Manija yra nuotaikos tipas ir dažniausiai pasireiškia kaip kito pagrindinio sutrikimo medicininės problemos arba psichikos ligos simptomas. Žmogus, kuriam pasireiškia manija, dažnai apibūdinamas kaip maniakinis.

Kai žmonės būna maniakiniai, jie paprastai turi gerokai daugiau energijos nei įprastai, jų nuotaikos būna labai pakilios arba labai dirglios, ir jos gali labai greitai keistis. Dėl to elgesys tampa impulsyvus, rizikingas arba neįprastai aktyvus.

Žodis "manija" kilęs iš graikų kalbos. Graikiškas žodis μανία (manía) reiškia įsiutimą arba intensyvų psichinį įsiplieskimą.

Simptomai

  • Ypatingai pakilusi arba dirgli nuotaika.
  • Sumažėjusi miego poreikio (pvz., žmogus miega kelias valandas arba beveik nemiega, bet nejaučia nuovargio).
  • Padidėjusi kalbingumas, greitas, spaudžiamas arba nekontroliuojamas kalbėjimas.
  • Greitos, šokinėjančios mintys arba minčių trūkčiojimas (racing thoughts).
  • Padidėjęs dėmesio blaškymasis ir sunkumai susikoncentruoti.
  • Padidėjusi apribojimų ignoravimo tendencija: impulsyvūs sprendimai, rizikingas elgesys (pinigų švaistymas, neapsaugotas seksas, neatsakinga vairavimo elgsena).
  • Padidėjęs tikėjimas savo gebėjimais ar didybės idėjos (grandiozitetas).
  • Padidėjęs veiklumas arba didelis susitelkimas į tikslus, kurie gali būti nerealiai ambicingi.
  • Sunki manija gali sukelti psichozę su haliucinacijomis ir kliedesiais.

Tipai ir trukmė

Manija gali būti įvairaus sunkumo:

  • Hipomanija – lengvesnė forma; paprastai trunka ne trumpiau nei kelias dienas ir nebūtinai trukdo kasdienei veiklai taip smarkiai, kad reikėtų hospitalizacijos. Hipomanija dažnai vadinama „lengvesne manija“.
  • Manija – sunkesnė būsena, kuri paprastai trunka bent savaitę arba bet kokį laiką, jei pacientas reikalauja hospitalizacijos.
  • Jei manija komplikuojasi psichoze, žmogus gali prarasti ryšį su realybe ir reikės skubios medicininės pagalbos.

Priežastys ir sukėlėjai

Manija yra simptomas, o ne atskira liga. Ji gali būti sukelta daugelio priežasčių arba veiksnių:

  • Psichikos sutrikimai, dažniausiai – bipolinis sutrikimas, kai manijos epizodai kinta su depresijos periodais.
  • Nelegalūs narkotikai ir psichoaktyvios medžiagos, pavyzdžiui, kokainas, amfetaminai ir kt. (nelegalūs narkotikai).
  • Tam tikri vaistai – stimulantai, kai kurie antidepresantai ar steroidai gali iššaukti maniakinę būseną.
  • Neurologinės arba somatinės ligos – smegenų traumos, smegenų augliai, infekcijos, endokrininės ligos (pvz., hipertireozė) ar metaboliniai sutrikimai.
  • Miego trūkumas arba didelis stresas gali išprovokuoti maniakinį epizodą jautriems asmenims.

Ryšys su bipoliniu sutrikimu

Bipolinis sutrikimas yra pagrindinė būklė, kuriai būdingi pakaitiniai manijos (ar hipomanijos) ir depresijos periodai. Yra keli bipolinio sutrikimo tipai, priklausomai nuo to, kaip dažnai ir kiek sunkūs yra epizodai. Diagnozę paprastai nustato gydytojas pagal tarptautinius diagnostikos kriterijus (pvz., DSM-5 arba ICD).

Gydymas

Manijos gydymas dažnai apima kelis komponentus:

  • Medikamentai: nuotaikos stabilizatoriai (pvz., ličio preparatai), tam tikri antipsichotikai, o kartais ir antikonvulsantai. Tiksli schema nustatoma individualiai.
  • Hospitalizacija: sunkių epizodų atvejais reikalinga, kad apsaugoti pacientą ir kitus nuo žalos.
  • Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija ir psichoedukacija padeda atpažinti ankstyvuosius simptomus ir gerinti gydymo laikymąsi.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: miego higiena, streso valdymas, narkotikų ir alkoholio vengimas, nuolatinis gydytojo priežiūros laikymasis.

Kada kreiptis pagalbos

Kreipkitės į gydytoją arba skubiąją pagalbą, jei:

  • simptomai yra labai intensyvūs arba greitai progresuoja;
  • yra pavojus sau arba kitiems (impulsyvus elgesys, ekstremalus rizikingumas);
  • pasireiškia haliucinacijos, kliedesiai arba prarandamas ryšys su realybe;
  • simptomai trukdo dirbti, mokytis ar palaikyti santykius.

Kai kuriais atvejais manija sergančius žmones gali tekti paguldyti į ligoninę, kad jie nesužeistų savęs ar kitų žmonių. Kita vertus, daugelis manija ir hipomanija sergančių žmonių pasižymi ypatingu kūrybiškumu ir meniniais gabumais, tačiau svarbu atsiminti, kad be tinkamo gydymo maniakiniai epizodai gali turėti rimtų pasekmių asmens sveikatai, santykiams ir finansinei padėčiai.

Jei abejojate dėl simptomų ar reikalingos pagalbos, pasitarkite su šeimos gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu. Ankstyva intervencija ir nuolatinė priežiūra pagerina prognozę bei sumažina komplikacijų riziką.