Jungtinėse Amerikos Valstijose tradiciškai dominuoja dvi pagrindinės politinės partijos. Istoriškai nuo XIX a. vidurio pagrindinės partijos yra Respublikonų partija ir Demokratų partija. Parlamentinė dauguma Atstovų rūmuose ar Senate keičiasi priklausomai nuo rinkimų — konkreti dauguma nėra nuolatinė ir priklauso nuo balsavimo rezultatų kiekvienose rinkimuose.
Be šių dviejų didžiųjų partijų, reikšmingiausios trečiosios jėgos yra Libertarų partija, Jungtinių Valstijų žaliųjų partija ir Konstitucijos partija. Šios partijos turi ribotą atstovavimą nacionaliniuose organuose, tačiau kartais svariai veikia vietiniuose rinkimuose arba prisideda prie viešosios politikos diskusijų.
Kaip veikia dviejų partijų sistema
JAV politinė sistema dažnai vadinama dvipartine (duopolija), nes dvi didžiosios partijos dalijasi didžiąja dalimi politinės galios. Tam yra keli priežastiniai veiksniai:
- Rinkimų sistema: daugumo principu paremtos vienmandatės apygardos (first-past-the-post) skatina didžiųjų partijų dominavimą, nes sunku laimėti vietą be plačios rinkėjų bazės.
- Biudžetas ir infrastruktūra: demokratai ir respublikonai turi gerai išvystytas organizacijas, lėšų rinkimo tinklus ir savanorių bazes, ko trūksta daugeliui mažesnių partijų.
- Ballot access (teisė būti įrašytam į balsavimo lapelį): kiekviena valstija turi savo taisykles ir reikalavimus, kuriuos mažesnėms partijoms ir nepriklausomiems kandidatams dažnai sunkiau įvykdyti.
- Strateginiai balsavimo efektai: rinkėjai kartais balsuoja ne už savo prioritetų kandidatą, o už „mažesnį blogį“, kad išvengtų balsavimo už nepageidaujamą varžovą (spoiler efektas).
Istorinis kontekstas trumpai
Amerikos partijos evoliucionavo: po Nepriklausomybės laikų pirmosios partijos (pvz., Federalistai ir Demokratų-Respublikonai) susiformavo į skirtingas politines jėgas. XIX a. pabaigoje atsirado Respublikonų partija, o dabartinė Demokratų partija yra seniausių Amerikos partinių tradicijų tąsa. Per istoriją partijų ideologijos ir rinkimų koalicijos kito, todėl „demokratai“ ir „respublikonai“ reiškia skirtingas pozicijas priklausomai nuo laikotarpio.
Mažesnės partijos ir nepriklausomi politikai
Nors trečiosios partijos rečiau laimi nacionalinius mandatų rinkimus, jos gali turėti įtakos:
- Vietos ir valstijų lygmens rinkimuose – kai kuriose apskrityse ar miestų tarybose mažos partijos laimi vietas.
- Politikos formavime – žaliųjų ar libertarų pozicijos kartais priverčia didžiąsias partijas reaguoti, įtraukti tam tikras temas į darbotvarkę.
- Prezidento rinkimuose – trečiasis kandidatas gali pakeisti balsų paskirstymą ir turėti įtakos galutiniam rezultatui, ypač konkurencingose valstijose dėl Elektorių kolegijos.
Skirtumas tarp JAV ir daugumos demokratijų
Skirtingai nuo daugelio demokratinių valstybių, kuriose plačiai paplitusi proporcinė rinkimų sistema, JAV sistema suvienmandatėse apygardose ir daugumos balsavimo principu natūraliai priskatina didesnį dėmesį dviem didžiausioms partijoms. Dėl to dauguma demokratinių šalių turi daugiau nei dvi partijas, o jų koalicijos ir valdžios pasiskirstymas dažnai skiriasi nuo JAV modelio.
Kaip rinkėjai gali paveikti sistemos dinamiką
- Balsavimas vietiniuose rinkimuose stiprina mažesnių partijų pozicijas ir leidžia joms įgyti patirties.
- Kandidatai gali siekti sąrašinių sprendimų ar koalicijų su kitomis partijomis, kad padidintų savo poveikį.
- Teisės aktų ir rinkimų reformos (pvz., spartieji balsavimo būdai, proporcinė atstovybė arba laikinai pakeisti rinkimų taisykles) gali keisti barjerus mažesnėms partijoms.
Apibendrinant: JAV politinėje sistemoje dominuoja Demokratų ir Respublikonų partijos, tačiau egzistuoja ir reikšmingos mažesnės partijos bei nepriklausomi politikai, kurie kartais daro įtaką viešajai politikai ir rinkimų rezultatams. Konkretus parlamentarų pasiskirstymas tarp partijų keičiasi priklausomai nuo rinkimų ir politinės situacijos.
