Rericho paktas

Nikolajus Rerichas

Rusų dailininkas ir filosofas Nikolajus Rerichas (1874-1947) pradėjo šiuolaikinį judėjimą už kultūros objektų apsaugą, siekdamas "civilizacijų taikos".

Nikolajus Rerichas gimė 1874 m. spalio 9 d. Sankt Peterburge. Jis tapo sėkmingu dailininku. Vieną iš jo paveikslų įsigijo Rusijos imperatorius Nikolajus II.

Po 1918 m. Rerichas išvyko iš Rusijos. 1923 m. Niujorke buvo įkurtas Rericho muziejus. Šiuo metu Rericho muziejus yra Manhetene, 107-osios gatvės ir Riverside Drive gatvės kampe. Galiausiai Rerichas apsigyveno Kulu slėnyje Himalajuose, Himalajuose. Jis mirė 1947 m. gruodžio 13 d.

1929 m. Nikolajus Rerichas, bendradarbiaudamas su Paryžiaus universiteto profesoriumi Giorge'u Chklaveriu, parengė tarptautinės sutarties, skirtos kultūros vertybių apsaugai, projektą (Rericho paktas).

Prezidentas Franklinas D. Ruzveltas padarė lemiamą įtaką, kad šią sutartį pasirašytų visos Amerikos žemyno tautos. Beje, Ruzveltas savo asmeniniuose kambariuose laikė Rericho biustą.

Rericho paktas buvo 1954 m. pasirašytos Jungtinių Tautų "Tarptautinės konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" pagrindas. Tačiau ne visos Rericho pakto idėjos visiškai įgyvendintos tarptautinėje teisėje, ypač pirmenybė teikiama kultūros vertybių išsaugojimui, o ne karinei būtinybei.

Nikolajus Rerichas

Rusų dailininkas ir filosofas Nikolajus Rerichas (1874-1947) pradėjo šiuolaikinį judėjimą už kultūros objektų apsaugą, siekdamas "civilizacijų taikos".

Nikolajus Rerichas gimė 1874 m. spalio 9 d. Sankt Peterburge. Jis tapo sėkmingu dailininku. Vieną iš jo paveikslų įsigijo Rusijos imperatorius Nikolajus II.

Po 1918 m. Rerichas išvyko iš Rusijos. 1923 m. Niujorke buvo įkurtas Rericho muziejus. Šiuo metu Rericho muziejus yra Manhetene, 107-osios gatvės ir Riverside Drive gatvės kampe. Galiausiai Rerichas apsigyveno Kulu slėnyje Himalajuose, Himalajuose. Jis mirė 1947 m. gruodžio 13 d.

1929 m. Nikolajus Rerichas, bendradarbiaudamas su Paryžiaus universiteto profesoriumi Giorge'u Chklaveriu, parengė tarptautinės sutarties, skirtos kultūros vertybių apsaugai, projektą (Rericho paktas).

Prezidentas Franklinas D. Ruzveltas padarė lemiamą įtaką, kad šią sutartį pasirašytų visos Amerikos žemyno tautos. Beje, Ruzveltas savo asmeniniuose kambariuose laikė Rericho biustą.

Rericho paktas buvo 1954 m. pasirašytos Jungtinių Tautų "Tarptautinės konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" pagrindas. Tačiau ne visos Rericho pakto idėjos visiškai įgyvendintos tarptautinėje teisėje, ypač pirmenybė teikiama kultūros vertybių išsaugojimui, o ne karinei būtinybei.

Rericho pakto chronologija

• 1904: Nikolajus Rerichas pasiūlė idėją saugoti žmonijos meno ir mokslo pasiekimus.
• 1914: Per Pirmąjį pasaulinį karą Rerichas pasiūlė savo idėją tuometinei Rusijos imperijos vyriausybei.
• 1929: Rerichas pasiūlė tautoms sudaryti paktą dėl pasaulio meno ir mokslo vertybių išsaugojimo.
• 1930: Tautų Lygos Muziejų komitetas pateikė ir patvirtino Rericho paktą. Buvo įkurti "Roericho taikos vėliavos komitetas" (Niujorkas) ir "Comité pour le Pact Roerich" (Paryžius).
• 1931: (Briugė, Belgija): įkurta "Union International pour le pact Roerich" (Tarptautinė Roericho pakto sąjunga). Rugsėjo 13-15 d. - pirmoji tarptautinė konferencija, skirta Rericho paktui paskelbti (Briugė).
• 1932: 1932 m. rugpjūčio 8-9 d. - antroji tarptautinė Rericho pakto konferencija (Briugėje). Įkurtas "Foundation Roerich pro Pace, Arte, Scientiae et Labore" (Briugė).
• 1933: 1933 m. lapkričio 17-18 d. - Trečiasis tarptautinis Rericho pakto ir Taikos vėliavos suvažiavimas (Vašingtonas, JAV).
• 1935: 1935 m. balandžio 15 d. Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone, JAV, 21 Panamerikos sąjungos šalis pasirašė Rericho pakto sutartį.
• 1948: Indijos vyriausybė patvirtino Rericho paktą.
• 1954: Gegužės 14 d. Hagoje priimta JT "Tarptautinė konvencija dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu". Ši konvencija buvo grindžiama Rericho paktu.
• 1956: Hagos konvencija įsigaliojo rugpjūčio 7 d.

