Nojaus arka (Biblijoje): apibrėžimas, dydis, istorija ir įrodymai

Nojaus arka (Biblija): istorija, arkos dydis, Ararato paslaptis ir rastų įrodymų analizė — sužinokite faktus, legendas ir mokslinius tyrimus vienoje apžvalgoje.

Autorius: Leandro Alegsa

Pagal Biblijos Pradžios knygos 6–9 skyrius, Nojaus arka buvo laivas, kurį Dievas liepė pastatyti Nojui tam, kad jis išgelbėtų save, savo šeimą ir gyvūniją nuo visos Žemės užtvindymo. Tekste sakoma, kad į arką įėjo Nojus, jo žmona, jų trys sūnūs ir jų žmonos; tradiciškai šie sūnūs vadinami Semu, Hamui ir Jafetui. Kai kurios vėlesnės ar apokrifinės tradicijos mini kitus vardus (pvz. nurodoma Kanaaną ar kitus asmenis), tačiau tai nėra tiesioginė kanoninės Pradžios knygos teiginio dalis. Pasakojime nurodoma, kad arka galiausiai sustojo ant Ararato kalnų, paprastai tapatinamų su aukštesniu to regiono tašku — Ararato kalnu, esančiu dabartinėje Turkijoje.

Apibrėžimas ir paskirtis

Arka bibliniame kontekste yra gelbėjimo priemonė — didelis medinis laivas, skirtas išsaugoti žmonių ir gyvūnų gyvybes visuotinio tvano metu. Pasakojimas primena įvairias potvynių sakmes kitose senovės kultūrose (pvz., Gilgamešo epas), todėl Nojaus istorija yra tiek religinė, tiek kultūrinė legenda, turinti daug interpretacijų: nuo pažodinio istorinio įvykio iki moralinės alegorijos apie nuodėmę, teisingumą ir išgelbėjimą.

Dydis ir konstrukcija

Pradžios knygoje arka aprašoma kaip turinti dydį 300 × 50 × 30 „alkūnių“ (dažniausiai verčiama kaip „cubits“). Alkūnės ilgis nėra vienareikšmis ir priklauso nuo to, kokį centimetro ilgį susieji su senovine mato vienete:

  • Jei alkūnė priimama ~45,7 cm (18 colių), tuomet arka būtų maždaug 137 × 23 × 14 m;
  • jei naudojama ilgesnė „karališkoji“ alkūnė (~52,5 cm), tuomet apytiksliai 157 × 26 × 16 m.

Todėl tūris pagal skirtingas prielaidas gali svyruoti maždaug nuo 44 000 iki 65 000 kubinių metrų. Pagal šiuos skaičiavimus arka būtų buvusi mažesnė už modernius kelto tipo ar kruizinių linijų laivus, bet labai talpi medinė konstrukcija savo laikui. Biblija nurodo, kad arka turėjo tris aukštus (decks) ir vieną durų angą, taip pat angą viršuje, todėl konstrukcija būtų priminusi storą, kelių denių medinę dėžę.

Gyvūnų ir žmonių kiekis — logistiniai klausimai

Biblijoje sakoma, kad į arką buvo imami gyvūnai „po porą“ (poromis), o švarūs gyvuliai ir paukščiai — po septynis (pagal tam tikras vertimes). Praktiniai klausimai, keliami kritiškų vertinimų, yra:

  • Kaip buvo prižiūrimi ir maitinami tokie kiekiai gyvūnų ilgą laiką?
  • Kaip būtų įmanoma sutalpinti milijonus rūšių (jeigu pasakojimą suprastume pažodžiui) — dalis tyrėjų spėlioja apie reprezentatyvius „prototipus“ arba apie sugrupuotas „kilmės grupes“;
  • biologiniai, ekologiniai ir genetiniai iššūkiai (pvz., potvynio poveikis klimato, dirvos, ekosistemų atkūrimui).

Istorija, tradicija ir kultūrinės versijos

Nojaus arkos pasakojimas randamas ne tik Hebrajų Biblijoje, bet ir judaistinėse, krikščioniškose bei islamiškose tradicijose (Korane), taip pat turi analogijų kitose senovės tautų potvynių mituose. Viduramžiais ir ankstyvaisiais moderniaisiais laikais Ararat tapo svarbiu religinio naratyvo tašku ir daugelio ekspedicijų tikslo objektu.

Ar buvo arka ant Ararato? Įrodymai ir paieškos

Per pastaruosius ~200 metų įvairios ekspedicijos, tyrinėtojai ir entuziastai teigė radę arkos likučius ant Didžiojo arba Mažojo Ararato šlaitų. Dažniausiai pateikiami „įrodymai“ buvo:

  • nuotraukos ir satelitiniai vaizdai, kuriuos vėliau paaiškėjo kaip netikri arba klaidingai interpretuoti;
  • medžio fragmentai, kurių radiokarboninis datavimas rodė neseną kilmę;
  • geologinės struktūros, interpretuotos kaip žmogaus pastatyta konstrukcija, bet dažnai paaiškinamos vulkaninėmis ar sedimentinėmis formomis.

