Rericho paktas (Pax Cultura): 1935 m. sutartis dėl kultūros apsaugos
Rericho paktas (Pax Cultura) — 1935 m. tarptautinė sutartis, sauganti meną, mokslą ir istorinius paminklus; pamatinė kultūros apsaugos deklaracija.
Rericho paktas – tai sutartis dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų apsaugos, iniciatyvą pateikė menininkas ir kultūros veikėjas Nikolajus Rerichas. Paktas buvo pasirašytas 1935 m. balandžio 15 d. Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, kur susirinko delegatai iš 21 valstybės. Dokumentas dažnai vadinamas ir Pax Cultura (liet. „Kultūrinė taika“ arba „Taika per kultūrą“) ir pirmasis tarptautinis susitarimas, skirtas specialiai kultūros paveldo apsaugai karo ir kitų veiksmų metu.
Paskirtis ir pagrindinės nuostatos
Pagrindinis Rericho pakto tikslas – saugoti muziejus, bibliotekas, universitetus, meniškas bei istorines vietas nuo karo veiksmų ir kitokio sunaikinimo. Svarbiausia pakto idėja – teisinis pripažinimas, kad kultūros apsauga visada yra svarbesnė už bet kokią karinę būtinybę. Tai reiškė įsipareigojimą vengti tikslinių atakų prieš kultūros objektus ir suteikti jiems papildomą tarptautinį statusą bei apsaugą.
Įsigaliojimas ir ratifikacijos
Paktas įsigaliojo 1935 m. rugpjūčio 26 d. Indijos vyriausybė patvirtino sutartį 1948 m., tačiau nesiėmė jokių tolesnių oficialių veiksmų. Rericho paktą ratifikavo dešimt valstybių, tarp jų:
- Brazilija
- Čilė
- Kolumbija,
- Kuba
- Dominikos Respublika
- Salvadoras,
- Gvatemala
- Meksika
- Jungtinės Amerikos Valstijos
- Venesuela
Emblema ir praktinė apsauga
Rericho paktas pristatė ir specialų ženklą – „Taikos vėliavą“ (Banner of Peace) su stilizuotu trimiesčiu (trijų apskritimų) simboliu, kuris naudojamas pažymėti saugomas vietas ir objektus. Šis ženklas turėjo padėti identifikuoti kultūros objektus taip, kad jie būtų atpažįstami ir gerbiami net karo metu. Paktas taip pat skatino sudaryti neutralias kultūros apsaugos zonų taisykles ir tarptautinį bendradarbiavimą kultūros saugojimo srityje.
Įtaka vėlesniems dokumentams ir šiuolaikinė reikšmė
Rericho paktas laikomas vienu iš pirmųjų tarptautinių žingsnių į kultūros paveldo apsaugos nuo karo teisinį reglamentavimą. Jo principai turėjo įtakos vėlesniems tarptautiniams susitarimams, ypač 1954 m. Hagos konvencijai dėl kultūros vertybių apsaugos karo metu. Nors šiandien egzistuoja platesnė ir detalesnė tarptautinė teisė, Rericho paktas išlieka simboliniu priminimu apie kultūros vertybių svarbą ir būtinybę jas saugoti tiek taikos, tiek karo metu.
Kritika ir apribojimai
Praktikoje pakto poveikis buvo apribotas dėl riboto ratifikavimų skaičiaus ir sudėtingos taikymo mechanistikos karo metu. Kai kurie kritikavo, kad paktas suteikė per mažai konkrečių priemonių veiksmams garantuoti ir priklausė nuo valstybių politinės valios bei gebėjimo laikytis įsipareigojimų.
Vis dėlto Rericho paktas svarbus kaip pirmasis sisteminis bandymas tarptautiniu lygiu pabrėžti, jog kultūra turi būti saugoma kaip humanitarinė vertybė, nepriklausomai nuo karinės strategijos.
Rericho pakto pasirašymas (centre - Franklinas Delano Ruzveltas)
Rericho pakto pasirašymas (centre - Franklinas Delano Ruzveltas)
Nikolajus Rerichas
Rusų dailininkas ir filosofas Nikolajus Rerichas (1874-1947) pradėjo šiuolaikinį judėjimą už kultūros objektų apsaugą, siekdamas "civilizacijų taikos".
