Euforija: ką reiškia, priežastys ir simptomai

Sužinokite, kas yra euforija: reikšmė, priežastys, simptomai ir kada ji signalizuoja ligą. Straipsnis apie natūralias ir patologines euforijos formas.

Autorius: Leandro Alegsa

Euforija (iš senovės graikų kalbos εὐφορία, iš εὖ (eu), "gerai", ir φέρω (pherō), "pakęsti") - psichinė ir emocinė būsena, dėl kurios žmogus jaučiasi labai laimingas, susijaudinęs ir nerūpestingas. Šie jausmai yra daug stipresni ir intensyvesni nei tie, kuriuos žmogus paprastai jaučia. Tačiau kai kurie natūralūs žmogaus poelgiai gali sukelti trumpalaikes euforijos būsenas. Pavyzdžiui, žmonės gali trumpam pajusti euforiją po orgazmo, įsimylėję arba po labai svarbaus sportinio pasiekimo. Kartais žmonės taip pat gali pajusti euforiją per tam tikrus religinius ar dvasinius ritualus arba medituodami. Dažniausiai euforiją sukelia tam tikri psichoaktyvieji vaistai, psichikos ligos arba sveikatos problemos. Euforija yra priešinga disforijai.

Kas sukelia euforiją?

  • Natūralūs gyvenimo įvykiai: meilė, intensyvūs fiziniai pasiekimai, orgazmas, dvasinės ar religinės patirtys, meditacija.
  • Psichoaktyvios medžiagos: stimulantai (pvz., amfetaminai, kokainas), opioidai, alkoholio vartojimas, kai kurios narkotinės ir rekreacinės medžiagos. Taip pat tam tikri psichoaktyvieji vaistai gali sukelti euforiją kaip šalutinį poveikį.
  • Psichikos ligos: manija arba hipomanija (bipolinio sutrikimo fazės), kai kuriais atvejais šizofrenijos ar kitų psichozinių būsenų metu pasireiškiantys euforiniai simptomai.
  • Neurologinės priežastys: tam tikri smegenų pažeidimai, traukuliai (ypač laikinio skilvelio/arimo srities), navikai ar neurodegeneraciniai procesai gali pakeisti emocinį toną.
  • Endokrininės ar metabolinės priežastys: pavyzdžiui, hipertireozė (aktyvi skydliaukė) kartais keičia nuotaiką ir energijos lygį.
  • Vaistų ir gydymo efektai: dopamino aktyvinantys vaistai (pvz., Parkinsono ligos gydymui) ar kai kurie antidepresantai gali sukelti euforišką nuotaiką.

Simptomai ir požymiai

  • Padidėjusi ir ilgai trunkanti laimės ar gerovės jausena
  • Didelis energijos lygis ir budrumas
  • Sumažėjęs miego poreikis be nuovargio
  • Greitas kalbėjimas, mintys „šokinėja“ (racing thoughts)
  • Padidėjęs impulsyvumas ir rizikingas elgesys (per didelės išlaidos, neatsargūs seksualiniai veiksmai)
  • Perdėtas pasitikėjimas, grandioziškos idėjos
  • Mažesnė savikritika ir slopinimas
  • Fiziniai simptomai: širdies plakimas, prakaitavimas, rankų drebėjimas
  • Kartais euforiją gali lydėti dirglumas arba greitas nuotaikos perėjimas į nerimą ar pyktį

Fiziologija: kaip atsiranda euforija?

Euforija dažnai siejama su smegenų neuromediatoriais: dopaminu (susijęs su atlygio jausmu ir motyvacija), serotoninu, endorfinais ir oksitocinu. Psichoaktyvios medžiagos arba tam tikri fiziologiniai procesai gali laikinai padidinti šių medžiagų aktyvumą smegenyse, todėl žmogus patiria intensyvius malonumo jausmus.

Kada euforija gali būti problema?

