Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas: apibrėžimas ir reikšmė
Sužinokite, kas yra Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, jo istorija, reikšmė ir poveikis žmogaus teisėms bei tarptautinei teisei.
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas yra Jungtinių Tautų sutartis. Ji skirta padėti gerinti pilietines teises.
Šios teisės išvardytos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Tai viena svarbiausių tarptautinės žmogaus teisių teisės sutarčių. Paktas buvo priimtas 1966 m. kartu su Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu. Jis įsigaliojo 1976 m. Sutarčiai vykdyti Jungtinės Tautos įsteigė Pilietinių ir politinių teisių komitetą.
Paktas — esmė ir teisinė reikšmė
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas yra privaloma tarptautinė sutartis, kuria valstybės, jas ratifikavusios, įsipareigoja gerbti, užtikrinti ir saugoti pilietines bei politines teises savo teritorijoje. Paktas kartu su Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu sudaro vadinamąjį tarptautinių žmogaus teisių pamatą.
Pagrindinės teisės, kurias saugo paktas
- Gyvybės teisė — kiekvieno asmens teisė į gyvybę ir jos apsauga nuo neteisėto atėmimo.
- Teisė būti apsaugotam nuo kankinimų ir žiauraus elgesio — griežtas kankinimų draudimas.
- Teisė į asmens laisvę ir saugumą — draudžiamos savavališkos areštinės ir sulaikymai.
- Teisė į teisingą ir viešą procesą — teisė į teisinę gynybą, teismo nepriklausomumą ir sąžiningą bylos nagrinėjimą.
- Lygybės prieš įstatymą principas ir draudimas diskriminacijai.
- Privatumo apsauga — asmeninės ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principas.
- Žodžio, sąžinės, religijos laisvė — teisė laisvai reikšti mintis, tikėjimą ar pasaulėžiūrą.
- Susirinkimų ir asociacijų laisvė — teisė taikiai susiburti ir steigti bei priklausyti organizacijoms.
- Politinių teisių užtikrinimas — teisė dalyvauti valstybės valdyme, rinkimuose ir būti renkamam.
Įgyvendinimas ir priežiūra
Paktui įgyvendinti Jungtinės Tautos įsteigė Pilietinių ir politinių teisių komitetą (Human Rights Committee), kuris stebi valstybių šalių vykdymą. Valstybės privalo periodiškai teikti komitetui pranešimus apie priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti pakto nuostatas. Komitetas rengia pastabas (concluding observations), priima bendrąsias pastabas (General Comments) dėl teisių interpretacijos ir, turėdamas tam įgaliojimus (pvz., pagal Papildomąjį protokolą), gali nagrinėti individualias skundų procedūras.
Papildomi mechanizmai
- Pirmasis papildomas protokolas prie Pakto suteikia galimybę asmenims kreiptis su individualiomis skundų kompetencija į Pilietinių ir politinių teisių komitetą, jeigu valstybė yra priėmusi šį protokolą.
- Antrasis papildomas protokolas siekia uždrausti mirties bausmę (kai kuriais atvejais valstybės pasirašo specialius susitarimus), tačiau taikymo pobūdis priklauso nuo konkrečių protokolų ratifikavimo.
Derogacijos per ekstremalias situacijas ir neatskiriamos teisės
Paktas leidžia tam tikromis aplinkybėmis laikinai riboti kai kurias teises esant viešajam pavojui arba išskirtinėms aplinkybėms, tačiau tokioms priemonėms keliami griežti kriterijai: jos turi būti būtinos, laikinos, proporcingos ir nepažeisti kitų tarptautinių įsipareigojimų. Tam tikros teisės yra neatskiriamos ir negali būti ribojamos net ekstremaliomis sąlygomis; tarp jų yra draudimas kankinimų ir kita žiauri, žeminanti ar žiauri prievarta, vergovės draudimas bei pripažinimas asmeniu prieš įstatymą.
