Elektros smūgis (elektros šokas) — priežastys, simptomai ir apsauga
Sužinokite viską apie elektros smūgį: priežastys, simptomai, pirmoji pagalba ir efektyvi apsauga nuo sužalojimų bei nudegimų.
Elektros smūgis arba elektros šokas – tai sužalojimas, kai elektra patenka į gyvą daiktą. Tai įvyksta, kai žmogaus kūnu teka elektros srovė. Terminas „elektros smūgis“ kilo iš žodžių elektra ir egzekucija junginio, reiškiančio asmeninę mirtį elektros kėdėje, tačiau dabar šiuo terminu dažnai apibūdinamas bet koks susidūrimas su elektros srove: mirtinas – vadinamas elektros smūgiu, nemirtinas – dažnai vadinamas elektros šoku. Žemiau aprašoma, kas sukelia elektros smūgį, kokie yra požymiai, kaip elgtis ir kaip apsisaugoti.
Kaip elektros srovė veikia žmogų
Elektros srovė, matuojama amperais), veikia organizmą fiziškai ir cheminiais procesais. Srovės stiprumas, trukmė, kelias per kūną ir dažnis lemia sužalojimo pobūdį. Užtenka palyginti nedidelio srovės kiekio per širdies sritį arba kvėpavimo raumenis, kad ištiktų gyvybei pavojingos būklės.
Techniniai veiksniai ir rizikos veiksniai
- Įtampa: paprastai laikoma, kad įtampa virš ~50 V kintamosios srovės gali būti pavojinga, bet ir mažesnė įtampa gali pakenkti priklausomai nuo sąlygų. Įtampos, kurios pavojingumas priklauso nuo srovės tiekimo galimybių.
- Aplinkybė ir odos varža: drėgna oda ar sužeista oda žymiai sumažina pasipriešinimą ir didina srovės tekėjimą; sausa oda suteikia daugiau pasipriešinimo.
- Srovės kelias per kūną: pavojingiausia srovė, kuri eina per krūtinę – iš vienos rankos į kitą arba ranką per širdį į koją.
- Dažnis: įprasta 50–60 Hz kintamoji srovė yra ypač pavojinga, nes padidina riziką sukelti širdies virpėjimą; aukštesnio dažnio srovės gali daugiau deginti audinius, bet mažiau sukelti širdies virpėjimą.
- Srovės šaltinio gebėjimas tiekti srovę: net ir aukšta įtampa gali būti mažai pavojinga, jeigu šaltinis negali tiekti didelės srovės (pvz., mažos Teslos ritės), o žemas įtampos šaltinis su dideliu srovės tiekimu gali būti mirtinas.
Struktūruoti poveikio lygiai (apytiksliai)
Žmogaus organizmo reakcijos priklauso nuo srovės dydžio, jos trukmės ir kelio per kūną. Apytiksliai rodikliai:
- ~0,5–1 mA – juntamas dilgčiojimas;
- ~5 mA – dauguma žmonių jaučia aiškų skausmą ir dilgčiojimą; todėl apsaugos įrenginiai, tokie kaip GFCI arba RCD, dažnai skirtini aptikti ir išjungti esant 5–30 mA nuotėkio.
- ~10–20 mA – gali prasidėti raumenų paralyžius („negali paleisti laido“), sunku kontroliuoti paveiktą galūnę;
- ~20–70 mA – kvėpavimo raumenų sutrikimai, kvėpavimo sunkumai;
- ~70–100 mA ir daugiau – didelė rizika sukelti širdies virpėjimą (ventrikulinę fibriliaciją) ir greitą mirtį;
- didesnės srovės – stiprūs raumenų susitraukimai, smarkūs audinių nudegimai ir tiesioginis audinių suardymas.
Simptomai
- jungimosi vietoje – dilgčiojimas, skausmas, deginimo pojūtis, matomi nudegimo žymės;
- raumenų spazmai arba negalėjimas naudotis paveikta galūne;
- kvėpavimo sutrikimai, dusulys;
- galvos svaigimas, sąmonės netekimas;
- neretai – širdies veiklos sutrikimai (nereguliarus pulsas, širdies sustojimas);
- esant itin stipriai srovei – audinių angliavimas, smarkūs išoriniai ir vidiniai nudegimai.
Pirmoji pagalba
Svarbiausia – saugumas: nepradėkite liesti nukentėjusiojo, kol nėra aišku, kad elektros šaltinis išjungtas arba kol jis nepadalytas nuo šaltinio.
- Jei įmanoma, išjunkite elektros maitinimą (saugiklis, jungiklis). Jei negalite – nutraukite kontaktą naudodami nekondukuojantį daiktą (medinį lazdą, plastikinę lentelę), stovėdami sausu pagrindu.