  • Jei ji yra ilgalaikė arba kartojasi be aiškios priežasties.
  • Jei sukelia rizikingą ar pavojingą elgesį (finansinę žlugimą, traumų riziką, problemų santykiuose).
  • Jei ją sukelia priklausomybę skatinančios medžiagos arba medikamentų perdozavimas.
  • Jei euforijai būdingas praradimas realybės pajautimo, haliucinacijos ar psichozė.
  • Jeigu žmogus nesugeba atlikti kasdienių funkcijų arba patiria pavojų sau ar aplinkiniams.

Diagnozė ir gydymas

Diagnozei svarbu išsamus medicininis ir psichologinis įvertinimas, apimantis:

  • Paciento anamnezę (įskaitant medžiagų vartojimą, miego įpročius, šeimos istoriją)
  • Psichiatrinį įvertinimą – ar simptomai atitinka manijos, hipomanijos ar kitas psichikos ligas požymius
  • Laboratorinius tyrimus (pvz., skydliaukės funkcijos patikrinimas) ir, prireikus, toksikologinius tyrimus
  • Neurologinį ištyrimą, o kartais ir kompiuterinę tomografiją arba MRT, jei įtariama organinė priežastis

Gydymas priklauso nuo priežasties:

  • Priklausomybės ar medžiagų sukeltas euforijos atvejis: atsisakymas medžiagos, detoksikacija, psichoterapija, palaikomasis gydymas.
  • Manija/hipomanija (bipolinis sutrikimas): nuotaikos stabilizatoriai (pvz., litis), kai reikalinga – antipsichotikai, psichoterapija.
  • Medikamentų šalutinis poveikis: dozių sumažinimas arba vaistų keitimas prižiūrint gydytojui.
  • Neurologinės priežastys: gydymas, skirtas pagrindinei ligai (pvz., chirurginis ar neurologinis gydymas, jei rasta organinė patologija).

Praktiški patarimai ir prevencija

  • Stebėkite savo nuotaiką ir elgesį; jei pastebite neįprastą energijos padidėjimą ar rizikingą elgesį – pasitarkite su specialistu.
  • Atsargiai vartokite receptinius vaistus; informuokite gydytoją apie bet kokius pokyčius nuotaikoje.
  • Venkite rekreacinių psichoaktyvių medžiagų ir nebenaudokite jas galinčių sukelti euforiją medžiagų be gydytojo priežiūros.
  • Užtikrinkite reguliarų miegą, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą – tai padeda stabilizuoti nuotaiką.
  • Ieškokite emocinės paramos: šeimos, draugų arba profesionalios psichoterapijos.

Apibendrinant: trumpalaikė euforija yra natūralus ir dažnai teigiamas reiškinys, bet ilgalaikė, intensyvi ar medžiagų sąlygota euforija gali būti ženklas, kad reikia medicininės arba psichologinės pagalbos. Jei kyla abejonių arba euforija kelia pavojų sau ar kitiems, kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą.

Priežastys

Narkotikai

Euforiją gali sukelti psichoaktyvieji narkotikai, pavyzdžiui, kokainas ir alkoholis, metamfetaminai.

Kai kurie iš narkotikų, galinčių sukelti euforiją, yra šie:

