Psichozė: apibrėžimas, simptomai, priežastys ir gydymas
Psichozė - taip psichiatrijoje vadinamos įvairios būklės. Žmonės, kurie kenčia nuo psichozės, vadinami psichotikais. Paprastai psichozės kamuojami žmonės praranda ryšį su realybe, jiems sunku atskirti, kas yra tikra, o kas ne. Tai kraštutinė pakitusios sąmonės būsenos rūšis.
Žodis psichozė turi dvi dalis. Pirmoji dalis yra kilusi iš žodžio psyche, kuris senovės graikų kalboje reiškia sielą. Antroji dalis yra galūnė -osis, kuri reiškia ligą arba nenatūralią būklę. Taigi pažodžiui psichozė reiškia nenatūralią sielos būklę.
Psichoze sergantiems žmonėms gali pasireikšti haliucinacijos, t. y. jie gali patirti dalykų, kurių iš tikrųjų nėra. Jie taip pat gali turėti iliuzijų, t. y. įsitvirtinusių įsitikinimų ir idėjų, kurios paprastai yra klaidingos. Kartais pasikeičia jų asmenybė ir jie negaliblaiviai mąstyti. Kai kurios iš šių minčių gali būti paranojiškos. Ne kiekvienas psichotikas turi visas šias problemas.
Dėl šių priežasčių psichotikai dažnai elgiasi keistai, todėl jiems taip pat sunku gyventi normalų gyvenimą visuomenėje. Jiems dažnai sunku susirasti draugų, nes dauguma žmonių jų nesupranta.
Psichozė žmones gali paveikti skirtingu lygiu. Kai kurie žmonės gali toliau gyventi įprastą gyvenimą, o kitiems prireikia medikų pagalbos.
Apie 1 proc. žmonių per gyvenimą patiria psichozę.
Yra daugybė dalykų, dėl kurių žmogus gali atrodyti psichiškai nesveikas. Tai nuodai, narkotikai, nervų sistemos ligos ir kitos ligos. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės, kalbėdami apie psichozę, naudoja centrinės nervų sistemos karščiavimo įvaizdį - rimtą ligą, kuri gali būti nelabai išsamiai paaiškinama.
Daugelis žmonių yra patyrę neįprastų išgyvenimų, kurie, jų manymu, yra tikri. Panašu, kad haliucinacijos, susijusios su religija ar paranormaliais reiškiniais, yra gana dažnos. Labai dažnai šių išgyvenimų negalima vadinti psichoze medicinine prasme. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės teigia, kad psichozė gali būti tiesiog kraštutinis atvejis to, ką patiria dauguma. Žmonės, kurie patyrė tai, ką galima pavadinti psichoze, gali būti tiesiog patyrę labai stiprius ar kankinančius išgyvenimus.
Filmuose ir apskritai žiniasklaidoje tam tikri žmonės, kurie vaizduojami kaip smurtaujantys ir asocialūs, kartais vadinami psichiniais ligoniais. Toks psichozės įvaizdis klaidingas, rodomi žmonės paprastai yra psichopatai arba sociopatai, jie paprastai neturi haliucinacijų ar iliuzijų.
Psichozė dažniausiai siejama su šizofrenija, bipoliniu sutrikimu, depresija, priklausomybe nuo narkotikų ir smegenų pažeidimu, tačiau ją gali sukelti įvairios ligos.
Kas yra psichozė trumpai
Psichozė — tai būklė, kai žmogus praranda įprastą ryšį su realybe. Tai pasireiškia haliucinacijomis (klaidingais pojūčiais) arba iliuzijomis (klaidingais įsitikinimais). Psichozė gali būti laikina arba lėtinė, lengva arba sunki, ir ji gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių.
Dažniausi simptomai
- Haliucinacijos — žmogus girdi, mato ar jaučia dalykus, kurių nėra.
- Iliuzijos/kliedesiai — tvirtai laikomi klaidingi įsitikinimai (pvz., kad juos stebi, kontroliuoja ar kad turi ypatingų galių).
- Nuovargis mąstyme, chaotiškas arba nelogiškas kalbėjimas.
- Elgesio pokyčiai — socialinis atsiskyrimas, įtartinas ar pavojingas elgesys.
- Emocijų sutrikimai — abejingumas, staigūs nuotaikų svyravimai ar padidėjęs jaudrumas.
- Sumažėjusi kasdienė funkcija — sunkumai darbe, mokymesi ar santykiuose.
- Padidinta savižudybės rizika, ypač jei pasireiškia depresija ar kliedesiai.
Pagrindinės priežastys
Psichozę gali sukelti labai įvairūs veiksniai. Tarp dažniausių:
- Psichiatrinės ligos: šizofrenija, bipolinis sutrikimas, sunkios formos depresijos su psichotinėmis apraiškomis.
