Vampyras ir vampyrai: apibrėžimas, kilmė ir pagrindinės savybės

Vampyrai yra legendų ir pasakojimų pabaisos. Pirmosios istorijos apie vampyrus buvo papasakotos Rytų Europoje, tačiau šiuolaikiniai žmonės vampyrus iš esmės įsivaizduoja pagal Bramo Stokerio garsųjį romaną "Drakula". Nedaug žmonių tiki, kad vampyrai yra tikri, tačiau jie vis dar labai populiarūs filmuose, televizijoje ir knygose.

Vampyrai kadaise buvo žmonės, bet juos apėmė antgamtinis prakeiksmas. Kai kurie vampyrai turi gerti kraują, kad išgyventų. Jie tai daro dviem ilgais ilgosiomis iltimis įkandę žmonėms ar gyvūnams į kaklą. Žmonės, kuriuos vampyrai nužudo, gerdami jų kraują, taip pat gali tapti vampyrais. Kiti gali gyventi iš žmonių gyvybinės energijos. Daugelyje pasakojimų vampyrai gali virsti kitais gyvūnais, dažniausiai šikšnosparniais, bet taip pat vilkais, katėmis ar žiurkėmis.

Etymologija ir kilmė

Žodis „vampyras“ greičiausiai kilęs iš pietų ir rytų Europos kalbų (pavyzdžiui, slavų ir rumunų tradicijų). XVI–XVIII a. raštai ir liaudies pasakojimai apie „ne mirusius“ ar „grįžusius iš kapų“ padėjo suformuoti šiuos vaizdinius. XIX a. literatūra (ypač gotikiniai romanai) ir XX–XXI a. kinas sustiprino ir suvienodino daugelį savybių, kurių šiandien dauguma publikos tikisi iš vampyro figūros.

Pagrindinės savybės

Priklausomai nuo istorijos, vampyrams gali būti būdingos kai kurios arba visos šios savybės:

• Nemirtingumas – daugelis pasakojimų vaizduoja vampyrus kaip ilgai gyvenančius ar amžinus padarus.
• Reikalingumas kraujui – vampyrai dažnai maitinasi žmogaus arba gyvūnų krauju; kai kuriose versijose kraujas suteikia jėgų ar pailgina amžių.
• Šaržuotos dantys ( iltys ) – užkandimo į kaklą simbolis, per kurį perduodamas vampyriškumas.
• Padidėjęs jėgos ir ištvermės lygis – vampyrai dažnai stipresni ir greitesni už įprastus žmones.
• Gijimosi ir regeneracijos gebėjimai – žaizdos greitai užsitraukia; kai kurie vampyrai beveik nepalaužiami.
• Formų kaita – gebėjimas virsti kitais gyvūnais (dažnai šikšnosparniais, bet ir vilkais, katėmis ar žiurkėmis).
• Naktinė veikla – daug tradicijų vaizduoja vampyrus aktyvius naktį, o dieną jie slepiasi ar silpsta.
• Jautrumas saulei – nuo silpnumo iki mirtino poveikio; tai viena dažniausių, tačiau įvairiai interpretuojamų silpnybių.
• Atstūmimas nuo šventų simbolių ir objektų – kryžiai, šventinta vanduo ar religinės maldos kai kuriose legendose kenkia vampyrui.
• Negalėjimas atspindėti veidrodyje – tradicinė savybė, dažnai naudojama grožinės literatūros priemonėms.
• Šalta oda ir blyški spalva – vampyrai dažnai apibūdinami kaip šalti ir be kraujo atspalvio.
• Charizma ir hipnotiniai gebėjimai – gebėjimas viliojant arba valdyti aukas.
• Gimimo pernešimas – daugelis pasakojimų teigia, kad vampyro įkandimas gali sukurti naujus vampyrus.
• Kiti kultūriniai skirtumai – kai kuriose tradicijose vampyrai negali pereiti į tam tikras vietas be kvietimo, privalo miegoti savo gimtosios žemės dirvoje, o kitose paplitę kitokie mitai (pvz., jautrumas tam tikroms žolelėms, metalams ar vandeniui).