Nikolajus Rerichas gimė 1874 m. spalio 9 d. Sankt Peterburge. Jis tapo sėkmingu dailininku. Vieną iš jo paveikslų įsigijo Rusijos imperatorius Nikolajus II.
Po 1918 m. Rerichas išvyko iš Rusijos. 1923 m. Niujorke buvo įkurtas Rericho muziejus. Šiuo metu Rericho muziejus yra Manhetene, 107-osios gatvės ir Riverside Drive gatvės kampe. Galiausiai Rerichas apsigyveno Kulu slėnyje Himalajuose, Himalajuose. Jis mirė 1947 m. gruodžio 13 d.
1929 m. Nikolajus Rerichas, bendradarbiaudamas su Paryžiaus universiteto profesoriumi Giorge'u Chklaveriu, parengė tarptautinės sutarties, skirtos kultūros vertybių apsaugai, projektą (Rericho paktas).
Prezidentas Franklinas D. Ruzveltas padarė lemiamą įtaką, kad šią sutartį pasirašytų visos Amerikos žemyno tautos. Beje, Ruzveltas savo asmeniniuose kambariuose laikė Rericho biustą.
Rericho paktas buvo 1954 m. pasirašytos Jungtinių Tautų "Tarptautinės konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" pagrindas. Tačiau ne visos Rericho pakto idėjos visiškai įgyvendintos tarptautinėje teisėje, ypač pirmenybė teikiama kultūros vertybių išsaugojimui, o ne karinei būtinybei.
Rericho pakto 50 metų
Nikolajus Rerichas
Rusų dailininkas ir filosofas Nikolajus Rerichas (1874-1947) pradėjo šiuolaikinį judėjimą už kultūros objektų apsaugą, siekdamas "civilizacijų taikos".
Nikolajus Rerichas gimė 1874 m. spalio 9 d. Sankt Peterburge. Jis tapo sėkmingu dailininku. Vieną iš jo paveikslų įsigijo Rusijos imperatorius Nikolajus II.
Po 1918 m. Rerichas išvyko iš Rusijos. 1923 m. Niujorke buvo įkurtas Rericho muziejus. Šiuo metu Rericho muziejus yra Manhetene, 107-osios gatvės ir Riverside Drive gatvės kampe. Galiausiai Rerichas apsigyveno Kulu slėnyje Himalajuose, Himalajuose. Jis mirė 1947 m. gruodžio 13 d.
1929 m. Nikolajus Rerichas, bendradarbiaudamas su Paryžiaus universiteto profesoriumi Giorge'u Chklaveriu, parengė tarptautinės sutarties, skirtos kultūros vertybių apsaugai, projektą (Rericho paktas).
Prezidentas Franklinas D. Ruzveltas padarė lemiamą įtaką, kad šią sutartį pasirašytų visos Amerikos žemyno tautos. Beje, Ruzveltas savo asmeniniuose kambariuose laikė Rericho biustą.
Rericho paktas buvo 1954 m. pasirašytos Jungtinių Tautų "Tarptautinės konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" pagrindas. Tačiau ne visos Rericho pakto idėjos visiškai įgyvendintos tarptautinėje teisėje, ypač pirmenybė teikiama kultūros vertybių išsaugojimui, o ne karinei būtinybei.
Rericho pakto 50 metų
Rericho pakto chronologija
- 1904: Nikolajus Rerichas pasiūlė idėją saugoti žmonijos meno ir mokslo pasiekimus.
- 1914: Per Pirmąjį pasaulinį karą Rerichas pasiūlė savo idėją tuometinei Rusijos imperijos vyriausybei.
- 1929: Rerichas pasiūlė tautoms sudaryti paktą dėl pasaulio meno ir mokslo vertybių išsaugojimo.
- 1930: Tautų Lygos Muziejų komitetas pateikė ir patvirtino Rericho paktą. Buvo įkurti "Roericho taikos vėliavos komitetas" (Niujorkas) ir "Comité pour le Pact Roerich" (Paryžius).
- 1931: (Briugė, Belgija): įkurta "Union International pour le pact Roerich" (Tarptautinė Roericho pakto sąjunga). Rugsėjo 13-15 d. - pirmoji tarptautinė konferencija, skirta Rericho paktui paskelbti (Briugė).