- Narkotikai ir medžiagos: akūtinė ar lėtinė psichozė dėl psichoaktyvių medžiagų (amfetaminai, kokainas, kanapės didelėmis dozėmis ir kt.).
- Medicinės priežastys: smegenų pažeidimai, infekcijos, metaboliniai sutrikimai, tam tikros nervų sistemos ligos.
- Toksiškos būklės: apsinuodijimas arba nuodai.
- Gydytojų sukeltos būklės: kai kuriais atvejais vaistai ar jų nutraukimas gali sukelti psichozę.
- Genetiniai ir biologiniai veiksniai, taip pat stresas ir traumos gali didinti riziką.
Kaip nustatoma psichozė
- Diagnozę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į simptomus ir gydymo istoriją.
- Dažnai reikalingi papildomi tyrimai — kraujo tyrimai, galvos smegenų vaizdavimo (KT, MRT), neurologiniai tyrimai, kad būtų atmestos organinės priežastys.
- Vertinamos psichologinės funkcijos, elgesio pokyčiai ir rizikos faktoriai (pvz., piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais).
Gydymas
Psichozės gydymas dažniausiai būna kombinuotas. Jis priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo ir pacientui tinkamiausio požiūrio.
- Antipsichotiniai vaistai — pagrindinis gydymo metodas, mažinantis haliucinacijas ir kliedesius. Yra senesni (tipiniai) ir naujesni (atipiniai) vaistai; kiekvienas turi galimų šalutinių reiškinių.
- Psichoterapija — kognityvinė elgesio terapija (CBT) gali padėti valdyti kliedesius ir haliucinacijas bei gerinti prisitaikymą.
- Psichoedukacija ir šeimos pagalba — mokymas pacientui ir artimiesiems, kaip atpažinti paūmėjimus ir palaikyti gydymą.
- Reabilitacija ir socialinė pagalba — darbingumo atkūrimas, mokymas socialinių įgūdžių, parama gyvenant savarankiškai.
- Hospitalizacija — reikalinga, kai žmogus kelia pavojų sau ar kitiems arba kai reikia intensyvaus stebėjimo ir gydymo.
- Kitos priemonės: esant tam tikroms organinėms priežastims gali būti taikomas specifinis gydymas; sunkiems atvejams kartais naudojama elektrokonvulsinė terapija (EKT).
Ką daryti, jei įtariate psichozę
- Jei įtariate, kad jūsų artimasis patiria psichozę ir kelia pavojų sau arba aplinkiniams — skubiai kreipkitės į medikus ar skubios pagalbos tarnybas.
- Jei simptomai ne tokie grėsmingi, pirmas žingsnis — kreiptis į šeimos gydytoją arba psichiatrą. Gydytojas nukreips tolimesniems tyrimams ir pradės gydymą.
- Kalbėkite ramiai, palaikykite, stenkitės neįtraukti savęs į konfliktus. Psichozės metu logiški argumentai dažnai neveikia — svarbiausia saugumas ir skubus specialistų įsikišimas.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Psichozės eiga labai priklauso nuo priežasties ir to, kaip greitai pradėtas tinkamas gydymas. Kai kam simptomai praeina visiškai, kitam gali reikėti ilgalaikio gydymo ir palaikymo. Ankstyva diagnozė ir kompleksinis gydymas (vaistai + psichosocialinė parama) gerina ilgalaikes prognozes.
Mitas ir realybė
- Mitas: visi psichotiškai sergantys žmonės yra smurtiniai. Realbė: dauguma nėra smurtiniai; žiniasklaidoje pateikiamas ekstremalus įvaizdis iškreipia realybę.
- Mitas: psichozė reiškia „visam laikui pamišimą“. Realbė: daugeliu atvejų galima sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kaip galite padėti artimajam
- Rūpinkitės saugumu ir stabiliu aplinkos režimu.
- Skatinkite kreiptis pas specialistus ir prisijunkite prie gydymo plano, jeigu tai priimtina pacientui.
- Domėkitės psichoedukacija — suprasdami ligą, geriau galite padėti.
- Ieškokite paramos sau — šeimos nariams ir globėjams taip pat reikia palaikymo.
Santrauka: Psichozė yra rimtas, bet gydomas sutrikimas, kurį sukelia įvairios priežastys. Ankstyvas atpažinimas, tinkamas medikamentinis gydymas ir psichosocialinė parama žymiai pagerina paciento galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą.
Priežastys
Psichozė nėra liga, o veikiau simptomų, kuriuos gali sukelti įvairios ligos ir būklės, pavadinimas. Labai plačiai kalbant, yra dviejų tipų psichozės priežastys:
- Kai kuriais atvejais psichozė gali būti tiesiogiai susijusi su priežastimi. Kai kurios iš priežasčių yra šios:
- Smegenų pažeidimai, navikai.
