Fanatikas: apibrėžimas, kilmė ir fanatizmo formos
Sužinokite, kas yra fanatikas, žodžio kilmė ir fanatizmo formos — nuo religinio iki ideologinio, kaip atpažinti ir spręsti šią pavojingą tendenciją.
Fanatikas - tai asmuo, netoleruojantis kitokios nei jo nuomonės, gyvenimo būdo ar tapatybės. Dažniausiai jo nuomonė yra pagrįsta išankstiniu nusistatymu. Fanatikas dažnai ne tik pasyviai nepripažįsta kitokių požiūrių, bet ir aktyviai stengiasi juos diskredituoti ar pakeisti — tai gali reikšti žodinį smurtą, socialinę izoliaciją, diskriminaciją ar net fizinį smurtą. Psichologiniu požiūriu fanatiškumą stiprina kognityviniai šališkumai (pvz., patvirtinimo šališkumas), grupinė polarizacija, stipri priklausomybė nuo grupės identiteto ir emocinis užsidegimas.
Angliškas žodis bigot kilęs mažiausiai iš 1598 m. iš prancūzų kalbos. Jis prasidėjo nuo "religinio veidmainio", ypač moters, reikšmės. Tuo tarpu lietuviškas terminas „fanatikas“ savo kilme siejamas su lotynišku žodžiu fanaticus (susijusiu su fanum — šventove), reiškusiu religinius šventuosius ar patekus į dievišką ekstazę; vėliau reikšmė išsiplėtė ir įgavo neigiamą atspalvį, apibūdinant pernelyg kraštutinį, netolerantišką užsidegimą bet kuria idėja.
Žodis "fanatikas" dažnai vartojamas kaip paniekinanti sąvoka asmeniui, kuris atkakliai laikosi neigiamų išankstinių nusistatymų, net jei įrodoma, kad jie yra klaidingi. Tačiau svarbu atskirti aistringą įsitikinimą nuo fanatizmo: ne kiekvienas stipriai tikintis ar aktyvus žmogus yra fanatikas — fanatizmas reiškia uždarumą, nepakantumą ir dažnai elgesio eskalaciją prieš kitus. Žiniasklaida ir politinė retorika kartais mėgsta apibendrinti ir pavadinti „fanatikais“ žmones ar grupes vien dėl jų aiškių įsitikinimų, todėl rekomenduojama būti tikriems apie elgesio ir motyvų skirtumus prieš taikant tokį epitetą.
Fanatizmo formos gali būti susijusios su ideologija. Dažniausios formos apima:
- Religinis fanatizmas — kai religija tampa pagrindu netolerancijai, keršto ar prievartos pateisinimui.
- Politinis ir ideologinis fanatizmas — abraominis susirišimas prie politinių idėjų, neleidžiantis diskusijų ar kritikos.
- Tautinis ir nacionalistinis fanatizmas — kitataučių ar kitataučių kultūrų demonizavimas.
- Rasinis ir etninis fanatizmas — rasinė neapykanta ir segregacija.
- Sporto fanatizmas — ekstremalus vartotojiškas klubo palaikymas, vedantis prie smurto ar vandalizmo.
- Konspiracinis ir antivakcininis fanatizmas — aklas tikėjimas pseudožiniomis, atsisakymas faktais pagrįstos informacijos.
- Kultūrinis ar ideologinis purizmas — nenoras priimti kultūrinių pokyčių, menų ar mados įvairovės.
Fanatizmo pasekmės gali būti labai rimtos: didėjanti socialinė poliarizacija, diskriminacija, žmogaus teisių pažeidimai ir kartais smurtas arba teroras. Fanatizmas silpnina demokratines vertybes — laisvą žodį, nuomonių įvairovę ir kompromisų kultūrą.
Kaip mažinti fanatizmą? Švietimas ir kritinis mąstymas yra kertiniai sprendimai: mokyti vertinti įrodymus, atpažinti šališkumus ir ugdyti empatiją. Svarbios priemonės:
- Mokymas apie medijų raštingumą ir patikimų šaltinių vertinimą.
- Skatinti kontaktą tarp skirtingų grupių, kad mažėtų išankstinės baimės ir stereotipai.
- Remti dialogą, konfliktų taikų sprendimą ir bendruomeninį įsikišimą.
- Teisinės priemonės kovai su smurtu ir neapykantos kurstymu, kartu saugant žodžio laisvę ir teisę į skirtingas nuomones.
- Reabilitacijos ir deradikalizacijos programos tiems, kurie jau įsitraukė į ekstremistines praktikas.
Apibendrinant: fanatikas — tai ne tik stiprių įsitikinimų žmogus, bet ir asmuo, kurio uždara, netolerantiška bei agresyvi laikysena prieš kitokius požiūrius daro žalą visuomenei. Prevencija — švietimas, atviras dialogas ir tvirtos teisės institucinės garantijos.
Etimologija
Tiksli šio žodžio kilmė nežinoma, bet jis gali būti kilęs iš vokiškų bei ir gott arba angliško by God. Viljamas Kamdenas (William Camden) rašė, kad normanai pirmą kartą buvo pavadinti bigotais, kai jų kunigaikštis Rollo, gavęs karaliaus Karolio dukterį Gislę, o kartu su ja ir hercogystės investitūrą, atsisakė pabučiuoti karaliaus koją, taip parodydamas paklusnumą, nebent karalius tam tikslui ją palaikytų. Raginamas susirinkusiųjų, Rollas skubiai atsakė: "Ne, Dieve mano", po ko karalius, atsisukęs į jį, pavadino jį fanatiku; šis vardas perėjo iš jo į jo tautą. Tačiau tai greičiausiai išgalvota, nes frankų šaltiniuose Gisla nežinomas.
Susiję puslapiai
- Antisemitizmas
- Diskriminacija
- Fašizmas
- Homofobija
- Mizoginija
- Misandrija
- Nacizmas
- Rasizmas
- Religinis persekiojimas
- Seksizmas
- Ksenofobija
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra fanatiko apibrėžimas?
A: Fanatikas - tai asmuo, kuris netoleruoja kitokios nei jo nuomonės, gyvenimo būdo ar tapatybės, dažnai remdamasis išankstiniu nusistatymu.
K: Kokia yra žodžio bigotas kilmė anglų kalboje?
A: Žodis bigotas anglų kalboje atsirado mažiausiai 1598 m. iš prancūzų kalbos.
K: Kaip žodis bigot iš pradžių buvo vartojamas anglų kalboje?
A: Žodis bigot iš pradžių anglų kalboje buvo vartojamas apibūdinti "religinį veidmainį", ypač moterį.
K: Ar gali būti vartojamas kaip komplimentas?
Atsakymas: Ne, terminas "fanatikas" dažnai vartojamas kaip paniekinantis terminas, kuriuo apibūdinamas asmuo, užsispyrusiai besilaikantis neigiamų išankstinių nuostatų, net jei įrodoma, kad tos nuostatos yra klaidingos.
K: Ar fanatizmo formos yra susijusios su tam tikra ideologija?
A: Fanatizmo formos gali būti susijusios su tam tikra ideologija.
K: Kuo dažniausiai grindžiama fanatiko nuomonė?
A.: Fanatikų nuomonė dažnai grindžiama išankstiniu nusistatymu.
K: Ar fanatikas gali būti tolerantiškas kitokioms nuomonėms, gyvenimo būdui ar tapatybėms nei jo paties?
Atsakymas: Ne, fanatikas netoleruoja nuomonių, gyvenimo būdo ar tapatybės, kurios skiriasi nuo jo paties.
Ieškoti