Silpnybės ir kaip juos „užmušti“ liaudies pasakojimuose

Liaudies medicina ir tradicijos siūlo įvairius būdus sustabdyti arba sunaikinti vampyrą: prikalti įkapę į širdį (pagrindinė populiari idėja), nukirsti galvą, sudeginti, užkastą asmenį perstatyti arba sudeginti jo kūną, pašvęsta vandeniu apipurkšti, naudoti česnaką, rožes, šventus simbolius ar specialius ritualus. Šios priemonės priklauso nuo regiono ir konkrečios pasakos variantų.

Kultūrinė reikšmė ir moderni popkultūra

Vampyrai simbolizuoja daug dalykų: baimę mirties, potraukį gyvenimo stiprybei, seksualumą, užsikrėtimą arba socialines ligas (pvz., XIX a. susijusios baimės atsispindi literatūroje). XX–XXI a. vaizdavimai (filmai, serialai, romanai, komiksai) dažnai perkuria vampyrus — nuo grėsmingų monstrų iki traginių, seksualiai magnetinių arba net herojinių figūrų. Taip pat egzistuoja realios subkultūros (pvz., vampyristai), kurie imituoja tam tikrus elgesio ir estetinius bruožus.

Moksliniai aiškinimai

Nėra jokio patikimo mokslinio įrodymo, kad vampyrai yra realūs. Istorikai ir antropologai aiškina vampyrų mitų atsiradimą kaip ligų, natūralių žmogiškų baimių ir netinkamai suprastų laidojimo praktikų rezultatą. Kai kurių ligų simptomai (pvz., porfirija, rabijus, katalepsija) galėjo paskatinti vampyro legendų kūrimą. Vampyrai išliko kultūriškai svarbūs dėl savo simbolinės jėgos ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų epochų baimių bei troškimų.

Trumpai: vampyrų paveikslas daugiasluoksnis — jis apima senių liaudies tikėjimų elementus, literatūrinius išradimus ir modernią popkultūrą. Savybės ir silpnybės priklauso nuo tradicijos ir autoriaus kūrybiškumo, todėl vieno „universalus“ vampyro apibrėžimas neegzistuoja.

Vampyrai grožinėje literatūroje

Drakula yra garsiausias grožinės literatūros vampyras, apie jį sukurta daugybė filmų, dažnai su Kristoferiu Li (Christopher Lee), vaidinančiu patį Drakulą. Bela Lugosi - dar vienas aktorius, žinomas dėl šio vaidmens. Nosferatu - taip pat garsus filmas apie vampyrus.

Yra populiari Anne Rice knygų serija apie vampyrus. Septintajame dešimtmetyje apie vampyrus rašė ir Stephenas Kingas knygoje "Salem's Lot". Televizijos seriale "Bafi, vampyrų žudikė" (angl. Buffy the Vampire Slayer) buvo rodoma jauna mergina, kuri kovojo su vampyrais, bet draugavo ir su geraisiais. Stephenie Meyer serialas "Saulėlydis" taip pat yra apie "vampyrus". Filmas "Dingę berniukai" (The Lost Boys) buvo apie vampyrų būrį (tuometinėje) šiuolaikinėje Kalifornijoje. Tarp daugybės kitų istorijų apie vampyrus yra "Pietų vampyrų paslaptys" (The Southern Vampire Mysteries), pagal kurias sukurtas serialas "Tikras kraujas" (True Blood).

Vampyras

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra vampyrai?

K: Kur buvo papasakotos pirmosios istorijos apie vampyrus?

K: Kas sukūrė šiuolaikinį vampyrų vaizdinį?

K: Ar daug žmonių tiki, kad vampyrai yra tikri?

K: Ką kai kurie vampyrai turi daryti, kad išgyventų?

K: Kaip vampyrai geria kraują?

K: Ar žmonės, kuriuos nužudė vampyras, patys gali tapti vampyrais?

Paieška pagal raidę