Rericho pakto chronologija

• 1904: Nikolajus Rerichas pasiūlė idėją saugoti žmonijos meno ir mokslo pasiekimus.
• 1914: Per Pirmąjį pasaulinį karą Rerichas pasiūlė savo idėją tuometinei Rusijos imperijos vyriausybei.
• 1929: Rerichas pasiūlė tautoms sudaryti paktą dėl pasaulio meno ir mokslo vertybių išsaugojimo.
• 1930: Tautų Lygos Muziejų komitetas pateikė ir patvirtino Rericho paktą. Buvo įkurti "Roericho taikos vėliavos komitetas" (Niujorkas) ir "Comité pour le Pact Roerich" (Paryžius).
• 1931: (Briugė, Belgija) įkurta "Union International pour le pact Roerich" (Tarptautinė Roericho pakto sąjunga). Rugsėjo 13-15 d. - pirmoji tarptautinė konferencija, skirta Rericho paktui paskelbti (Briugė).
• 1932: 1932 m. rugpjūčio 8-9 d. - antroji tarptautinė Rericho pakto konferencija (Briugėje). Įkurtas "Foundation Roerich pro Pace, Arte, Scientiae et Labore" (Briugė).
• 1933: 1933 m. lapkričio 17-18 d. - Trečiasis tarptautinis Rericho pakto ir Taikos vėliavos suvažiavimas (Vašingtonas, JAV).
• 1935: 1935 m. balandžio 15 d. Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone, JAV, 21 Panamerikos sąjungos šalis pasirašė Rericho pakto sutartį.
• 1948: Indijos vyriausybė patvirtino Rericho paktą.
• 1954: Gegužės 14 d. Hagoje priimta JT "Tarptautinė konvencija dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu". Ši konvencija buvo grindžiama Rericho paktu.
• 1956: Hagos konvencija įsigaliojo rugpjūčio 7 d.

Taikos vėliava

Rericho paktas pasiūlė vėliavą saugomiems objektams žymėti - Taikos vėliavą, kuri buvo baltas audinys su raudonu žiedu ir trimis raudonais apskritimais. Šis ženklas simbolizavo praeities, dabarties ir ateities vienybę į amžinybės žiedą. Pakto idėjos atsispindėjo Rericho kūryboje. Taikos vėliavos simbolis pavaizduotas daugelyje Nikolajaus Rericho paveikslų.

Taikos vėliava

Rericho paktas pasiūlė vėliavą saugomiems objektams žymėti - Taikos vėliavą, kuri buvo baltas audinys su raudonu žiedu ir trimis raudonais apskritimais. Šis ženklas simbolizavo praeities, dabarties ir ateities vienybę į amžinybės žiedą. Pakto idėjos atsispindėjo Rericho kūryboje. Taikos vėliavos simbolis pavaizduotas daugelyje Nikolajaus Rericho paveikslų.

Rericho pakto reikšmė XXI amžiuje

Rericho paktas yra ne tik tarptautinė sutartis. Jame pateiktos teisinės idėjos apie naujo tipo valstybę. Valstybės biudžete turėtų būti numatytos lėšos, skiriamos kultūrai, menui ir švietimui. Šios išlaidos turi būti didesnės už karines išlaidas. Taip teisiškai pripažįstama, kad kultūros objektų apsauga yra svarbesnė už bet kokią karinę būtinybę. Rerichas manė, kad rūpinimasis ateities kartomis yra svarbi konstitucinių valstybių egzistavimo priežastis.

JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt), sakydamas kalbą po Rericho pakto sutarties pasirašymo, sakė: "Atiduodami šį paktą pasaulio tautoms, mes siekiame, kad vienas iš šiuolaikinės civilizacijos išsaugojimui gyvybiškai svarbių principų būtų taikomas visuotinai. Ši Sutartis turi daug gilesnę dvasinę reikšmę nei pats dokumento tekstas." Rericho paktas buvo svarbus žingsnis į būsimą naujos teisinės kultūros plėtrą. Roericho koncepcijos nuostatos grindžiamos idėja, kad svarbiausia valstybės pareiga yra išsaugoti nacionalinę kultūrą. Roericho pakto idėjos iki šiol nėra visiškai įgyvendintos tarptautinėje teisėje. Kai kas mano, kad XXI amžius yra tinkamas metas šioms idėjoms įgyvendinti.

Rericho pakto reikšmė XXI amžiuje

Rericho paktas yra ne tik tarptautinė sutartis. Jame pateiktos teisinės idėjos apie naujo tipo valstybę. Valstybės biudžete turėtų būti numatytos lėšos, skiriamos kultūrai, menui ir švietimui. Šios išlaidos turi būti didesnės už karines išlaidas. Taip teisiškai pripažįstama, kad kultūros objektų apsauga yra svarbesnė už bet kokią karinę būtinybę. Rerichas manė, kad rūpinimasis ateities kartomis yra svarbi konstitucinių valstybių egzistavimo priežastis.

JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt), sakydamas kalbą po Rericho pakto sutarties pasirašymo, sakė: "Atiduodami šį paktą pasaulio tautoms, mes siekiame, kad vienas iš šiuolaikinės civilizacijos išsaugojimui gyvybiškai svarbių principų būtų taikomas visuotinai. Ši Sutartis turi daug gilesnę dvasinę reikšmę nei pats dokumento tekstas." Rericho paktas buvo svarbus žingsnis į būsimą naujos teisinės kultūros plėtrą. Roericho koncepcijos nuostatos grindžiamos idėja, kad svarbiausia valstybės pareiga yra išsaugoti nacionalinę kultūrą. Roericho pakto idėjos iki šiol nėra visiškai įgyvendintos tarptautinėje teisėje. Kai kas mano, kad XXI amžius yra tinkamas metas šioms idėjoms įgyvendinti.

Susiję puslapiai

• Tarptautinė teisė
• Humanizmas
• Kultūra
• Sutartis
• Teisinė valstybė

Susiję puslapiai

• Tarptautinė teisė
• Humanizmas
• Kultūra
• Sutartis
• Teisinė valstybė