Babelio bokštas: mito istorija, kalbų kilmė ir Etemenanki ryšys

Babelio bokštas: mito istorija, kalbų kilmė ir Etemenanki — intriguojanti analizė apie Pradžios pasakojimą, Mesopotamijos zikuratą ir kalbų įvairovės ištakas.

Babelio bokšto (hebrajiškai: מִגְדַּל בָּבֶל, Migdal Bavel) istorija, aprašyta Pradžios 11:1-9, yra kilmės mitas, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl pasaulio tautos kalba skirtingomis kalbomis. Tekstas perteikia trumpą etiologinę pasaką, kurioje paaiškinama, kaip viena bendruomenė, kalbėjusi vienu balsu, dėl savo siekio „pasiekti dangų“ prarado bendrą kalbą ir buvo išsklaidyta po žemę.

Pasakojimo santrauka

Pasak pasakojimo, po Didžiojo tvano susivienijusi žmonija, kalbanti viena kalba ir migruojanti į vakarus, atvyksta į Šinaro žemę (שִׁנְעָר). Ten jie susitaria pastatyti miestą ir pakankamai aukštą bokštą, kad pasiektų dangų. Dievas, stebėdamas jų miestą ir bokštą, pasijuto įžeistas ir supainiojo žmones taip, kad jie nebegali suprasti vienas kito. Tuomet jis išsklaido juos po pasaulį.

Religinės ir kultūrinės interpretacijos

Genesis pasakojimas tradiciškai aiškinamas kaip perspėjimas prieš žmonių pasididžiavimą (hubris) ir bandymą tapti dievišku. Religinėje tradicijoje šis tekstas taip pat paaiškina etninių ir lingvistinių skirtumų kilmę, grindžiamas dievišku veiksmu. Vėlesnėse žydų, krikščionių ir islamo interpretacijose pasakojimas kartais išplėstas arba detalizuojamas (pvz., minimas vadinamasis Nimbrodo ar kitos asmenybės vaidmuo), tačiau pagrindinė mintis apie pasididžiavimą ir bausmę išlieka.

Šiuolaikinės mokslinės perspektyvos

Nors mito tikslas yra paaiškinti kultūrinius reiškinius, kalbotyroje ir istorijoje kalbų įvairovė aiškinama visiškai kitaip. Moderni lingvistika rodo, kad kalbos vystosi palaipsniui, per ilgus laikotarpius, atsiskiriant ir differentiacijos procesų metu. Svarbios sąvokos:

• proto-kalbos ir kalbinių šeimų modeliai (pvz., indoeuropiečių hipotezė);
• kalbų izoliacija, migracijos ir kontaktai (skolinimasis, dvikalbystė, kreolizacija);
• arealinės ypatybės, kurios gali sklisti tarp giminingai nesusijusių kalbų.

Todėl kalbų atsiradimas nebuvo staigus vienkartinis įvykis, o lėtas ir sudėtingas procesas. Lingvistai taip pat pabrėžia, kad bandymai nustatyti gana tikslias datacijas (pvz., glottokronologija) yra problematiški ir dažnai nepatikimi.

Etemenanki — ar mito ištakos susijusios su tikru statiniu?

Kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai Babelio bokštą sieja su žinomais statiniais, visų pirma su Etemenanki, Mesopotamijos dievui Mardukui skirtu zikuratu Babilone. Etemenanki pavadinimas iš akkadų kalbos reiškia maždaug „dangų ir žemės pamato namai“ arba „dangui ir žemei įtvirtinti skirtas pamatų namas“. Nuo seno pateiktos išorinės aprašų nuorodos rodo, kad tokio tipo daugiaaukščiai religiniai bokštai (ziguratai) buvo itin įspūdingi ir matomi iš tolo. Neo-babiloniečių valdovai (ypač Nebuchadnezzar II) remontavo ar atstatinėjo didžiuosius šventyklų kompleksus, o XIX–XX a. archeologiniai kasinėjimai Babylonas srityje pateikė likusių užuominų apie didžiųjų šventyklų pėdsakus.

Vis dėlto tiesioginis identifikavimas tarp Biblijos mito ir vieno konkretaus statinio yra interpretacija, o ne tiesioginis įrodymas: mito tekste veikiau ryškėja teologinė/pasitikėjimo žmogiškumu dimensija nei architektūrinė detalė.

Paralelės ir literatūriniai šaltiniai

Senovės Mesopotamijoje yra kitų tekstų, kuriuose pasitaiko panašių temų: dideli statiniai, dievų ir žmonių santykiai, kalbos ir komunikacijos problemos. Šumerų istorija su kai kuriais panašiais elementais papasakota knygoje "Enmerkaras ir Aratos valdovas" (taip pat randama kitų pasakojimų apie miestų kūrimą ir dievų vaidmenį). Be to, Biblijos pasakojimas glaudžiai susijęs su platesniu artimųjų rytų mitologiniu ir literatūriniu kontekstu (pvz., potvynio mitai, kūrimo mitai), todėl jį patartina nagrinėti palyginamosios mitologijos ir senovės literatūros rėmuose.

Simbolika ir šiuolaikinis paveldas

Babelio bokšto mitas išliko galingu simboliu kultūrinėje atmintyje: jis vaizduoja kalbos skirtumų, komunikacijos žlugimo, technologinio ambicijų ir decentralizacijos temas. Literatūroje, mene ir politinėje retorikoje „Babelis“ dažnai naudojamas kaip metafora chaoso, nesusikalbėjimo arba per didelio ambicijų simboliui.

Santrauka

Babelio bokšto pasakojimas yra trumpas, daugiasluoksnis etiologinis mitas: jis aiškina kalbų įvairovę, įspėja prieš pasididžiavimą ir atspindi senovės Rytų kultūrų pasaulėžiūrą. Istorikai ir archeologai mato galimas sąsajas su realiais Mesopotamijos statiniais, tokiomis kaip Etemenanki, tačiau moderni lingvistika rodo, kad kalbų įvairovė susiformavo palaipsniui per ilgą laikotarpį, o ne viena staigia dieviška intervencija.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Babelio bokštas?

Klausimas: Kur vyksta ši istorija?

K: Kas yra etmenanki?

K: Ar yra kita šumerų istorija su panašiais elementais?

Paieška pagal raidę