- Iškvieskite skubią medicinos pagalbą (vietinį pagalbos numerį) ir nurodykite, kad tai elektros sužalojimas.
- Patikrinkite, ar nukentėjusysis kvėpuoja ir turi pulsą. Jei jis nejuda ir nereaguoja, bet kvėpuoja – sudėkite jį į atviros priekinės padėties poziciją ir stebėkite. Jei nėra kvėpavimo ar pulso – pradėkite CPR (gaivinimą) ir tęskite, kol atvyks pagalba.
- Jei yra nudegimai, aušinkite juos švariu vėsiu (ne lediniu) vandeniu kelias minutes; neuždėkite tepalo, nepradurinėkite burbulų, dengti nudegimus švariu, neglumžytu audiniu.
- Nejudinkite nukentėjusiojo, jei įtariate stuburo traumas, jei tik tai nebūtina gelbėti gyvybei.
Apsauga ir prevencija
- Naudokite apsaugos įtaisus – žemo jautrumo (5–30 mA) RCD/GFCI rozetes patalpoms su drėgme (vonios, lauko kiemai), saugiklius ir automatinius išjungiklius.
- Laikykitės taisyklių ir standarto reikalavimų: reguliarios instaliacijos patikros, laidų izoliacijos būklės kontrolė.
- Naudokite izoliacines priemones – gumines pirštines, izoliacines kojines, izoliacines kilimėles dirbant su elektros įranga.
- Atsargumas šlapioje aplinkoje: nenaudokite įrangos su pažeistais laidais ir nesijunkite su elektros prietaisais šlapomis rankomis.
- Laikykitės užsidarymo ir „lockout–tagout“ procedūrų pramonėje bei statybvietėse – visi įrenginiai turi būti išjungti ir pažymėti prieš remontą.
- Laikykitės saugaus atstumo nuo aukštos įtampos linijų; neleiskite kopėčioms ar metaliniams daiktams liestis prie laidų.
- Mokykitės pirmosios pagalbos ir gaivinimo – greita ir teisinga reakcija gali išgelbėti gyvybę.
Pastabos
Įtampa vien tik nėra vienintelis pavojus – lemiamas yra srovės stiprumas per kūną, kuris priklauso nuo šaltinio gebėjimo tiekti srovę, odos pasipriešinimo, kontakto ploto ir trukmės. Automobilio akumuliatorius, nors turi tik ~12 V, gali sukelti rimtų problemų per kreiptis ar metalinius kontaktus; aukštos įtampos linijos gali sukelti lanką, kuris perduoda srovę net be tiesioginio kontakto.
Jeigu abejojate dėl įrangos saugumo ar pastebite pažeidimus (atviri laidai, degėsi kvapas, įrenginiai karšta), nedelsdami nutraukite energijos tiekimą ir kreipkitės į kvalifikuotą elektriko specialistas. Tinkamos prevencijos priemonės ir greita pagalba ženkliai sumažina elektros sužeidimų riziką ir pasekmes.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra elektros smūgis?
A: Elektros smūgis - kai elektra pereina per gyvą daiktą, paprastai žmogaus kūną. Jis gali būti mirtinas arba nemirtinas; mirtinas įvykis vadinamas elektros smūgiu, o nemirtinas - elektros smūgiu arba tiesiog "smūgiu".
K: Kokio dydžio srovės reikia, kad srovė tekėtų per kūną?
A: Kad srovė tekėtų kūnu, reikia pakankamai aukštos įtampos, paprastai didesnės nei 50 voltų kintamosios srovės, o įtampos generatorius turi būti pajėgus tiekti pakankamą srovę.
K: Kokie saugos įtaisai naudojami siekiant apsaugoti žmones nuo elektros smūgio?
A.: Tokie saugos įtaisai kaip GFCI arba RCD bando apsaugoti žmones nuo bet kokios didesnės nei 5-30 mA (0,005-0,03 A) srovės.
K: Kokio lygio elektros srovė paralyžiuoja žmogaus raumenis?
A.: Žmogaus raumenys paralyžiuojami - negalima pajudinti paveiktos rankos ar kojos - esant 10-20 mA elektros srovei; dėl to nukentėjusysis gali nepaleisti jį šokiruojančio laido.
K.: Kokio stiprumo elektros srovės tampa sunku kvėpuoti?
A: Esant maždaug 20 mA srovės stiprumui kvėpuoti sunku.
K: Kokio lygio elektros srovei veikiant širdis virpa?
A: Esant 100 mA, širdis virpa - mirtis būna greita.
K: Kas atsitinka, kai elektros srovė yra 200 mA?
A: Esant 200 mA elektros srovei, prasideda stiprūs raumenų susitraukimai ir deginimas.
Ieškoti