- neteisingai vartojate (arba piktnaudžiaujate) tam tikrus narkotikus, pavyzdžiui, amfetaminą, kokainą arba alkoholį.
- stiprus psichosocialinis stresas.
- Miego trūkumas Daugumai žmonių tai nėra problema, nes jie patiria haliucinacijas tik prieš pat miegą arba netrukus po pabudimo, o tai laikoma normaliu reiškiniu.
- tam tikros epilepsijos formos.
- traumuojančio įvykio (smurtinė mirtis, teroristinė veikla ir pan.) poveikis.
- Kai kurių vartojamų vaistų negalima tiesiog nutraukti iš vienos dienos į kitą, juos reikia nutraukti tam tikru būdu, paprastai padedant gydytojui. Jei tai daroma netinkamai, gali kilti psichozė.
- Įvairios psichikos ligos (šizofrenija, bipolinis sutrikimas, klinikinė depresija).
- Įvairios kitos ligos (sifilis, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, AIDS, maliarija ir raupsai).
- Pasitaiko atvejų, kai žmonės serga psichoze, kai psichozės priežastis nėra aiški. Tokiais atvejais priežastys paprastai nėra žinomos. Dabartiniai tyrimai rodo, kad kai kurios iš šių psichozių gali būti susijusios su genetiniais veiksniais arba dėl tam tikrų įvykių motinos nėštumo metu ar ankstyvoje psichozę patiriančio asmens vaikystėje. Pirmąjį psichozės epizodą gali sukelti stresas.
Gydymas
Dauguma psichozių gali būti gydomos, todėl sergantieji jomis gali gyventi normalų gyvenimą. Gydymas priklauso nuo psichozės priežasties. Apskritai galimi du skirtingi gydymo būdai:
- Yra vaistų, vadinamų antipsichotikais, grupė. Jie paprastai veikia keisdami smegenų ir nervų sistemos reakciją į neuromediatorius.
- Psichozės kamuojamiems žmonėms taikoma terapija. Jos metu mokoma atpažinti, kada jiems prasideda psichozės epizodas, ir į jį reaguoti tam tikrais būdais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra psichozė?
A: Psichozė - tai psichiatrijoje vartojamas kai kurių psichikos ligų pavadinimas. Psichoze sergantys žmonės vadinami psichotikais ir paprastai praranda ryšį su realybe, nes nesugeba atskirti, kas yra tikra, o kas ne. Tai kraštutinė pakitusios sąmonės būsena.
K: Ką reiškia žodis "psichozė"?
A: Žodis "psichozė" susideda iš dviejų dalių: pirmoji dalis yra kilusi iš žodžio "psyche", kuris senovės graikų kalboje reiškia sielą, o antroji dalis yra galūnė "-osis", kuri reiškia ligą arba nenatūralią būseną. Taigi pažodžiui psichozė reiškia nenatūralią sielos būklę.
Klausimas: Kokius simptomus patiria psichozės kamuojami žmonės?
A: Psichoze sergantiems žmonėms gali pasireikšti haliucinacijos, t. y. jie gali patirti dalykus, kurių iš tikrųjų nėra. Jie taip pat gali turėti iliuzijų, t. y. fiksuotų įsitikinimų ir idėjų, kurios paprastai yra klaidingos. Kartais pasikeičia jų asmenybė ir jie negali blaiviai mąstyti. Kai kurios iš šių minčių gali būti paranojiškos. Ne kiekvienas psichotikas turi visas šias problemas. Dėl jų psichotikai dažnai elgiasi keistai, todėl jiems sunku gyventi normalų gyvenimą visuomenėje.
Klausimas: Kaip dažnai pasitaiko psichozė?
Atsakymas: Psichozę per gyvenimą patiria apie 1 proc. žmonių.
K: Dėl ko žmogus gali atrodyti psichotiškas?
A: Psichozę gali sukelti nuodai, narkotikai, nervų sistemos ligos ir kitos ligos.
K: Ar religinė ar antgamtinė patirtis yra susijusi su psichoze?
A.: Su religija ar antgamtiniais potyriais susijusios haliucinacijos yra gana dažnos, tačiau labai dažnai šių potyrių negalima vadinti psichoze medicinine prasme - kai kurie žmonės mano, kad tie, kurie patyrė tai, kas gali būti vadinama psichoze, galėjo tiesiog patirti labai stiprius ar kankinančius išgyvenimus, o ne būti diagnozuoti mediciniškai.
Klausimas: Ar smurtas yra susijęs su psichoze?
Atsakymas: Filmuose ir žiniasklaidoje apskritai tam tikri žmonės, kurie vaizduojami kaip smurtaujantys ir asocialūs, kartais vadinami psichotikais, tačiau toks įvaizdis yra klaidingas - greičiausiai tai būtų psichopatai arba sociopatai, o ne haliucinacijos ar iliuzijos dėl tikros psichikos ligos, pavyzdžiui, šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo.
