Toras (Þórr) — šiaurės mitologijos griaustinio ir žaibo dievas
Sužinokite apie Torą (Þórr) – šiaurės mitologijos griaustinio ir žaibo dievą: jo kilmę, jėgą, Mjolnirą, legendas ir vaidmenį Asgarde bei Midgarde.
Toras (senovės norvegų kalba Þórr) - šiauriečių mitologijos griaustinio ir žaibo dievas, siejamas su jėga, audromis, šventimais ir vaisingumu. Jis yra Odino ir Jörð sūnus, įkūnijantis Žemę, ir fiziškai stipriausias iš Æsir. Toras apibūdinamas kaip žiaurių akių, raudonų plaukų ir pilnos barzdos, greitai supykstantis ir turintis didžiulį apetitą.
Sakoma, kad Toras, Asgardo čempionas, saugo Asgardą ir Midgardą nuo tokių būtybių kaip jǫtnarai, kilusių iš Jötunheimr. Senojoje anglų kalboje jis žinomas kaip Þunor (Thunor), o senojoje aukštaičių vokiečių kalboje - kaip Donar (runų kalba þonar ᚦᛟᚾᚨᚱ), visi šie vardai kildinami iš protogermaniškojo *Þunraz, reiškiančio "perkūnas".
Šiuolaikinė anglų kalbos darbo diena ketvirtadienis (iš senosios anglų kalbos Þūnresdæg, "Thunor's [Thor's] day") turi šio dievo vardą.
Atributai ir simboliai
Toro požymiai ir atributai dažnai pasikartoja šaltiniuose ir paveiksluose:
- Plaktukas Mjölnir – Torą labiausiai sieja jo plaktukas Mjölnir, kuris grąžinasi į ranką po metimo ir gali sutraiškyti milžinus bei užkirsti kelią chaoso jėgoms. Mjölnir taip pat naudojamas šventinti ir laikyti įžadus.
- Diržas Megingjörð – padidina Toro jėgą, kai jis jį apsijuosia.
- Geležinės pirštinės Járngreipr – būtinos, kad galėtų valdyti Mjölnir.
- Ožkos Tanngrisnir ir Tanngnjóstr – Velniškas vežimas, traukiamas dviejų ožkų; Toras jas kartais sudoroja ir suvalgo, o vėliau jas prikeldamas grąžina atgal į vežimą.
- Išvaizda – dažnai vaizduojamas stambus, raudonplaukis ir barzdotas karys su žiauriu žvilgsniu.
- Simboliai – Mjölnir amuletai buvo plačiai nešiojami; taip pat Torui priskiriami ąžuolas ir audros reiškiniai.
Žinomiausi mitai
Toro veiksmai sudaro daug populiarių skandinaviškų pasakojimų. Tarp žinomiausių yra:
- Þrymskviða – pasakojimas apie milžino Þrymrą, kuris pavogia Mjölnir ir reikalauja Freyjos mainais; Toras apsirengia kaip Freyja, kad susigrąžintų plaktuką.
- Žūklė su Jörmungandr – pasaka, kurioje Toras žvejoja didžiulę Midgardo jūrą (Jörmungandr) ir beveik jį ištraukia; uodega serpentui sugniaužia laivą.
- Susikovimas su Hrungnir – Toras susiremia su milžinu Hrungnir ir laimi, bet po kovos likę nuodingi padariniai.
- Kelionė į Utgardą – serija išbandymų, kuriuose Toras ir Loki lankosi milžinų karalystėje ir susiduria su apgavystėmis bei iššūkiais.
- Ragnarök – pasaulio pabaigos mūšyje Toras susidurs su Midgardo jūrų gyvate Jörmungandr; Torui pavyks nugalėti gyvatę, tačiau jis pats po to mirs nuo jos nuodų.
Šventės, kultas ir paveldas
Toro garbinimas buvo svarbi senovės germanų religijos dalis. Mjölnir amuletai, rasti kasinėjimuose, liudija apie asmeninį apsaugos ir tapatybės simbolį. Vietovardžiai ir archeologiniai radiniai Skandinavijoje ir Britų salose rodo, kad Toras buvo itin populiarus tarp žemiškų karių ir ūkininkų, kurie ieškojo apsaugos nuo audrų ir potencialių priešų.