Šiuo metu nėra plačiai priimtų, publikuotų ir patikrintų archeologinių įrodymų, patvirtinančių, kad biblijinė arka išliko ant Ararato kalno ar kur kitur. Dauguma mokslininkų ir archeologų laiko Ararat paieškas neįrodytomis arba paremta netinkamais duomenimis.

Mokslo požiūris

Šiuolaikinė geologija ir biologija neteikia vienareikšmiško patvirtinimo visuotinio, visą Žemę užliejusio tvano versijai taip, kaip jis aprašytas pažodžiui. Tačiau regioniniai potvyniai archeologiniuose sluoksniuose patvirtinti — senovės žmonės patyrė dideles audras ir vietines katastrofas, kurios galėjo tapti pagrindu tokioms tradicijoms. Dauguma mokslininkų aiškina Nojaus pasakojimą kaip kultūrinį ir literatūrinį reiškinį, galimai paremta tikrais regioniniais įvykiais.

Išvados

Nojaus arka yra reikšmingas religinis ir kultūrinis simbolis, aprašytas Pradžios knygoje. Jos biblinis dydis leidžia modeliuoti apytikslius matmenis (dešimtys metrų ilgio, pločio ir aukščio), tačiau daugumos mokslininkų nuomone nėra patikimų archeologinių įrodymų, kad pažodinis laivas išliko iki šių dienų ant Ararato ar kitur. Tvirtos diskusijos apie Nojų ir arką tęsiasi — jos liečia tiek istorijos, teologijos, tiek ir gamtos mokslų sritis, o galutinio konsensuso dėl pažodinio įvykio nėra.

Jei domina detalesnė informacija apie konkrečias ar ant Ararato rastas ekspedicijas ar radiokarboninio datavimo rezultatus, galiu parengti santrauką su dažniausiai minimomis bylos studijomis ir jų kritiniais vertinimais.

Arkos statyba. Paveikslas, nutapytas nežinomo prancūzų dailininko apie 1675 m.Zoom
Arkos statyba. Paveikslas, nutapytas nežinomo prancūzų dailininko apie 1675 m.

Mikelandželo fesko Siksto koplyčioje. Ji vadinasi "Didysis tvanas".Zoom
Mikelandželo fesko Siksto koplyčioje. Ji vadinasi "Didysis tvanas".

Nojaus arka, autorius Edward HicksZoom
Nojaus arka, autorius Edward Hicks

Aprašymas

Pasak Biblijos, arka buvo pagaminta iš fanermedžio. Galbūt tai kiparisų mediena, iš kurios Artimuosiuose Rytuose buvo gaminami laivai. Kiparisai buvo tinkami laivams gaminti, nes turėjo tvirtą medieną iš didelio kamieno ir galūnių. Tačiau niekas tiksliai nežino, koks medis buvo gopherwood.

Skrynia buvo 300 uolekčių ilgio ir 50 uolekčių pločio, o jos aukštis - 30 uolekčių. Ilgą laiką žmonės tiksliai nežinojo, kiek yra uolektis. Vieną dieną vėlesniais XIX a. metais archeologai Jeruzalėje rado tunelį. Šis tunelis buvo pastatytas karaliaus Ezekijo laikais (apie 700 m. pr. m. e.). Prie įėjimo buvo užrašas, kuriame sakoma, kad tunelio ilgis - 1200 uolekčių. Archeologai išmatavo tunelį ir pamatavo, kad jo ilgis yra 1800 pėdų (54 000 cm). Taigi dabar žmonės žino, kad hebrajiškas uolektis, bent jau karaliaus Ezekijo laikais, buvo 20,4 colio (51,816 centimetro).

Arkos forma ir dydis buvo labai tinkami plūduriuoti (arka buvo sukurta plūduriuoti, o ne greitai skęsti vandenyje). Daugelis krovininių laivų pastatyti kaip Nojaus arka, nes tokia konstrukcija labai stabiliai laikosi vandenyje.

Baigęs surinkti arką iš faneros lentų, Nojus turėjo padaryti ją sandarią (kad vanduo nepatektų į arkos vidų). Anot Biblijos, Dievas liepė Nojui naudoti smolę, vandeniui atsparią medžiagą, kuria nudažyti arkos vidų ir išorę.

Arkos statyba tikriausiai užtruko apie 55-75 metus, atsižvelgiant į Nojaus amžių ir jo sūnų amžių, kai prasidėjo tvanas.

