JAV politinės partijos: demokratai, respublikonai ir mažesnės partijos
Jungtinėse Amerikos Valstijose tradiciškai dominuoja dvi pagrindinės politinės partijos. Istoriškai nuo XIX a. vidurio pagrindinės partijos yra Respublikonų partija ir Demokratų partija. Parlamentinė dauguma Atstovų rūmuose ar Senate keičiasi priklausomai nuo rinkimų — konkreti dauguma nėra nuolatinė ir priklauso nuo balsavimo rezultatų kiekvienose rinkimuose.
Be šių dviejų didžiųjų partijų, reikšmingiausios trečiosios jėgos yra Libertarų partija, Jungtinių Valstijų žaliųjų partija ir Konstitucijos partija. Šios partijos turi ribotą atstovavimą nacionaliniuose organuose, tačiau kartais svariai veikia vietiniuose rinkimuose arba prisideda prie viešosios politikos diskusijų.
Kaip veikia dviejų partijų sistema
JAV politinė sistema dažnai vadinama dvipartine (duopolija), nes dvi didžiosios partijos dalijasi didžiąja dalimi politinės galios. Tam yra keli priežastiniai veiksniai:
- Rinkimų sistema: daugumo principu paremtos vienmandatės apygardos (first-past-the-post) skatina didžiųjų partijų dominavimą, nes sunku laimėti vietą be plačios rinkėjų bazės.
- Biudžetas ir infrastruktūra: demokratai ir respublikonai turi gerai išvystytas organizacijas, lėšų rinkimo tinklus ir savanorių bazes, ko trūksta daugeliui mažesnių partijų.
- Ballot access (teisė būti įrašytam į balsavimo lapelį): kiekviena valstija turi savo taisykles ir reikalavimus, kuriuos mažesnėms partijoms ir nepriklausomiems kandidatams dažnai sunkiau įvykdyti.
- Strateginiai balsavimo efektai: rinkėjai kartais balsuoja ne už savo prioritetų kandidatą, o už „mažesnį blogį“, kad išvengtų balsavimo už nepageidaujamą varžovą (spoiler efektas).
Istorinis kontekstas trumpai
Amerikos partijos evoliucionavo: po Nepriklausomybės laikų pirmosios partijos (pvz., Federalistai ir Demokratų-Respublikonai) susiformavo į skirtingas politines jėgas. XIX a. pabaigoje atsirado Respublikonų partija, o dabartinė Demokratų partija yra seniausių Amerikos partinių tradicijų tąsa. Per istoriją partijų ideologijos ir rinkimų koalicijos kito, todėl „demokratai“ ir „respublikonai“ reiškia skirtingas pozicijas priklausomai nuo laikotarpio.
Mažesnės partijos ir nepriklausomi politikai
Nors trečiosios partijos rečiau laimi nacionalinius mandatų rinkimus, jos gali turėti įtakos:
- Vietos ir valstijų lygmens rinkimuose – kai kuriose apskrityse ar miestų tarybose mažos partijos laimi vietas.
- Politikos formavime – žaliųjų ar libertarų pozicijos kartais priverčia didžiąsias partijas reaguoti, įtraukti tam tikras temas į darbotvarkę.
- Prezidento rinkimuose – trečiasis kandidatas gali pakeisti balsų paskirstymą ir turėti įtakos galutiniam rezultatui, ypač konkurencingose valstijose dėl Elektorių kolegijos.
Skirtumas tarp JAV ir daugumos demokratijų
Skirtingai nuo daugelio demokratinių valstybių, kuriose plačiai paplitusi proporcinė rinkimų sistema, JAV sistema suvienmandatėse apygardose ir daugumos balsavimo principu natūraliai priskatina didesnį dėmesį dviem didžiausioms partijoms. Dėl to dauguma demokratinių šalių turi daugiau nei dvi partijas, o jų koalicijos ir valdžios pasiskirstymas dažnai skiriasi nuo JAV modelio.
Kaip rinkėjai gali paveikti sistemos dinamiką
- Balsavimas vietiniuose rinkimuose stiprina mažesnių partijų pozicijas ir leidžia joms įgyti patirties.
- Kandidatai gali siekti sąrašinių sprendimų ar koalicijų su kitomis partijomis, kad padidintų savo poveikį.
- Teisės aktų ir rinkimų reformos (pvz., spartieji balsavimo būdai, proporcinė atstovybė arba laikinai pakeisti rinkimų taisykles) gali keisti barjerus mažesnėms partijoms.
Apibendrinant: JAV politinėje sistemoje dominuoja Demokratų ir Respublikonų partijos, tačiau egzistuoja ir reikšmingos mažesnės partijos bei nepriklausomi politikai, kurie kartais daro įtaką viešajai politikai ir rinkimų rezultatams. Konkretus parlamentarų pasiskirstymas tarp partijų keičiasi priklausomai nuo rinkimų ir politinės situacijos.
Populiarūs balsai politinėms partijoms per prezidento rinkimus.
