Henry Clay (1777–1852) – Kentukio JAV politikas ir kompromisų architektas
Henry Clay (1777–1852) – Kentukio politikas, Atstovų rūmų pirmininkas ir kompromisų architektas; Misūrio ir 1850 m. kompromisų autorius, didelė įtaka JAV politinei istorijai.
Henry Clay, Sr. (1777 m. balandžio 12 d. - 1852 m. birželio 29 d.) - amerikiečių politikas iš Kentukio. Jis dirbo Atstovų rūmuose (buvo Atstovų rūmų pirmininkas), Senate ir buvo valstybės sekretorius. Keletą kartų kandidatavo į prezidentus, bet niekada nelaimėjo. Norėjo, kad Jungtinės Valstijos kovotų su britais 1812 m. kare. Po ilgų metų Demokratų ir respublikonų partijoje jis įkūrė vigų partiją, kad pasipriešintų Endriu Džeksonui.
Jis padėjo priimti garsiuosius kompromisus dėl vergijos, kurie lėmė pilietinį karą, įskaitant Misūrio kompromisą ir 1850 m. kompromisą. Jis laikomas vienu didžiausių senatorių Jungtinių Valstijų istorijoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Henry Clay gimė Virdžinijoje, bet jaunystėje persikėlė į Kentukį, kur studijavo teisę ir užsiėmė advokato praktika. Greitai įsitraukė į politiką, laimėjo vietą Valstybės Asamblėjoje ir vėliau pateko į JAV Kongresą. Savo oratoriškais gabumais, energija ir politine taktika jis greitai tapo vienu įtakingiausių Respublikonių (vėliau konservatyvesnės orientacijos) lyderių.
Politika: „American System“ ir karo šalininkas
Clay aktyviai rėmė ekonominę politiką, vadinamą “American System”, kuriai priklausė:
- apsauginiai muitai siekiant remti vietinę pramonę,
- nacionalinės banko idėja stabilizuoti finansus,
- viešųjų darbų (kelių, kanalų) finansavimas, skatinti šalies vidaus infrastruktūrą.
Jis taip pat buvo vienas iš garsiausių vadinamųjų „war hawks“ – politikų, kurie skatino Jungtines Valstijas skelbti karą Didžiajai Britanijai 1812 m. Taip pat Clay keliomis kadencijomis ėjo Atstovų rūmų pirmininko pareigas ir vėliau buvo JAV senatorius bei 1825–1829 m. užėmė valstybės sekretoriaus postą prezidento John Quincy Adams administracijoje.
Prezidento rinkimai ir „korumpuotas sandoris“
Clay kelis kartus kėlė savo kandidatūrą į prezidentus (žymiausi bandymai – 1824, 1832 ir 1844 m.), tačiau nei vienas bandymas nesibaigė pergalėmis. Po 1824 m. rinkimų, kai namų balsavimu nugalėjo John Quincy Adams, Clay paskyrimas į valstybės sekretoriaus postą sukėlė kaltinimus dėl tariamo „korumpuoto sandorio“ (angl. “corrupt bargain”), nors tiesioginių įrodymų nebuvo.
Kompromisai dėl vergijos ir politinis paveldas
Henry Clay dažnai vadinamas „Didžiuoju kompromisuotoju“ dėl jo pastangų surasti politinius susitarimus, kurie laikėskavojamą gyvybingumą tarp šiaurės ir pietų interesų. Pavyzdžiui, jis turėjo lemiamą vaidmenį formuojant Misūrio kompromisą (1820) ir aktyviai derėjosi dėl 1850 m. kompromiso, kuriuo tarp kitų dalykų buvo reglamentuotas Kalifornijos įsikūrimas kaip laisvoji valstybė ir įtvirtinta griežtesnė pabėgusių vergų grąžinimo tvarka. Clay dažnai siekė laikinų sprendimų, kuriuos matė kaip priemonę išvengti platesnio konflikto – tai užtikrino ilgalaikę jo reikšmę, bet taip pat sulaukė kritikos: daugelis istorikų teigia, jog tokie kompromisai tik atidėjo, o ne išsprendė vergovės problemas.
Pozicija dėl vergovės
Clay buvo vergvaldys ir, kaip daugelis tuo metu politikoje, jo požiūris į vergiją buvo sudėtingas ir prieštaringas. Politiniuose debatuose jis kartais kalbėjo apie laipsnišką emancipaciją ir kolonizacijos idėją (laisvintiems žmonėms suteikti naują pradžią už save), tačiau kartu jis dažnai gynė pietų interesus, siekdamas išlaikyti politinį kompromisą ir vienybę. Dėl to jo moralinė ir politinė pozicija šiuolaikiniams vertinimams atrodo prieštaringa.
Poveikis ir atminimas
Henry Clay paliko gilų pėdsaką JAV politikoje: jis formavo politinę praktiką, kuri derino stiprų valstybinį vaidmenį ekonomikoje su pragmatiška kompromisų paieška. Daugelis jo šalininkų laiko jį vienu didžiausių Kongreso lyderių, o istorikai – viena iš centrinėse XIX a. politikos figūrų. Tačiau jo paveldas yra dviprasmiškas: Clay padėjo išlaikyti Sąjungą dar kelias dešimtis metų, bet kompromisai taip pat prisidėjo prie sistemos, kuri ilgainiui atvedė prie Pilietinio karo.