Natūralistiniai metodai

Renesanso laikais atsirado nauja mokslo rūšis. Šie žmonės niekada neabejojo pažodine Arkos istorijos tiesa. Jie ėmė mąstyti apie ją praktiniu požiūriu. XV a. Alfonsas Tostada rašė apie Arkos logiką, įskaitant tokius dalykus kaip mėšlo atsikratymo ir gryno oro cirkuliavimo tvarka. XVI a. geometras Johannesas Buteo nustatė laivo vidaus matmenis. Jis taip pat numatė vietą Nojaus malūnams ir beorėms krosnims. Vėlesni žmonės taip pat naudojosi jo modeliu.

XVII a. buvo atrasta ir tyrinėjama Amerika. Dėl to kilo naujų problemų. Visos rūšys turėjo vėl plisti iš vieno taško, po tvano. Akivaizdus atsakymas buvo, kad žmogus po Babelio bokšto sugriovimo pasklido po žemynus. Skirtingos grupės su savimi pasiėmė gyvūnus. Tačiau kai kurie rezultatai atrodė keistoki: kodėl Šiaurės Amerikos vietiniai gyventojai pasiėmė žiurkėnus, bet ne arklius, 1646 m. stebėjosi seras Tomas Braunas (Thomas Browne)? "Labai keista, kad Amerikoje gausu plėšriųjų ir kenksmingų žvėrių, bet nėra to būtino sutvėrimo - arklio."

Browne'as vienas pirmųjų suabejojo savaiminio susidarymo sąvoka. Jis buvo gydytojas ir mokslininkas mėgėjas, kuris šį pastebėjimą pateikė tik tarp kitko. To meto Biblijos tyrinėtojai, tokie kaip Justas Lipsius (Justus Lipsius, 1547-1606) ir Atanazijus Kircheris (Athanasius Kircher, apie 1601-1980), taip pat pradėjo atidžiau nagrinėti Arkos istoriją. Jie bandė suderinti Biblijos pasakojimą su to meto gamtos istorijos žiniomis. Gautos hipotezės buvo svarbios. Jos buvo augalų ir gyvūnų geografinio paplitimo tyrimų varomoji jėga. XVIII a. tokie tyrimai tapo biogeografija. Gamtos tyrinėtojai pradėjo ieškoti sąsajų tarp klimato ir prie jo prisitaikiusių gyvūnų bei augalų. Viena iš svarbių teorijų teigė, kad biblinis Araratas buvo išraižytas skirtingų klimato zonų juostomis. Keičiantis klimatui, judėjo ir su juo susiję gyvūnai. Ilgainiui jie išplito ir vėl apgyvendino Žemės rutulį.

Taip pat kilo problema dėl vis didėjančio žinomų rūšių skaičiaus: Kircheriui ir ankstesniems gamtos istorikams nebuvo sunku rasti vietos visoms žinomoms gyvūnų rūšims arkoje, tačiau tuo metu, kai dirbo Johnas Ray (1627-1705), praėjus vos keliems dešimtmečiams po Kircherio, jų buvo rasta daug daugiau. Vis sunkiau buvo į Arkos istoriją įtraukti visą gyvūnų įvairovę, ir iki 1700 m. tik nedaugelis gamtos istorikų matė priežasčių tikėti pažodiniu pasakojimo apie Nojaus arką aiškinimu.

Viso dydžio kopija

2011 m. Nyderlanduose, Dordrechto mieste, pastatyta tikro dydžio Nojaus arkos kopija.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Nojaus arka?


Atsakymas: Pagal Biblijos Pradžios knygą Nojaus arka buvo laivas, kurį Dievas nurodė Nojui pastatyti, kad išgelbėtų save, savo šeimą (išskyrus sūnų Kanaaną ir jo žmoną Naamą) ir visus gyvūnus nuo didžiulio tvano, kurį Dievas ketino sukelti.

Klausimas: Kur stovėjo arka?


A: Arka stovėjo ant aukščiausio toje vietovėje taško - Ararato kalno, esančio dabartinėje Turkijoje.

K: Kokio dydžio buvo arka?


A: Pasak Pradžios 6:14, laivo dydis buvo 300 x 50 x 30 erlių. Tai reiškia, kad jis buvo maždaug perpus mažesnis už laivą RMS Queen Elizabeth 2, arba 155,45 x 25,91 x 15,54 m. Jo tonažas (svoris) būtų buvęs maždaug toks pat kaip RMS "Titanikas".

Klausimas: Kas atsisakė įlipti į laivą?


A: Jo sūnus Kanaanas ir jo žmona Naama atsisakė lipti į arką.

Klausimas: Ar rasta fizinių įrodymų, kad arka egzistavo?


A: Per daugelį metų užfiksuota daugybė arkos pastebėjimų, tačiau nėra jokių fizinių įrodymų, kad arka šiuo metu egzistuoja ant Ararato kalno.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3