbą. Per pastaruosius dešimtmečius Interlingva išlaikė mažas, bet aktyvias bendruomenes internete, leidinius ir susitikimus, o jos natūralistinė koncepcija ir siekis atspindėti tarptautinį leksikoną išlieka priežastimi, kodėl kai kurie vartotojai renkasi būtent šią kalbą.
Tiesą sakant, Interlingvos gerbėjai dažnai apibūdina ją kaip „naująją lotynų kalbą“ – supaprastintą ir modernizuotą formą, pritaikytą tarptautiniam supratimui XXI a. kontekste.