- 1932: 1932 m. rugpjūčio 8-9 d. - antroji tarptautinė Rericho pakto konferencija (Briugėje). Įkurtas "Foundation Roerich pro Pace, Arte, Scientiae et Labore" (Briugė).
- 1933: 1933 m. lapkričio 17-18 d. - Trečiasis tarptautinis Rericho pakto ir Taikos vėliavos suvažiavimas (Vašingtonas, JAV).
- 1935: 1935 m. balandžio 15 d. Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone, JAV, 21 Panamerikos sąjungos šalis pasirašė Rericho pakto sutartį.
- 1948: Indijos vyriausybė patvirtino Rericho paktą.
- 1954: Gegužės 14 d. Hagoje priimta JT "Tarptautinė konvencija dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu". Ši konvencija buvo grindžiama Rericho paktu.
- 1956: Hagos konvencija įsigaliojo rugpjūčio 7 d.
Taikos vėliavos ženklas
Rericho pakto chronologija
- 1904: Nikolajus Rerichas pasiūlė idėją saugoti žmonijos meno ir mokslo pasiekimus.
- 1914: Per Pirmąjį pasaulinį karą Rerichas pasiūlė savo idėją tuometinei Rusijos imperijos vyriausybei.
- 1929: Rerichas pasiūlė tautoms sudaryti paktą dėl pasaulio meno ir mokslo vertybių išsaugojimo.
- 1930: Tautų Lygos Muziejų komitetas pateikė ir patvirtino Rericho paktą. Buvo įkurti "Roericho taikos vėliavos komitetas" (Niujorkas) ir "Comité pour le Pact Roerich" (Paryžius).
- 1931: (Briugė, Belgija) įkurta "Union International pour le pact Roerich" (Tarptautinė Roericho pakto sąjunga). Rugsėjo 13-15 d. - pirmoji tarptautinė konferencija, skirta Rericho paktui paskelbti (Briugė).
- 1932: 1932 m. rugpjūčio 8-9 d. - antroji tarptautinė Rericho pakto konferencija (Briugėje). Įkurtas "Foundation Roerich pro Pace, Arte, Scientiae et Labore" (Briugė).
- 1933: 1933 m. lapkričio 17-18 d. - Trečiasis tarptautinis Rericho pakto ir Taikos vėliavos suvažiavimas (Vašingtonas, JAV).
- 1935: 1935 m. balandžio 15 d. Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone, JAV, 21 Panamerikos sąjungos šalis pasirašė Rericho pakto sutartį.
- 1948: Indijos vyriausybė patvirtino Rericho paktą.
- 1954: Gegužės 14 d. Hagoje priimta JT "Tarptautinė konvencija dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu". Ši konvencija buvo grindžiama Rericho paktu.
- 1956: Hagos konvencija įsigaliojo rugpjūčio 7 d.
Taikos vėliavos ženklas
Taikos vėliava
Rericho paktas pasiūlė vėliavą saugomiems objektams žymėti - Taikos vėliavą, kuri buvo baltas audinys su raudonu žiedu ir trimis raudonais apskritimais. Šis ženklas simbolizavo praeities, dabarties ir ateities vienybę į amžinybės žiedą. Pakto idėjos atsispindėjo Rericho kūryboje. Taikos vėliavos simbolis pavaizduotas daugelyje Nikolajaus Rericho paveikslų.
Taikos vėliava
Rericho paktas pasiūlė vėliavą saugomiems objektams žymėti - Taikos vėliavą, kuri buvo baltas audinys su raudonu žiedu ir trimis raudonais apskritimais. Šis ženklas simbolizavo praeities, dabarties ir ateities vienybę į amžinybės žiedą. Pakto idėjos atsispindėjo Rericho kūryboje. Taikos vėliavos simbolis pavaizduotas daugelyje Nikolajaus Rericho paveikslų.
Rericho pakto reikšmė XXI amžiuje
Rericho paktas yra ne tik tarptautinė sutartis. Jame pateiktos teisinės idėjos apie naujo tipo valstybę. Valstybės biudžete turėtų būti numatytos lėšos, skiriamos kultūrai, menui ir švietimui. Šios išlaidos turi būti didesnės už karines išlaidas. Taip teisiškai pripažįstama, kad kultūros objektų apsauga yra svarbesnė už bet kokią karinę būtinybę. Rerichas manė, kad rūpinimasis ateities kartomis yra svarbi konstitucinių valstybių egzistavimo priežastis.
JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt), sakydamas kalbą po Rericho pakto sutarties pasirašymo, sakė: "Atiduodami šį paktą pasaulio tautoms, mes siekiame, kad vienas iš šiuolaikinės civilizacijos išsaugojimui gyvybiškai svarbių principų būtų taikomas visuotinai. Ši Sutartis turi daug gilesnę dvasinę reikšmę nei pats dokumento tekstas." Rericho paktas buvo svarbus žingsnis į būsimą naujos teisinės kultūros plėtrą. Roericho koncepcijos nuostatos grindžiamos idėja, kad svarbiausia valstybės pareiga yra išsaugoti nacionalinę kultūrą. Roericho pakto idėjos iki šiol nėra visiškai įgyvendintos tarptautinėje teisėje. Kai kas mano, kad XXI amžius yra tinkamas metas šioms idėjoms įgyvendinti.
Rericho pakto reikšmė XXI amžiuje
Rericho paktas yra ne tik tarptautinė sutartis. Jame pateiktos teisinės idėjos apie naujo tipo valstybę. Valstybės biudžete turėtų būti numatytos lėšos, skiriamos kultūrai, menui ir švietimui. Šios išlaidos turi būti didesnės už karines išlaidas. Taip teisiškai pripažįstama, kad kultūros objektų apsauga yra svarbesnė už bet kokią karinę būtinybę. Rerichas manė, kad rūpinimasis ateities kartomis yra svarbi konstitucinių valstybių egzistavimo priežastis.
JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt), sakydamas kalbą po Rericho pakto sutarties pasirašymo, sakė: "Atiduodami šį paktą pasaulio tautoms, mes siekiame, kad vienas iš šiuolaikinės civilizacijos išsaugojimui gyvybiškai svarbių principų būtų taikomas visuotinai. Ši Sutartis turi daug gilesnę dvasinę reikšmę nei pats dokumento tekstas." Rericho paktas buvo svarbus žingsnis į būsimą naujos teisinės kultūros plėtrą. Roericho koncepcijos nuostatos grindžiamos idėja, kad svarbiausia valstybės pareiga yra išsaugoti nacionalinę kultūrą. Roericho pakto idėjos iki šiol nėra visiškai įgyvendintos tarptautinėje teisėje. Kai kas mano, kad XXI amžius yra tinkamas metas šioms idėjoms įgyvendinti.
Susiję puslapiai
- Tarptautinė teisė
- Humanizmas
- Kultūra
- Sutartis
- Teisinė valstybė
Susiję puslapiai
- Tarptautinė teisė
- Humanizmas
- Kultūra
- Sutartis
- Teisinė valstybė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Roericho paktas?
A: Rericho paktas - tai sutartis dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų apsaugos.
K.: Kada buvo pasirašytas Roericho paktas?
A.: Roericho paktas buvo pasirašytas 1935 m. balandžio 15 d.
K: Kiek valstybių atstovų pasirašė Rericho paktą?
A: Roericho paktą pasirašė 21 valstybės atstovai.
K: Kiek valstybių 1990 m. sausio 1 d. ratifikavo Roericho paktą?
A: 1990 m. sausio 1 d. Roericho paktą ratifikavo dešimt valstybių.
K: Kokios šalys ratifikavo Rericho paktą?
A: Roericho paktą ratifikavo šios šalys: Brazilija, Čilė, Kolumbija, Gvatemala, Gvatemala, Dominikos Respublika, JAV, Kuba, Meksika, Venesuela, Salvadoras ir Čilė.
K: Kokia yra svarbiausia Rericho pakto dalis?
A: Svarbiausia Rericho pakto dalis yra teisinis pripažinimas, kad kultūros apsauga visada yra svarbesnė už bet kokią karinę būtinybę.
K: Kaip dar vadinamas Roericho paktas?
A: Rericho paktas dar vadinamas Pax Cultura, kas reiškia "Kultūrinė taika" arba "Taika per kultūrą".
Ieškoti