Respublikonų liaudies partija (turkiškai Cumhuriyet Halk Partisi, CHP) yra seniausia Turkijos politinė partija. Jos ideologija - socialdemokratija ir kemalizmas.

Šiuo metu jie yra antra pagal dydį Turkijos parlamento partija, turinti 132 iš 550 vietų ir sudaranti pagrindinę Turkijos opoziciją. Partijos įkūrėjas yra Mustafa Kemalis Atatiurkas, o dabartinis vadovas - Kemalis Kılıçdaroğlu.

1919 m. rugsėjo 7 d. turkų nacionalistai įkūrė pasipriešinimo organizaciją prieš invaziją į Turkiją. 1923 m. rugsėjo 9 d. organizacija oficialiai pasiskelbė politine partija ir tapo Respublikonų liaudies partija.

Istorija ir raida

Partija gimė iš nepriklausomybės kovų ir tapo naujosios Turkijos respublikos valdančiąja jėga. Atatiurkas ir pirmosios Respublikos lyderiai per partijos institucijas įgyvendino plačias modernizacijos reformas: sekuliarizaciją, teisės ir švietimo reformą, kalbos ir kultūros pertvarką bei moterų teisių plėtrą. Nuo 1923 iki 1950 m. CHP faktinė buvo vienintelė arba dominuojanti politinė jėga Turkijoje, o po 1950 m. jos įtaka kitoje politinėje sistemoje svyravo priklausomai nuo rinkimų ir koalicijų.

XX a. viduryje ir pabaigoje partija keitė kursą: 1960–1980 m. dešimtmečiuose CHP plėtė socialinių teisių ir darbo klausimų programą, o Bülent Ecevit era (1970–1980 m.) ženklino atkakresnį pasislinkimą į socialdemokratiją. Po 1980 m. karo ir uždraudimo laikotarpio CHP buvo atkurta, vėliau per praėjusias dešimtis metų patyrė ideologinių diskusijų ir lyderystės kaitą (tarp žinomų lyderių – İsmet İnönü, Bülent Ecevit, Deniz Baykal, Kemalis Kılıçdaroğlu).

Ideologija ir pagrindinės nuostatos

CHP tradiciškai remiasi kemalizmo principais – žinomais kaip „šeši strėlės“: respublikonizmas (respublika), nacionalizmas, populizmas, ekonominis etatizmas (valstybės vaidmuo ekonomikoje), sekuliarizmas (laikymas valstybės ir religijos atskirtimi) ir reformizmas (modernizacija). Per laiką partijai svarbi ir socialdemokratija: ji palaiko socialinę teisingumą, viešąsias paslaugas, darbo teises ir tvarią socialinę politiką.

Šiuolaikinėje politikos praktikoje CHP akcentuoja demokratijos stiprinimą, teisinės valstybės principų gynimą, žmogaus teisių gerinimą, korupcijos mažinimą ir Europos integracijos bei tarptautinių standartų link orientuotą užsienio politiką. Partija taip pat dažnai pabrėžia sekuliarumo išsaugojimą ir valstybės institucijų autonomiją.

Organizacija, simboliai ir veiklos struktūra

Partijos simbolis – šeši strėlės (Altı Ok), o spalva – raudona. CHP turi centrinę vadovybę, tarybas bei platų vietos skyriaus tinklą. Veikia ir specializuoti padaliniai, tokie kaip jaunimo organizacija (Gençlik Kolları) ir moterų skyrius, kurie aktyvina jaunimą bei moteris politikoje ir organizuoja kampanijas vietos lygmeniu.

Vieta šiuolaikinėje Turkijos politikoje

CHP yra pagrindinė opozicinė jėga prieš ilgalaikę teisės ir plėtros partijos (AKP) dominavimą. Pastaraisiais metais partija dalyvavo plataus spektro opozicinėse koalicijose (pvz., „Millet İttifakı“ / Tautos aljansas), siekdama surinkti skirtingų politinių krypčių paramą prieš valdančiąją partiją. Per pastaruosius rinkimus CHP ir jos sąjungininkai pasiekė reikšmingų pergalių kai kuriuose didžiuosiuose miestuose (pvz., Stambule ir Ankaros savivaldybėse).

Partija taip pat palaiko ryšius su tarptautinėmis socialdemokratinėmis organizacijomis bei dalyvauja tarptautiniuose forumuose, kur dalijasi patirtimi socialinės politikos, demokratijos stiprinimo ir žmogaus teisių srityse.

Įtakingi lyderiai ir reikšmingi įvykiai

  • Mustafa Kemal Atatiurkas – partijos įkūrėjas ir modernios Turkijos valstybės architektas.
  • Ismet İnönü – partijos vadovas po Atatiurko, svarbus pokario laikų politikas.
  • Bülent Ecevit – XX a. pabaigoje orientavo partiją į aiškesnę socialdemokratinę kryptį.
  • Kemalis Kılıçdaroğlu – partijos lyderis nuo 2010 m., vadovavęs CHP per pastarąsias parlamento ir prezidento kampanijas.

CHP vaidmuo Turkijos politikoje yra pagrindinis demokratinės opozicijos formuotojas, o jos ateitis priklausys nuo gebėjimo mobilizuoti rinkėjus plačiau, suformuoti tvarius politinius aljansus ir pasiūlyti aiškias alternatyvas šalies ekonomikos bei teisinės sistemos iššūkiams.