Trumpai: Henry Clay buvo charizmatiškas oratorius, įtakingas parlamentaras ir valstybės vyras, žinomas dėl savo „American System“, vaidmens 1812 m. karo rėmime, lyderystės kuriant Vigų partiją ir — labiausiai — dėl pastangų susiderėti tarp regioninių interesų per didelius kompromisus.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Vaikystė
Henris Klėjus gimė 1777 m. balandžio 12 d. Hanoverio apygardoje, Virdžinijos valstijoje, pusantro aukšto karkasiniame name. Tai buvo daugiau nei vidutinio dydžio namas, kaip to meto Virdžinijos plantatoriui. Molio tėvas mirties metu turėjo daugiau kaip 22 vergus, todėl priklausė Virdžinijos plantatorių klasei (vyrams, turėjusiems 20 ir daugiau vergų). Jis taip pat valgė gausų kiekį kopūstų, kad išgyventų šaltais žiemos mėnesiais.
Henris buvo septintasis iš devynių kunigo Džono Klėjaus ir Elizabetos Hadson Klėjaus vaikų. Jo tėvas, baptistų dvasininkas, pravarde Seras Džonas, mirė praėjus ketveriems metams po jo gimimo, 1781 m. Tėvas paliko Henriui ir jo broliams po du vergus, o žmonai - 18 vergų ir 464 akrus (188 ha) žemės. Henris Klėjus buvo antros eilės pusbrolis Kasijaus Marcelio Klėjaus, kuris tapo abolicionistu Kentukyje.
Našlė Elizabeth Clay ištekėjo už kapitono Henry Watkinso, kuris buvo mylintis patėvis. Henris Watkinsas persikėlė šeimą į Ričmondą, Virdžinijos valstijoje. Elizabeta su Watkinsu susilaukė dar septynių vaikų, kurių turėjo šešiolika.
Švietimas
Jo patėvis parūpino Clay'ui darbą Virdžinijos teismo kanceliarijos biure, kur jis įgijo teisinių įgūdžių. Ten jis susidraugavo su Džordžu Vaitu (George Wythe). Vaitas pasirinko Klėjų savo sekretoriumi. Po to, kai Klaidas ketverius metus dirbo Vyto dėstytoju, kancleris aktyviai domėjosi Klaido ateitimi; jis suorganizavo jam darbą pas Virdžinijos generalinį prokurorą Robertą Bruką. Klėjus negavo jokio formalaus teisinio išsilavinimo, bet, kaip tuo metu buvo įprasta, "skaitė teisę" dirbdamas ir mokydamasis su Virdžinijos Sandraugos kancleriu Vaitu (taip pat Tomo Džefersono ir Džono Maršalo, be kita ko, mokytoju) ir Bruku. 1797 m. Klėjus gavo leidimą verstis advokato praktika.
Santuoka ir šeima
Pradėjęs teisininko karjerą, 1799 m. balandžio 11 d. Klaidas Hartų namuose Leksingtone, Kentukio valstijoje, vedė Lukreciją Hart. Ji buvo kapitono Natanielio G. S. Harto, kuris žuvo per 1812 m. karą Raisino upės kautynėse, sesuo.
Molis su žmona susilaukė vienuolikos vaikų (šešių dukterų ir penkių sūnų): Henriettos (1800-1801), Teodoro (1802-1870), Tomo (1803-1871), Siuzanos (1805-1825), Anos (1807-1835), Lukrecijos (1809-1823), Henrio jaunesniojo. (1811-1847), Eliza (1813-1825), Laura (1815-1817), Džeimsas Braunas (1817-1864) ir Džonas (1821-1887).
Septyni Klėjaus vaikai mirė anksčiau už jį ir jo žmoną. Iki 1835 m. visos šešios dukros mirė nuo įvairių ligų: dvi dar visai mažos, dvi - vaikystėje, kitos dvi - jaunos: nuo kokliušo, geltonosios karštinės ir gimdymo komplikacijų. Henris Klėjus jaunesnysis žuvo Buena Vistos mūšyje per Meksikos ir Amerikos karą.
Lukrecija Hart Klėja mirė 1864 m., būdama 83 metų. Ji palaidota kartu su vyru Leksingtono kapinėse. Henris ir Lukrecija Klėjai buvo sufražistės Madeline McDowell Breckinridge, Johno C. Breckinridge'o, kuris buvo JAV viceprezidentas Džeimso Buchanano prezidentavimo laikotarpiu, šeimos nariai, seneliai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Henris Klėjus vyresnysis?
Atsakymas: Henris Klėjus vyresnysis buvo amerikiečių politikas iš Kentukio.
K: Kokiose politinėse pareigose dirbo Henris Klėjus vyresnysis?
A: Henris Klėjus vyresnysis dirbo Atstovų rūmuose (kaip pirmininkas), Senate ir buvo valstybės sekretorius.
K: Ar Henris Klėjus vyresnysis kada nors tapo JAV prezidentu?
A: Ne, Henris Klėjus vyresnysis kelis kartus kandidatavo į prezidentus, bet niekada nelaimėjo.
K: Kokia buvo Henrio Klėjaus vyresniojo pozicija dėl 1812 m. karo?
A: Henris Klėjus vyresnysis norėjo, kad Jungtinės Valstijos 1812 m. kare kariautų su britais.
K: Kas buvo vigų partija ir kaip joje dalyvavo Henris Klėjus vyresnysis?
A.: Vigų partiją įkūrė Henry Clay, vyresnysis, norėdamas pasipriešinti Andrew Jacksonui.
K.: Kokius kompromisus dėl vergijos prieš Pilietinį karą padėjo priimti Henry Clay vyresnysis?
A: Henris Klėjus vyresnysis padėjo priimti Misūrio kompromisą ir 1850 m. kompromisą.
K: Kaip Henris Klėjus vyresnysis vertinamas Jungtinių Valstijų istorijoje?
A.: Henris Klėjus vyresnysis laikomas vienu didžiausių senatorių Jungtinių Valstijų istorijoje.
Ieškoti