Ankstyvasis Egipto dinastinis laikotarpis: Dviejų žemių suvienijimas
Atraskite Ankstyvąjį Egipto dinastinį laikotarpį: Dviejų žemių suvienijimą, Memfį kaip sostinę, valdovų tvarką, hieroglifų ištakas ir senovės civilizacijos pradžią.
Ankstyvasis Egipto dinastinis laikotarpis prasidėjo, kai apie 3100 m. pr. m. e. Žemutinis ir Aukštutinis Egiptas buvo sujungti į vieną valstybę. Tai buvo vadinama Dviejų žemių laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu valdė Pirmoji ir Antroji dinastijos. Jis baigėsi apie 2686 m. pr. m. e., prasidėjus Senajai karalystei.
Vienijimą tradiciškai sieja su valdovu, kurį istorikai vadina Narmeriu (kartais tapatinamu su legendiniu Menesu). Archeologiniai radiniai, pavyzdžiui, garsioji Narmero paletė, rodo karinio ir politinio veikimo požymius, kurie galėjo lemti politinę vienybę. Pirmosios dinastijos karaliai (tokie kaip Djer, Djet, Den) ir Antrosios dinastijos valdovai pastatė pagrindus centralizuotai valdžiai, administracinei struktūrai ir karališkajai ikonografijai.
Valstybės centras ir valdžia
Dviejų žemių sostinė buvo perkelta iš Tiniso į Memfį. Memfis, įsikūręs strateginėje vietoje prie Niliaus deltos įėjimo į slėnį, tapo politiniu ir administraciniu centru, kur buvo sutelktos karališkosios institucijos, amatininkai ir sandėliai. Valdovas laikytas dievišku — karalius buvo Egipto dievas-karalius, Horuso atitikmuo žemėje, o jo valdžia apėmė tiek religinę, tiek pasaulietinę sferą.
Valdymo sistema ir ekonomika
- Pradinė administracija rėmėsi vietinėmis vienetų — nome — struktūromis, kuriuos prižiūrėjo karališkieji gubernatoriai (nomarchai). Tai leido surinkti mokesčius, koordinuoti darbų viešiems projektams ir užtikrinti kasdienį ūkio funkcionavimą.
- Ekonomika buvo paremta intensyvia žemdirbyste; Nilas su potvyniais leido gauti maisto perteklių, kurį valdžia realizuodavo per sandėlius ir centralizuotus išteklius.
- Prasidėjo ilgų distancijų mainai: karališkosios ekspedicijos ir privataus verslo ryšiai su Nubija, Sirija–Kanaanu ir Sinajumi suteikė prieigą prie aukso, vario, lakštinio akmens ir kitų žaliavų.
Menas, architektūra ir religija
Šiuo laikotarpiu susiformavo pagrindiniai senovės Egipto civilizacijos bruožai, tokie kaip menas, architektūra ir religija. Menas tapo labiau stilizuotas ir kanonizuotas — atsirado fiksuotos proporcijos figūroms, suprojektuoti oficialūs karališki ženklai (pvz., serechas), reliefai ir simboliniai motyvai. Architektūroje pradėtos statyti pastovios karališkos kapavietės: pirmieji didesni kompleksai, mastabos ir akmeninės kapo dalys, vėliau vedusios prie piramidžių vystymosi.
Religiniai papročiai sustiprėjo: karalius buvo valstybės ir religijos centru, vystėsi dievų kultai, mirusiųjų garbinimas ir pasiūlymų praktikos. Pradinių laikotarpių karalių kapavietės, ypač Umm el-Qa'ab Abydose ir vėlesnės komplekso struktūros prie Memfio, atspindi ritualinio ir politinio laidojimo svarbą.
Statyba, medžiagos ir technologijos
Valdžios pastatai paprastai buvo atviros šventyklos, pastatytos iš medžio arba smiltainio, tačiau jau šio laikotarpio pabaigoje pradėta plačiau naudoti akmenį monumentaliems statiniams ir karališkiems projektams. Amatininkai tobulino akmens apdirbimo ir inžinerijos įgūdžius — tai padėjo vėlesnei piramidžių statybai.
Raštas ir materialūs įrodymai
Prieš pat šį laikotarpį pradėta rašyti hieroglifais. Išliko ankstyvieji įrašai ant paletės, ąžuolinių žymų, molinių griovelių ir antspauduotų plombų, kurios liudija administracinį naudojimą — pavardžių žymėjimą, siuntų registravimą ir karališkųjų titulų įrašus. Raštas leido centralizuoti ūkio ir administracines funkcijas bei fiksuoti politinius pasiekimus.
Kapavietės, laidojimo papročiai ir archeologija
Karalių kapai ir miesteliai aplink juos (pvz., Abydas, Saqqara, Memfio apylinkės) yra pagrindiniai šaltiniai apie laikotarpį. Iš šių vietų archeologai rado karališkus indus, juvelyriką, įrašus su vardais, taip pat struktūras, kurios rodo karališką ritualą ir centralizuotą darbo organizavimą.
Reikšmė ir perėjimas į Senąją karalystę
Ankstyvasis dinastinis laikotarpis yra svarbus, nes jis suformavo politinę centralizaciją, karališkosios ideologijos pagrindus, administracines priemones ir meno kanonus, kurie valdė Egiptą ištisus tūkstantmečius. Apie 2686 m. pr. m. e. prasidėjusi Senoji karalystė tęsė šias tradicijas, bet perėmė jas į dar didesnių monumentų, administracijos plėtros ir piramidžių eros etapą.
Apibendrinant: Ankstyvasis dinastinis laikotarpis — tai pereinamasis metas nuo mažų, išskaidytų bendruomenių prie centralizuotos valstybės, kurioje politiką, religiją, ekonomiką ir meną suvienijo karališkasis autoritetas ir auganti administracinė technika.