Toro įtaka matoma ir kalboje: daugelio europos kalbų ketvirtadienio pavadinimas yra kilęs iš jo vardo (pavyzdžiui, angl. Thursday). Šiuolaikinėje kultūroje Toras pasirodo literatūroje, mene ir populiariojoje kultūroje — nuo XIX a. romantizmo susidomėjimo šiaurietiška mitologija iki šiuolaikinių komiksų ir filmų interpretuočių.
Šeima ir palikuonys
Toro žmona yra Sif, garsėjanti savo aukso spalvos plaukais. Jo sūnūs – Magni ir Móði – bei dukra Þrúðr (Thrud) minimi įvairiuose šaltiniuose; Magni ir Móði po Ragnarök turėtų perimti dalį tėvo palikimo.
Interpretacijos ir reikšmė
Toras dažnai suvokiamas kaip kovotojas ir gynėjas — jis gina dievų tvarką nuo chaoso jėgų, kartu būdamas vaisingumo ir žemdirbystės globėju, kurio audros ir žaibo galia tiek bauginanti, tiek gyvybinga. Jo mitai atspindi bendruomenių poreikį apsaugai, fizinei stiprybei ir gamtos reiškinių paaiškinimui.
Šis išsamus vaizdas apie Torą apima tiek senovinius religinius elementus, tiek kultūrinius paveldos aspektus, kurie padaro jį vienu žinomiausių ir ilgaamžių šiaurės mitologijos personažų.
Thoro kova su milžinais, Mårten Eskil Winge, 1872 m.
Šeima
Toras yra Odino, Æsir vado, ir Jörð, gyvojo Žemės įsikūnijimo, sūnus. Jis yra vyriausias iš Odino sūnų ir pusbrolis Baldrui, Höðrui, Víðarrui ir Valiui.
Jis vedęs auksaplaukę deivę Sif, su kuria susilaukė dukters Þrúðr. Su jotunų meiluže Járnsaxa Toras susilaukė dviejų sūnų: Móði ir Magni. Jis turi patėvį Ullr, kuris yra Sif sūnus iš ankstesnės santuokos. Ir jo brolis Lokio žudikas savo vaikus
Turtas
Buvo tikima, kad Toras keliauja vežimu, kurį traukia du ožiai, vardu Tanngrisniras ir Tanngnjóstr. Pasak sagomis vadinamų raštų, Toras valdė trumpos rankenos karo plaktuką Mjölnir.
Jį jam pagamino nykštukų broliai Eitri ir Brokkras, sakoma, kad tai galingiausias ginklas visuose Devyniuose pasauliuose, galintis sutriuškinti net kalnus. Kai Toras metė plaktuką, jis stebuklingai grįžo į dievo rankas.
Kiti Thoro atributai: pirštinės, vadinamos Járngreipr, kurias jis privalo nešioti, kad galėtų valdyti Mjölnirą, diržas Megingjörð, kuris padvigubina jo jėgą, ir lazda Gríðarvölr, kurią kartu su Járngreipr jam padovanojo jötunn Gríðr.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Toras šiauriečių mitologijoje?
Atsakymas: Toras yra griaustinio ir žaibo dievas šiauriečių mitologijoje.
K.: Su kuo norvegų mitologijoje siejamas Toras?
A: Toras siejamas su jėga, audromis, šventimais ir vaisingumu.
K: Kas yra Thoro tėvai?
A: Thoro tėvai yra Odinas ir Jörð, Žemės įsikūnijimas.
K: Nuo kokios rasės būtybių Toras saugo Asgardą ir Midgardą?
A: Toras saugo Asgardą ir Midgardą nuo jǫtnarų - būtybių rasės, gyvenančios Jötunheimre.
K: Ką reiškia vardas Þunor (Thunor)?
A: Vardas Þunor (Thunor) reiškia "griaustinis".
K: Iš kur kilęs šiuolaikinis angliškas savaitės dienos pavadinimas Thursday?
A: Šiuolaikinė anglų kalbos darbo diena ketvirtadienis yra kilusi iš senosios anglų kalbos Þūnresdæg, arba "Thunor's [Thoro] diena", kurioje yra šio dievo vardas.
K: Ką reiškia protogermanų *Þunraz?
A: Protogermanų *Þunraz reiškia "griaustinis".
Ieškoti