Neitė buvo viena iš seniausių senovės Egipto deivių, ypač garbinta Nilo deltos regione. Ji laikyta Saiso miesto (Saïs) globėja, o jos vardu buvo pavadintos kelios ankstyvųjų dinastijų Egipto karalienės — tarp jų minima ir karalienė Neithhotep. Žemutinio Egipto gyventojai meldėsi jos statuloms, kai sirgdavo, ieškodavo apsaugos nuo nelaimių arba prašydavo pergalės. Kasmet jos garbei rengdavo didelę šventę, vadinamą Žibintų švente (Feast of Lamps), kai naktį po atviru dangumi degdavo daug žibintų ir laužų.
Vaidmenys ir epitetai
Neitė turėjo daugybę vaidmenų ir epitetų: ją vadino Karių deive, Kūrėjų deive, Motinos deive, Žemutinio Egipto deive ir Laidotuvių deive. Ji buvo laikoma ir kūrimo bei išminties jėga — užmezgusi ryšius su pasaulio pradžia, kartais vaizduojama kaip ta, kuri "išrado" austi (iš to kilo asociacija su audimo įrankiais) ir formuoja likimą.
Ikonografija ir atributai
Dažniausiai Neitė vaizduojama kaip moteris, dėvinti Raudonąją Žemutinio Egipto karūną (Deshret). Kartais ji laikydavo lanką ir strėles arba stovėjo šalia skydinio su kryžminėmis strėlėmis — tai pabrėždavo jos karo ir medžioklės aspektus. Kitais atvaizdais ji rodoma su audimo smeigtuku arba siūlo (aukštai vertinamas audimo simbolis), kas simbolizuoja jos ryšį su kūryba ir „susukimu“ bei likimo audimu.
Kultas ir papročiai per laikus
Neitė buvo garbinama visame Egipte, tačiau ypač garsiai jos kultas skambėjo Senojoje Egipto karalystėje ir Memfyje. Per Vidurinę karalystę ir Naujosios karalystės pradžią jos reikšmė kai kuriose vietovėse truputį sumažėjo, tačiau vėlesniais laikotarpiais, ypač Ramzesų (XIX dinastijos) laikais, jos kultas vėl sustiprėjo ir ji vėl tapo plačiai gerbiama.
Neitė buvo svarbi ir laidojimo tradicijose: ją dažnai minė kapuose ir laidotuvių tekstuose kaip mirusiųjų globėją, kuri saugo ir nukreipia mirusiojo sielą į pomirtinį pasaulį. Jos apsauga laikyta esmine — kariams tikint, kad pergalė bus užtikrinta tik su jos pagalba, o mirusiesiems — kad per jos globą bus saugūs kapuose.
Kultinės praktikos ir šventės
Be Žibintų šventės, Neitei skirtos apeigos apimdavo aukojimus, statulėlių pagerbimą, maldas dėl sveikatos, vaisingumo ir sėkmės mūšyje. Jos šventyklose Saiso ir kituose centruose kartais vykdavo ritualai, skirti pabrėžti jos kūrybinę ir gynėjišką prigimtį. Kaip dažnai nutikdavo senovės Egipte, Neitės bruožai kartais susiliejo su kitų dievybių — tokių kaip Izydė ar Sekhmet — bruožais ir funkcijomis, ypač vėlesniais laikotarpiais.
Palikimas
Neitė išliko vienu iš ryškiausių Egipto senųjų dievybių pavyzdžių — universaliomis funkcijomis sujungusi karo, kūrybos, motiniškumo ir laidotuvių globos sritis. Jos garbinimas rodė, kaip egiptiečiai derino praktinę apsaugą (nuo ligų ir priešų) su gilesnėmis kosmologinėmis idėjomis apie pasaulio kilmę ir pomirtinį gyvenimą.