Demokratų partija
Demokratų partija buvo įkurta 1828 m. kaip vergiją palaikanti partija, o jos pirmuoju prezidentu 1829 m. tapo Andrew Jacksonas. Tačiau XX a. septintajame dešimtmetyje per pilietinių teisių judėjimą Demokratų partija tapo rasinės lygybės šalininke. Daugelis XX a. Jungtinių Valstijų prezidentų, pavyzdžiui, Vudrou Vilsonas, Franklinas D. Ruzveltas, Haris S. Trumanas, Džonas F. Kenedis, Lindonas Džonsonas, Džimis Karteris, Bilas Klintonas ir paskutinis buvęs prezidentas Barakas Obama, yra demokratai. Jie turi 45 iš 100 vietų JAV Senate ir 233 iš 435 vietų Atstovų rūmuose. 24 iš 50 valstijų gubernatorių taip pat yra demokratai. Ši partija paprastai propaguoja liberalizmą ir dažnai priskiriama kairiajai partijai. Šiuo metu partija turi 60 mln. registruotų rinkėjų visoje Amerikoje.
Partijos modernaus liberalizmo filosofija propaguoja socialinę ir ekonominę lygybę bei gerovės valstybę. Ji siekia, kad vyriausybė kištųsi į ekonomiką ir ją reguliuotų. Šios intervencijos, pavyzdžiui, socialinių programų diegimas, parama profesinėms sąjungoms, prieinamas mokslas koledžuose, judėjimas link visuotinės sveikatos apsaugos ir lygių galimybių, vartotojų apsauga ir aplinkosauga sudaro partijos ekonominės politikos pagrindą.
Respublikonų partija
Respublikonų partija buvo įkurta 1854 m. kaip partija, pasisakanti prieš vergiją, o jos pirmuoju prezidentu 1861 m. tapo Abraomas Linkolnas. Kiti prezidentai: Ulysses S. Grant, Benjamin Harrison, Theodore Roosevelt, Dwight D. Eisenhower, Richard Nixon, Ronald Reagan, George H. W. Bush, George W. Bush ir Donald Trump. Dvidešimt šešiose iš 50 valstijų gubernatorius yra respublikonas. Visoje Amerikoje yra apie 55 mln. registruotų rinkėjų. Šiuo metu Respublikonų partija įvardijama kaip konservatyvi.
Partijos filosofija remiasi socialine ir ekonomine nepriklausomybe bei kapitalistine ekonomine sistema. Ji taip pat žinoma dėl savo pastangų ginti gyvybę, antireguliacinės politikos, vyriausybės kišimosi į ekonomiką mažinimo ir privatizuotos sveikatos apsaugos rėmimo.
Mažosios Amerikos partijos
Jungtinėse Valstijose yra kelios mažosios partijos. Duvergerio dėsnis numato, kad tokia dviejų partijų vyriausybė yra normali vienmandatėse apygardų rinkimų sistemose. Priešingai, proporcinis atstovavimas ir tokie balsavimo metodai, kaip ranginis balsavimas, yra linkę sukurti daugiapartinę vyriausybę.
- Libertarų partija - liberalų ir liberalų partija, kurioje 2016 m. kovo mėn. duomenimis, registruota apie 411 250 rinkėjų. Tai trečioji partija, propaguojanti nesikišimą į užsienio politiką ir pilietines laisves.
- Žaliųjų partija - kairioji aplinkosaugos partija, propaguojanti socialinę demokratiją, pagarbą įvairovei, taiką ir nesmurtą. Partija turi apie 250 000 registruotų rinkėjų.
- Konstitucijos partija - kraštutinių dešiniųjų partija, propaguojanti amerikietiškąjį nacionalizmą, paleokonservatizmą, krikščionybę, judėjimą prieš abortus ir didesnį dėmesį JAV Konstitucijai. Partija turi apie 100 000 registruotų rinkėjų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra dvi pagrindinės politinės partijos Jungtinėse Amerikos Valstijose?
A: Dvi pagrindinės politinės partijos Jungtinėse Amerikos Valstijose yra Respublikonų partija ir Demokratų partija.
K: Kiek vietų Atstovų rūmuose turi kiekviena partija?
A: Daugiausia vietų Atstovų rūmuose turi Demokratų partija, o respublikonai ir demokratai dalijasi po 50 senatorių.
Klausimas: Kas Senate turi balsų daugumą?
A: Senate balsai pasiskirsto po lygiai ir priklauso viceprezidentui, kuris yra demokratas.
K: Ką reiškia žodis "duopolija"?
Duopolija reiškia, kad dvi partijos dalijasi beveik visą politinę valdžią šalyje.
K: Kokios dar trys pagrindinės partijos egzistuoja be demokratų ir respublikonų?
A: Trys didžiausios partijos, be demokratų ir respublikonų, yra Libertarų partija, Jungtinių Valstijų žaliųjų partija ir Konstitucijos partija.
K: Ar mažesnės politinės partijos paprastai yra gerai žinomos arba ar joms atstovauja vyriausybė?
A: Mažesnės politinės partijos paprastai yra smarkiai slopinamos, nepakankamai finansuojamos arba joms atstovaujama neteisingai, todėl jos nėra taip gerai žinomos.
K: Ar daugumoje konstitucinių respublikų šalių yra daugiau nei dvi pagrindinės politinės partijos?
A: Taip, daugumoje konstitucinių respublikų šalių yra daugiau nei dvi pagrindinės politinės partijos.