  • Alkoholis: Žmonės gali pajusti euforiją netrukus po to, kai pradeda gerti alkoholį (ypač per pirmąsias 10-15 minučių po to, kai pradeda gerti).
  • Pasifloros (Passiflora incarnata): Tai raminamoji priemonė, kuri ramina nervų sistemą ir padeda užmigti. Vienas šio augalo junginys, vadinamas harminu, gali sukelti euforiją.
  • Kanapės: Kanapių sudėtyje yra tetrahidrokanabinolio (THC), kuris gali sukelti euforiją, atsipalaidavimą ir sedaciją. Marihuana ir hašišas gaminami iš kanapių augalų.
  • Stimuliatoriai: Stimuliatoriai: stimuliuojantys vaistai gali sukelti euforiją, didelę energiją, hiperaktyvumą ir apetito stoką. Yra įvairių rūšių stimuliatorių. Amfetaminai (įskaitant metamfetaminą) yra geriausiai žinomi šios kategorijos narkotikai.
  • MDMA: dažniausiai vadinamas ekstaziu, MDMA sukelia stiprią euforiją ir energijos antplūdį. MDMA ir MDEA ("Eve") yra populiarūs narkotikai tarp jaunų suaugusiųjų.
  • Opijus: Vaistas, gaminamas iš neprinokusių opijinių aguonų sėklų ankščių. Jis gali sukelti euforiją ir mieguistumą bei sumažinti skausmą. Heroinas, morfinas ir kodeinas gaminami iš opijaus.

Psichikos ligos

Euforija gali būti kai kurių psichikos ligų simptomas. Pavyzdžiui, euforija yra dažnas manijos, ekstremalios, didelės energijos nuotaikos būsenos, kuri gali pasireikšti esant bipoliniam sutrikimui ir kitoms psichikos sveikatos būklėms, simptomas.

Medicininė liga

Euforija taip pat gali būti kai kurių medicininių problemų simptomas. Tai dažnas hipoksijos simptomas. Tai pavojingas simptomas, nes hipoksija sergantis žmogus gali jaustis taip gerai ir nerūpestingai, kad nesuvokia, jog negauna pakankamai deguonies.

Euforija gali būti hipertirozės simptomas. Ją taip pat gali sukelti galvos traumos arba centrinę nervų sistemą pažeidžiančios ligos, pavyzdžiui, sifilis ir išsėtinė sklerozė.

Pratimai

Kartais sportuodami žmonės jaučia euforiją. Gerai žinomas pavyzdys yra "bėgiko pakilimas" - euforijos ir didelės energijos būsena, kurią kartais patiria bėgikai, ypač intensyvių treniruočių metu. Naujausių tyrimų duomenimis, intensyvios treniruotės gali sukelti endorfinų išsiskyrimą smegenyse. Šie endorfinai jungiasi prie tų pačių smegenų receptorių, kaip ir opioidiniai vaistai, todėl jie gali sukelti tokį pat euforinį poveikį kaip ir šie vaistai. Deja, tai reiškia, kad žmogus gali įgyti cheminę priklausomybę nuo nuoseklių pratimų, kaip ir nuo opiatų.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra euforija?


A: Euforija - tai psichinė ir emocinė būsena, sukelianti intensyvius laimės, susijaudinimo ir nerūpestingumo jausmus.

K: Kuo euforija skiriasi nuo įprastų žmogaus emocijų?


A: Euforija yra daug stipresnė ir intensyvesnė už tai, ką paprastai jaučia žmogus.

K: Koks natūralus žmogaus elgesys gali sukelti trumpalaikes euforijos būsenas?


A.: Kai kurie natūralūs žmogaus poelgiai, galintys sukelti trumpalaikę euforiją, yra orgazmas, įsimylėjimas arba didelis sportinis laimėjimas.

K: Ar tam tikri religiniai ar dvasiniai ritualai gali sukelti euforiją?


A: Taip, kartais žmonės gali pajusti euforiją per tam tikrus religinius ar dvasinius ritualus arba medituodami.

K: Kas, be natūralaus žmogaus elgesio, gali sukelti euforiją?


A: Euforiją taip pat gali sukelti tam tikri psichoaktyvūs vaistai, psichikos ligos arba sveikatos problemos.

K: Kas yra euforijos priešingybė?


A: Euforijos priešingybė yra disforija.

K: Kokia yra žodžio "euforija" etimologija?


A: Žodis "euforija" kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio εὐφορία, kuris jungia žodžius εὖ (eu), reiškiantį "gerai", ir φέρω (pherō), reiškiantį "pakęsti".


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3