Antroji partijų sistema – tai XIX a. JAV politinių partijų sistemos pavadinimas, vartojamas apibūdinti 1828–1854 m. laikotarpiui. Nuo 1828 m. prasidėjo intensyvi politinė mobilizacija: smarkiai išaugo rinkėjų dalyvavimas, žmonės aktyviau lankėsi politiniuose mitinguose, būrėsi į partines organizacijas, o rinkimų dieną ateidavo masiškai balsuoti. Partiniai laikraščiai tapo svarbia propaganda ir informacijos sklaidos priemone, o daugelis rinkėjų tapo tvirtai lojalūs savo partijai.

Pagrindinės partijos ir lyderiai

Šiuo laikotarpiu dominuodavo dvi pagrindinės partijos. Viena jų buvo Demokratų partija, kuriai vadovavo Endriu Džeksonas ir kuriai aktyviai prisidėjo organizaciniais gebėjimais Martinas Van Byūrenas. Demokratai dažnai rėmė mažesnės valdžios idėjas, žemesnius tarifus ir tiesioginę ryšį su „paprastu žmogumi“ – kaimo ūkininkais, mažaisiais fermeriais ir miesto darbininkais.

Kita pagrindinė buvo Henrio Klėjaus (Henry Clay) įkurta vigų partija. Vigai (Whigs) palaikė aktyvesnę valstybės ekonominę politiką: nacionalinį banką, apsauginius muitus, valstybės remiamas vidaus gerinimo programas (kelius, kanalus) ir ekonominę modernizaciją. Vigai sutelkė verslininkus, žemvaldžius, kai kuriuos pietų elito sluoksnius ir evangelinius protestantus.

Partinės organizacijos ir politinės praktikos

  • Rinkimų organizavimas ir konvencijos: partijos vystė nacionalines ir vietines struktūras, pradėjo naudoti nacionalines kandidatačių rinkimo konvencijas ir aktyvią kampanijų organizaciją.
  • Patronatažas: vadinamoji „spoils system“ arba patronatažas tapo įprasta: valdžią laimėjusios partijos skyrė savo rėmėjams valdžios postus, kas sustiprino lojalumą, bet ir korupcijos riziką.
  • Masinė politika: paradai, mitingai, vakarėliai ir rinkimų ritualai (pvz., „toasts“, eisenos) tapo svarbia mobilizacijos dalimi. Rinkėjų dalyvavimas palyginus su ankstesniais dešimtmečiais smarkiai išaugo.
  • Partiniai leidiniai: spausdinti laikraščiai ir pamfletai stiprino partijų ideologiją ir skleidė politinę propagandą.

Svarbūs politiniai klausimai ir įvykiai

Antrosios sistemos metu daugelis svarbių politinių ginčų suformavo partines pozicijas:

  • Banko klausimas: Džeksono „banko karas“ – jo opozicija Nacionaliniam bankui ir veto 1832 m. įstatymams – skatino partinį susiskaldymą.
  • Muitai ir prekyba: ginčai dėl apsauginių muitų ir ekonomikų regioninių interesų (pramonės Šiaurė prieš agrarinį Pietus) stiprino skirtingą rinkėjų palaikymą.
  • Indėnų perkėlimas: 1830 m. priimtas Indėnų perkėlimo aktas ir jo vykdymas (pvz., „ašarų kelias“) buvo reikšmingas Džeksono politikos aspektas.
  • Nullifikacijos krizė: 1832–33 m. konfliktas su Pietų Karolina dėl muitų parodė konkurenciją tarp federalinių ir valstijų galių bei partinį spaudimą.
  • Vergovės klausimas: nors tiek demokratų, tiek vigų partijos turėjo skirtingus požiūrius priklausomai nuo regiono, auganti abolicionistų ir teritorijų klausimų įtampa palaipsniui skilinėjo tradicines partijas.

Mažosios partijos ir politinės alternatyvos

Be dviejų dominuojančių jėgų, veikė keli reikšmingi mažesni politiniai judėjimai:

  • Antimasonų partija (1827–1834) – pirmoji partijinė jėga, kuri įvedė nacionalines kandidato rinkimo konvencijas ir kuriai priklausė protestas prieš slaptas masonų organizacijas.
  • Laisvės partija (Liberty Party) 1840-aisiais – ankstyva abolicionistų jėga, aktyvi kovojant prieš vergiją.
  • Jungtinių Valstijų Laisvojo dirvožemio partija (Free Soil) 1848 ir 1852 m. – pasisakė prieš vergovės plėtrą į naujas teritorijas.

Sistemos pabaiga ir paveldas

Antroji partijų sistema reikšmingai pakeitė JAV politikos praktiką: sustiprėjo partinė disciplina, rinkimų mobilizacija, ideologinės platformos ir nacionalinės partinės organizacijos. Tačiau intensyvėjant klausimams apie vergovę ir teritorijų statusą, regioniniai prieštaravimai ėmė viršyti tradicinį partinį susiskaldymą. 1854 m. priimtas Kanzasų ir Nebraskos įstatymas (Kansas–Nebraska Act) ir tolesnės sekcijos krizės išskaidė tiek vigus, tiek demokratus, o jų vietą užpildė naujos politinės koalicijos – tai nulėmė Antrosios sistemos pabaigą ir vėlesnę Trečiąją partijų sistemą.

Santrauka: 1828–1854 m. Antroji partijų sistema buvo laikotarpis, kai JAV politinis gyvenimas tapo daug labiau masinis ir organizuotas, o pagrindinis konfliktas dėl ekonominės politikos ir – galiausiai – vergovės klausimo nubrėžė kelią naujai partijų tvarkai vidurio XIX a.