Paktas valstybės praktikoje ir reikšmė
Paktas veikia kaip teisinis standartas, kurio laikomasi tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu. Daugelis valstybių įtraukia pakto nuostatas į savo konstitucijas arba nacionalinę teisę, o teismai ir žmogaus teisių ginėjai nuolat remiasi pakto normomis bylose ir analizėse. Nors tarptautinės priežiūros mechanizmai ne visada gali tiesiogiai priversti valstybę pakeisti elgesį, komiteto pastabos, individualių skundų sprendimai ir bendrosios pastabos daro reikšmingą poveikį teisės taikymui, politinių sprendimų argumentavimui ir viešajai diskusijai apie žmogaus teises.
Apibendrinimas
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas yra kertinė priemonė, užtikrinanti, kad pagrindinės asmens laisvės ir pilietinės teisės būtų pripažintos tarptautiniu mastu ir ginamos valstybės. Jis suteikia teisinį pagrindą asmenims ir visuomenėms reikalauti atsakomybės už teisių pažeidimus ir skatina nuolatinį teisės viršenybės ir žmogaus orumo stiprinimą.
Pagrindinis turinys
- 1 straipsnis. Apsisprendimo teisė.
- 6 straipsnis. Teisė į gyvybę ir Genocido konvencija.
- 7 straipsnis. Be kankinimų ir bet kokio nežmoniško elgesio.
- 8 straipsnis. Laisvas nuo vergijos ir nelaisvo darbo.
- 9 straipsnis. Teisė į asmens saugumą ir apsaugą nuo savavališko suėmimo ir sulaikymo. Teisė reikalauti žalos atlyginimo, jei įrodoma, kad jis nekaltas.
- 10 straipsnis. Teisė į žmogišką ir orų elgesį sulaikymo metu.
- 12 straipsnis. Judėjimo laisvė, laisvė išvykti ir atvykti į savo šalį.
- 14 straipsnis. Teisė į teisingą teismą ir teisė būti laikomam nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta.
- 16 straipsnis. Teisė būti pripažintu asmeniu prieš įstatymą.
- 17 straipsnis. Teisė į privatumą ir apsaugą nuo kėsinimosi į garbę.
- 18 straipsnis. Minties, sąžinės ir religijos laisvė.
- 19 straipsnis. Saviraiškos ir žodžio laisvė, tačiau su ypatinga pareiga ir atsakomybe nekenkti kitiems.
- 20 straipsnis. draudimas propaguoti karą, kurstyti neapykantą ir diskriminaciją.
- 21 straipsnis. Susirinkimų laisvė.
- 22 straipsnis. Teisė jungtis į asociacijas ir profesines sąjungas.
- 25 straipsnis. Teisė į laisvą ir sąžiningą balsavimą.
- 26 straipsnis. Lygybė prieš įstatymą ir teisinė apsauga nuo bet kokios diskriminacijos.
- 27 straipsnis. Mažumų grupių ir etninių grupių teisė vartoti savo kalbą.
Neprivalomi protokolai
Šis susitarimas turi du pasirenkamuosius protokolus. Vienas iš jų suteikia galimybę piliečiui, kurio teisės buvo pažeistos, pateikti ieškinį CCPR. Kitas protokolas - uždrausti mirties bausmę. Yra šalių, kurios ignoruoja neprivalomuosius protokolus arba su jais nesutinka.
Susiję puslapiai
- Pilietinės teisės
- Tarptautinė žmogaus teisių teisė
- Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
- Žmogaus teisės
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas?
A: Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas yra sutartis, kurią sudarė Jungtinės Tautos, siekdamos pagerinti pilietines teises.
K: Kur išvardytos teisės, įtrauktos į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą?
A: Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte išvardytos teisės yra įtrauktos į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
K: Kuo svarbus Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas?
A: Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas yra viena svarbiausių sutarčių tarptautinėje žmogaus teisių teisėje.
K: Kada buvo priimtas Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas?
A: Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas buvo priimtas 1966 m. gruodžio 16 d. kartu su Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu.
K: Kada įsigaliojo Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas?
A: Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas įsigaliojo 1976 m.
K: Kas yra Pilietinių ir politinių teisių komitetas (CCPR)?
A: Jungtinės Tautos įsteigė Pilietinių ir politinių teisių komitetą (CCPR) Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui įgyvendinti.
K: Koks yra Pilietinių ir politinių teisių komiteto tikslas?
A.: Pilietinių ir politinių teisių komiteto tikslas - užtikrinti, kad valstybės vykdytų savo įsipareigojimus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.
Ieškoti