Karo menas (kin. 孫子兵法; pinyin: Sūnzĭ bīngfǎ) — senovės kinų karinis tekstas. Jį tradiciškai priskiria parašiusiam Sun Tzu, aukšto rango kariuomenės generolui, strategui ir daoizmo filosofui. Tekstą sudaro 13 skyrių, kiekviename aptariamas kitas karybos aspektas. Knyga buvo parašyta daugiau kaip prieš 2500 metų ir tapo viena žinomiausių bei įtakingiausių kada nors parašytų kūrinių apie karinę strategiją. Iš pradžių tekstai buvo rašomi ant susiūtų bambuko lapelių. Ją skaitė politikai, mokslininkai ir karo vadai. Vertimai pirmiausia paplito ir buvo skaitomi Japonijoje ir Korėjoje, o seniausias išlikęs egzempliorius iš Japonijos datuojamas VIII amžiumi. Į prancūzų kalbą tekstą 1772 m. išvertė jėzuitas Jeanas Josephas Marie Amiotas. Pirmąjį vertimą į anglų kalbą 1910 m. parengė Lionelis Gilesas. Į rusų kalbą "Karo menas" pirmą kartą išverstas 1950 m.; manoma, kad dėl rusų pažinčių su prancūzų kultūra jie galėjo turėti prancūziškas kopijas ir anksčiau. Šiandien šia knyga naudojasi verslo mokyklos ir kariuomenės visame pasaulyje, taip pat ji plačiai taikoma politikoje, vadyboje ir kitose srityse.

Turinys ir pagrindinės idėjos

"Karo menas" nėra vien instrukcijų rinkinys kovai — tai trumpų, koncentruotų aforizmų ir strateginių principų rinkinys. Pagrindinės idėjos, kurios kartojasi per visus skyrius, yra šios:

  • Pranašumas per sumanumą: pergalei dažnai užtenka geresnio plano ir informacijos, ne vien didesnio žmogiškųjų resursų kiekio.
  • Apgaulė ir netikėtumas: reikia klaidinti priešininką, rodyti jėgą ten, kur jos nėra, ir slypėti ten, kur tavęs nesitiki.
  • Kova be karo: aukščiausias strategijos laipsnis yra nugalėti priešininką be atviros kautynės — sutelkti jėgas į planavimą, diplomatiką ir sąjungas.
  • Žvalgyba ir žinios: išsami informacija apie priešininką, reljefą ir sąlygas yra lemiama.
  • Prisitaikymas prie sąlygų: taktika turi kisti priklausomai nuo reljefo, oro sąlygų, morale ir priešininko elgesio.
  • Ekonomika ir logistika: karo išlaidos, aprūpinimas ir ilga strategija turi būti apgalvotos, kad nebūtų išeikvoti ištekliai.

Istorinis kontekstas ir autorystės klausimai

Tradicinė versija priskiria autorių vienam žmogui — Sun Tzu (literatūrinis vardas, reiškiantis "meistrą Sun"). Modernūs istorikai dažnai teigia, kad tekstas galėjo būti redaguotas ir papildytas keliose fazėse per Varingų valstybių (Warring States) laikotarpį, t. y. V–III a. pr. m. e. Todėl dalis idėjų galėjo kilti iš ilgesnio strateginių tekstų tradicijos. Nepaisant to, "Karo menas" išsiskiria savo glaustumu, logiška struktūra ir praktiniu požiūriu į konfliktą.

Vertimai, plitimas ir įtaka

Knyga ilgą laiką formavo Rytų Azijos karinę ir politinę mintį. Ji buvo plačiai kopijuojama, komentaruojama ir adaptuojama. Vėlesniais amžiais "Karo menas" tapo prieinamas Europoje per jėzuitų ir kitų keliautojų vertimus — tarp svarbių vertimų minimas Jeanas Josephas Marie Amiotas (prancūzų k., 1772) ir Lionelis Gilesas (anglų k., 1910). Išversta į daugelį kalbų, knyga turėjo ir turi didelę įtaką ne tik karinei teorijai, bet ir diplomatijai, vadybai, verslui bei kitoms strateginėms disciplinoms. Šiuolaikiniai komentarai ir pritaikymai interpretuoja Sun Tzu principus tiek tradiciškai, tiek per modernios strategijos prizmę.

Reikšmė šiandien: "Karo menas" išlieka aktualus dėl savo universalumo: daugelis principų apie informacijos svarbą, prisitaikymą prie kintančių sąlygų, resursų valdymą ir psichologinę kovą lengvai pritaikomi ne tik karo lauke, bet ir verslo derybose, projektų valdyme ar krizių valdyme. Skaityti šią knygą verta norint suprasti strateginio mąstymo pagrindus ir išmokti galvoti keliomis žingsniais į priekį.