Keturioliktoji JAV Konstitucijos pataisa (XIV) – reikšmė ir istorija

1868 m. liepos 9 d. buvo priimta keturioliktoji JAV Konstitucijos pataisa (XIV pataisa). Tai buvo viena iš rekonstrukcijos pataisų. Pataisoje aptariamos pilietybės teisės ir vienoda įstatymų apsauga. Ji buvo pasiūlyta reaguojant į problemas, susijusias su buvusiais vergais po Amerikos pilietinio karo. Dėl šios pataisos buvo aršiai ginčijamasi. Pietinės valstijos buvo priverstos ją ratifikuoti, kad atgautų atstovavimą Kongrese. Keturioliktoji pataisa yra viena iš labiausiai ginčijamų Konstitucijos dalių. Ja grindžiami tokie svarbūs sprendimai kaip Roe prieš Wade (1973 m.) ir Bush prieš Gore (2000 m.). Ji tebėra svarbiausia Konstitucijos pataisa nuo 1791 m., kai buvo priimtas Teisių bilis.

Pagrindinės nuostatos ir skyriai

Keturioliktoji pataisa susideda iš kelių svarbių skyrių, iš kurių reikšmingiausi yra šie:

• 1 skyrius – nustato pilietybę, draudžia valstybėms atimti gyventojų teises be įstatymo procedūros ir užtikrina vienodą įstatymų apsaugą (Equal Protection). Šis skyrius tapo pagrindu daugeliui vėlesnių civilinių teisių sprendimų.
• 2 skyrius – susijęs su atstovavimu Kongrese; jame numatyta, kad valstybės gyventojų teisės balsuoti turi įtakos Kongreso narių skaičiui, o jei vyrų balsavimo teisė yra nesąžiningai apribota, atstovavimas gali būti sumažintas.
• 3 skyrius – numato draudimą eiti pareigas tiems, kurie anksčiau prisiekė Konstitucijai ir vėliau dalyvavo sukilime ar rėmė Konfederaciją, nebent Kongresas atleistų specialiu įstatymu.
• 4 skyrius – garantuoja, kad Jungtinių Valstijų federalinis skolos įsipareigojimas bus pripažintas ir nebus ginčijamas dėl Konfederacijos skolų.
• 5 skyrius – suteikia Kongresui galią priimti įstatymus, reikalingus šios pataisos nuostatoms vykdyti (enforcement power).

Istorinis kontekstas

Pataisa buvo priimta po pilietinio karo ir buvo skirta įtvirtinti laisvųjų buvusių vergų teises bei apriboti buvusios Konfederacijos politinę įtaką. Kongresas, daugiausia vadovaujamas Respublikonų partijos, siekė užtikrinti, kad pietinės valstijos negalėtų apriboti piliečių teisių ir taip išlaikyti ankstesnes privilegijas. Dėl to kai kurios pietinės valstijos buvo priverstos ratifikuoti pataisą, kad galėtų vėl turėti atstovavimą Kongrese.

Teisinė reikšmė ir poveikis

Keturioliktoji pataisa turėjo ir turi kelias pagrindines teisinius pasekmes:

• Pilietybė: 1 skyriaus pilietybės nuostata užtikrino gimimo teisę pilietybei (birthright citizenship). Tai vėliau buvo aiškinta tokiuose bylose kaip United States v. Wong Kim Ark (1898).
• Due Process ir Equal Protection: šie principai tapo kertiniais elementais federaciniam teisių apsaugos mechanizmui. Ypač svarbi yra „vienodos apsaugos“ (Equal Protection) doktrina, kurią vėliau naudojo teismai nagrinėjant segregacijos, diskriminacijos, rinkimų teisių ir lyties lygybės bylas. Pvz., Plessy v. Ferguson (1896) iš pradžių leido „atskirtį bet lygią“ praktiką, tačiau Brown v. Board of Education (1954) panaikino rasinę segregaciją viešosiose mokyklose, remdamasi lygios apsaugos principu.
• Inkorporacija: per laiką Aukščiausiasis Teismas pradėjo taikyti kai kurias Teisių bilio nuostatas valstijoms per XIV pataisos 1 skyrių—tai vadinama „inkorporacijos doktrina“. Pavyzdžiui, bylos kaip Gitlow v. New York, Mapp v. Ohio, Gideon v. Wainwright ir kt. pritaikė tam tikras sąžiningos procedūros bei laisvių garantijas ir valstijoms.
• Substantyvinė due process: teismų praktikoje 1 skyrius taip pat tapo pagrindu ginčytinai doktrinai, leidžiančiai teismams pripažinti tam tikras fundamentalias teises (pvz., susijusias su asmenine privatumo zone), kurios nėra aiškiai įvardintos Konstitucijoje — ši doktrina buvo svarbi ir sprendžiant bylas, susijusias su reprodukcijos teisėmis (pvz., Roe prieš Wade).

Politiniai ir visuomeniniai ginčai

Keturioliktoji pataisa nuo pat priėmimo yra ginčų objektas. Kai kas laiko ją būtina demokratijos apsaugai ir piliečių teisių plėtrai, kiti kritikuoja platų jos interpretacijų spektrą arba mano, kad ji suteikia per daug galių federalinei valdžiai ir Aukščiausiajam Teismui. Aptariami ir tokie klausimai kaip Kongreso 5 skyriaus vykdymo ribos bei tai, kokiomis aplinkybėmis teismai gali pritaikyti „due process“ ar „equal protection“ doktrinas.

Ilgalaikė reikšmė

Keturioliktoji pataisa iš esmės pakeitė JAV konstitucinę architektūrą, perskirstydama galią tarp federalinės ir valstijų valdžios bei sustiprindama asmens teisių apsaugą. Dėl jos buvo išplėsta federalinė teisinė atsakomybė už piliečių teisių gynimą, o Aukščiausiasis Teismas tapo kertiniu institutu aiškinant ir taikant šias nuostatas. Jos poveikis apima ne tik ginčytinas bylas kaip Bush prieš Gore ar Roe prieš Wade, bet ir ilgalaikį teisinį pagrindą kovoje su rasine, lyčių ir kitokia diskriminacija, taip pat užtikrinant teisingesnį atstovavimą bei konstitucinę lygybę.

Trumpas santraukos punktas

• Priimta 1868 m., dalis Rekonstrukcijos pataisų.
• Suteikia aiškias pilietybės garantijas ir numato „due process“ bei „equal protection“ principus.
• Turi kelis papildomus skyrius apie atstovavimą, sukilėlių draudimą eiti pareigas, federalines skolas ir Kongreso vykdymo įgaliojimus.
• Pagrindinė priemonė kovojant su diskriminacija ir plėtojant pilietines teises JAV.

Klausimai ir atsakymai

K: Kada buvo priimta keturioliktoji JAV Konstitucijos pataisa?

K: Dėl kokių priežasčių buvo pasiūlyta keturioliktoji Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisa?

K: Apie ką kalbama Keturioliktojoje pataisoje?

K: Kodėl dėl Keturioliktosios pataisos buvo aršiai ginčijamasi?

K: Kurie svarbūs sprendimai buvo priimti remiantis Keturioliktąja pataisa?

K: Kokia yra Keturioliktosios pataisos reikšmė?

K: Kodėl keturioliktoji pataisa yra viena iš labiausiai ginčijamų Konstitucijos dalių?

Paieška pagal raidę