Keturioliktoji Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos pataisa

Santrauka

Pasibaigus pilietiniam karui Abraomas Linkolnas išlaisvino vergus. Problema ta, kad jis nepaprašė Kongreso. Kongresas nebuvo priėmęs įstatymo dėl vergų išlaisvinimo. Tuo tarpu kai kuriose valstijose vis dar galiojo vergovė. Tryliktąja pataisa vergai buvo išlaisvinti. Ji tapo įstatymu 1865 m. pabaigoje. Po trejų metų keturioliktoji pataisa suteikė pilietines teises. Šiuo laikotarpiu Kongresą kontroliavo respublikonai. Jie norėjo išlaisvintiems vergams suteikti visišką pilietybę. Tačiau jie taip pat suprato, kad suteikus pilietines teises juodaodžiams, atsiveria durys moterų rinkimų teisei. Tai būtų lėmę balsavimo teisės suteikimą moterims, o to Kongresas nenorėjo daryti. Jei į pataisą būtų įtrauktas tik pirmasis skirsnis, formuluotė "visi Jungtinėse Valstijose gimę ar natūralizuoti asmenys" apimtų ir moteris. Dėl šios priežasties žodis "vyrai" buvo įtrauktas į antrąjį skirsnį, kad pataisą patvirtintų Kongresas.

Pirmas skyrius - pilietybė

Keturioliktosios pataisos pirmuoju skirsniu pilietybė suteikta "visiems Jungtinėse Valstijose gimusiems ar natūralizuotiems asmenims" ir "priklausantiems jų jurisdikcijai". Antrajame straipsnyje, paprastai vadinamame privilegijų ir imunitetų straipsniu, teigiama, kad "kiekvienos valstijos piliečiai turi teisę naudotis visomis privilegijomis ir imunitetais, kuriuos turi kelių valstijų piliečiai". Tai suteikė visiems amerikiečiams pilietinių teisių apsaugą pagal įstatymą. Ji draudžia valstijoms atimti iš piliečių gyvybę, laisvę ar nuosavybę be tinkamo teismo proceso. Valstybės negalėjo atsisakyti suteikti asmenims "lygią įstatymų apsaugą". Tai reiškė, kad pirmą kartą visi žmonės turės vienodą apsaugą, nesvarbu, kokios spalvos jie būtų. Dėl to, kad buvo paminėtos valstijos, jos už šią apsaugą atsako taip pat kaip ir federalinė vyriausybė. Keturioliktoji pataisa ieškiniuose cituojama dažniau nei bet kuri kita pataisa.

Antrasis skirsnis - paskirstymas

Antruoju skirsniu buvo pakeista pirminės Konstitucijos dalis, pagal kurią vergai buvo laikomi trimis penktosiomis asmens dalimis. Taip buvo siekiama nustatyti, kiek JAV kongresmenų gali turėti valstija (paskirstymas). Antrajame skirsnyje nustatyta, kad kiekvienas pilietis bus laikomas vienu asmeniu.

Trečiasis, ketvirtasis ir penktasis skirsniai

Trečiasis skyrius buvo skirtas griežtai Konfederacijos nariams, kovojusiems prieš Jungtines Amerikos Valstijas. Reikėjo dviejų trečdalių Kongreso balsų, kad Konfederacijos lyderiams būtų leista atgauti pilietybę arba eiti pareigas. Kad galėtų eiti federalines pareigas, buvę konfederatai turėjo prisiekti laikytis Konstitucijos. Ketvirtajame skirsnyje buvo nurodyta, kad federalinė vyriausybė negrąžins Konfederacijos skolų. Penktasis skirsnis reiškė tai, kas jame parašyta: Kongresas vykdys 14-osios pataisos nuostatas.

Tekstas

1 skirsnis. Visi Jungtinėse Valstijose gimę ar natūralizuoti asmenys, priklausantys jų jurisdikcijai, yra Jungtinių Valstijų ir valstijos, kurioje gyvena, piliečiai. Nė viena valstija nepriims ir neįgyvendins jokio įstatymo, kuris ribotų Jungtinių Valstijų piliečių privilegijas ar imunitetus; nė viena valstija neatims iš nė vieno asmens gyvybės, laisvės ar nuosavybės be tinkamo teismo proceso; nė vienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui neatims lygios įstatymų apsaugos.

2 skirsnis. Atstovai paskirstomi kelioms valstijoms pagal jų skaičių, skaičiuojant visą kiekvienoje valstijoje gyvenančių žmonių skaičių, išskyrus indėnus, kurie nėra apmokestinami. Tačiau kai teisė balsuoti bet kuriuose rinkimuose renkant Jungtinių Valstijų prezidento ir viceprezidento rinkėjus, atstovus Kongrese, valstijos vykdomosios ir teisminės valdžios pareigūnus ar įstatymų leidžiamosios valdžios narius atimama iš bet kurio tos valstijos gyventojo vyriškos lyties asmens, sulaukusio dvidešimt vienerių metų, ir Jungtinių Valstijų piliečiai, arba bet kokiu būdu sumažinamas, išskyrus už dalyvavimą sukilime ar kitokį nusikaltimą, atstovavimo pagrindas toje valstijoje sumažinamas proporcingai tokių piliečių vyrų skaičiui, palyginti su visu dvidešimt vienerių metų amžiaus piliečių vyrų skaičiumi toje valstijoje.

3 skirsnis. Nė vienas asmuo negali būti Kongreso senatoriumi ar atstovu, prezidento ir viceprezidento rinkėju, užimti jokių civilinių ar karinių pareigų Jungtinėse Amerikos Valstijose ar bet kurioje valstijoje, jeigu jis, prieš tai prisiekęs kaip Kongreso narys, Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnas, bet kurios valstijos įstatymų leidžiamosios valdžios narys, vykdomosios valdžios ar teismo pareigūnas remti Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją, įsitraukė į sukilimą ar maištą prieš ją arba suteikė pagalbą ar paguodą jos priešams. Tačiau Kongresas dviejų trečdalių visų rūmų balsų dauguma gali panaikinti tokį neįgalumą.

4 skirsnis. Įstatymu patvirtintos Jungtinių Valstijų valstybės skolos, įskaitant skolas, susidariusias mokant pensijas ir premijas už paslaugas malšinant sukilimą ar maištą, teisėtumas negali būti kvestionuojamas. Tačiau nei Jungtinės Valstijos, nei kuri nors valstija neprisiima ir nemoka jokių skolų ar įsipareigojimų, atsiradusių dėl sukilimo ar maišto prieš Jungtines Valstijas, taip pat jokių reikalavimų dėl vergų praradimo ar emancipacijos; visos tokios skolos, įsipareigojimai ir reikalavimai laikomi neteisėtais ir negaliojančiais.

5 skirsnis. Kongresas turi teisę atitinkamais teisės aktais užtikrinti šio straipsnio nuostatų vykdymą.

Susiję puslapiai

• Vergovė
• Diskriminacija
• Dredas Skotas prieš Sandfordą
• Amerikos pilietinis karas
• Jungtinių Valstijų rekonstrukcija
• Andrew Johnsonas
• Jim Crow įstatymai
• 1964 m. Pilietinių teisių įstatymas
• 1965 m. Balsavimo teisių įstatymas