Radikalieji respublikonai
Radikalieji respublikonai buvo JAV politikų frakcija Respublikonų partijoje. Jie veikė nuo 1854 m. iki rekonstrukcijos pabaigos 1877 m. Jie save vadino "radikalais". Karo metu jiems priešinosi nuosaikūs respublikonai (vadovavo Abraomas Linkolnas). Viena iš radikalų baimių buvo ta, kad jei Šiaurės ir Pietų demokratai vėl susivienys kaip prieš pilietinį karą, Respublikonų partija nebebus dominuojanti politinė partija.
Istorija
1854 m. priėmus Kanzaso-Nebraskos aktą, susikūrė Respublikonų partija. Šis aktas padalijo vigų partiją į dvi dalis. Šiauriniai vigai susivienijo su Laisvosios dirvos partijos nariais. Kartu su "Nieko nežinančiųjų" partija jie įkūrė Respublikonų partiją. Nuo susikūrimo 1854 m. iki 1861 m. Respublikonų partija turėjo daug skirtingų frakcijų ar grupių. Į ją traukė vigai, prieš vergiją kovojantys demokratai, "Know-Nothings" ir abolicionistai, tačiau prasidėjus pilietiniam karui ji sumažėjo iki trijų frakcijų: konservatorių, nuosaikiųjų ir radikalų.Respublikonai iš esmės priešinosi vergovei. Iš pradžių daugelis prieštaravo tam, kad afroamerikiečiams būtų suteiktos lygios teisės, kai vergovė baigsis ir jei baigsis. Radikalūs respublikonai manė, kad jiems turi būti suteiktos lygios teisės ir tokios pat galimybės kaip ir baltaodžiams. Jie taip pat norėjo, kad Amerikos konfederacinių valstijų lyderiai būtų nubausti už bet kokį vaidmenį pilietiniame kare. Daugelis radikalių respublikonų manė, kad juodaodžiai turi turėti tokias pat politines teises ir galimybes kaip baltieji. Jie taip pat manė, kad Konfederacijos lyderiai turėtų būti nubausti už savo vaidmenį Pilietiniame kare.