Thinis
Memfis
Nekhen
Tėbai
Naqada
Egipto žemėlapis, kuriame pavaizduoti svarbūs ankstyvojo dinastinio laikotarpio miestai. (paspaudžiamas žemėlapis)
Ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu pagaminta lėkštė. Joje pavaizduotas valtyje sėdintis vyras šalia hipopotamo ir krokodilo.
Kultūrinė raida
Apie 3600 m. pr. m. e. neolitinės Egipto visuomenės prie Nilo upės augino javus ir vertėsi gyvulininkyste. Netrukus po 3600 m. pr. m. e. Egipto visuomenė ėmė sparčiai augti ir tobulėti. Jie gamino naujo stiliaus keramiką ir pradėjo naudoti varį. Statyboms egiptiečiai pradėjo naudoti saulėje džiovintas plytas. Jie taip pat pradėjo naudoti arkas ir įdubusias sienas dekoratyviniam efektui.
Visuomenės ir miestai prie Nilo upės aukštupio, arba Aukštutinio Egipto, pradėjo jungtis. Tai vyko ir Nilo deltoje, arba Žemutiniame Egipte. Tarp Aukštutinio ir Žemutinio Egipto dažnai kildavo karų. Valdant Aukštutiniam Egiptui, karalius Narmeras nugalėjo savo priešus deltoje. Jis sujungė Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karalystes ir jas valdė kartu. Paveiksluose Narmeras vaizduojamas dėvintis dvigubą karūną, vadinamą Pšentu, su Aukštutinio Egipto lotoso žiedu ir Žemutinio Egipto papiruso nendre. Šiuos suvienyto Egipto simbolius naudojo visi būsimieji valdovai. Mitologijoje Žemutinio Egipto dievas Horas, suokalbininkas, laimėjo mūšį prieš Aukštutinio Egipto dievą Setą. Tai padėjo pradėti 3 000 metų gyvavusią idėją, kad Egipto karaliai yra dievai ir dieviški. Tai buvo Egipto valdymo pagrindas. Nilo visuomenių susivienijimas taip pat siejamas su Sacharos išdžiūvimu.
Turtingi žmonės pradėjo taikyti sudėtingesnes laidojimo praktikas. Egiptiečiai pradėjo statyti mastabas, kurios tapo vėlesnių statinių, tokių kaip Senosios karalystės laiptų piramidė, pavyzdžiu. Grūdinių kultūrų auginimas ir centrinės kontrolės naudojimas organizuojant ūkio darbininkus padėjo valstybei sėkmingai gyvuoti kitus 800 metų.
Atrodo, kad Egiptas buvo suvienytas kultūriškai ir ekonomiškai dar gerokai prieš tai, kai jo pirmasis karalius valdė iš Memfio miesto. Politinis suvienijimas vyko lėtai, maždaug šimtmetį. Vietinėse vietovėse buvo pradėti kurti prekybos tinklai, o vyriausybės galėjo plačiai organizuoti žemės ūkio darbininkus. Dieviškoji karalystė įgavo svarbą, kai šalyje paplito tokių dievų kaip Horas, Setas ir Neitas kultai.
Egipto rašto sistema buvo toliau plėtojama. Iš pradžių egiptiečių raštas buvo keli simboliai, rodantys įvairių daiktų kiekį. Trečiosios dinastijos pabaigoje ji išaugo iki daugiau kaip 200 simbolių - fonogramų ir ideogramų.
Pirmasis faraonas
Egipto istorikas Manetas beveik po trijų tūkstančių metų teigė, kad Menesas buvo pirmasis Abiejų Žemių karalius. Tikriausiai Menesas yra Narmeras, anksčiausiai užfiksuotas Pirmosios dinastijos karalius Narmero vardas yra Denio ir Ka'os karalių sąrašuose. Pirmosios dinastijos karaliai Narmerą laikė svarbia įkūrėjo figūra. Narmeras taip pat yra ankstyviausias karalius, siejamas su dviejų žemių valdžios simboliais. Narmerio paletėje, specialioje ritualiniam naudojimui skirtoje kosmetikos paletėje, jis pavaizduotas dėvintis Pšentą - dvigubą Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karūną. Kita teorija teigia, kad Narmeras buvo paskutinis Protodinastinio laikotarpio karalius, o Menesas buvo Hor-Aha.
Klausimai ir atsakymai
K: Kada Egipte prasidėjo ankstyvasis dinastinis laikotarpis?
A: Ankstyvasis Egipto dinastinis laikotarpis prasidėjo apie 3100 m. pr. m. e.
K: Kaip vadinosi jungtinė Žemutinio ir Aukštutinio Egipto valstybė?
A: Suvienyta Žemutinio ir Aukštutinio Egipto šalis vadinosi Dvi žemės.
K: Kurios dinastijos valdė ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu?
A: Ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu valdė Pirmoji ir Antroji dinastijos.
K: Kada baigėsi ankstyvasis dinastinis laikotarpis?
A: Ankstyvasis dinastinis laikotarpis baigėsi apie 2686 m. pr. m. e., Senosios karalystės pradžioje.
K: Kuris miestas pakeitė Tinį kaip Dviejų žemių sostinę?
A: Memfis pakeitė Tinį kaip Abiejų žemių sostinę.
K: Kas valdė suvienytą Egiptą ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu?
A: Ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu suvienytą Egiptą valdė Egipto dievų karalius.
K: Kokie pagrindiniai senovės Egipto civilizacijos bruožai susiformavo ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu?
A: Pagrindiniai senovės Egipto civilizacijos bruožai, tokie kaip menas, architektūra ir religija, susiformavo ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu.
Ieškoti