Personifikacija: reikšmė, pavyzdžiai ir vartojimas
Sužinokite, kas yra personifikacija — reikšmė, aiškūs pavyzdžiai ir vartojimas raštuose bei mene, praktiniai paaiškinimai ir stilistiniai patarimai kūrybai ir analizei.
Personifikacija - tai kalbos figūra, kai negyvi daiktai apibūdinami kaip žmonės.
Menų srityje personifikacija reiškia, kad nežmogiškas daiktas vaizduojamas taip, tarsi jis būtų žmogus. Personifikacija suteikia žmogiškų bruožų ir savybių, pavyzdžiui, emocijų, troškimų, pojūčių, gestų ir kalbos, dažnai pasitelkiant metaforą.
Personifikacija dažnai naudojama vaizduojamajame mene. Rašytiniuose tekstuose galima pateikti tokius pavyzdžius: "lapai siūbavo vėjyje", "vandenynas atsiduso" arba "saulė mums nusišypsojo". Lengvoje kalboje personifikacija yra tiesiog gyvos būtybės pavyzdžio pateikimas negyvai būtybei. "Vėjas šaukė". Akivaizdu, kad vėjas negali šaukti. Tai ir yra tai, kas vadinama personifikacija.
Kita dažnai naudojama personifikacija yra pasakojimuose, kuriuose gyvūnams ir legendinėms būtybėms priskiriamos atpažinimo etiketės. Tai vadinama antropomorfizmu.
Kaip veikia personifikacija ir kokį poveikį ji sukuria
Personifikacija suartina skaitytoją su aprašomu objektu, padeda jam patirti emocijas ir vaizdus gyviau. Peržvelgus žodžius, kuriuos paprastai priskiriame žmonėms (pvz., štai šypsa, verkia, laukia), negyvi arba abstraktūs dalykai įgauna veiksmą ir motyvaciją. Tai leidžia:
- suformuoti vaizdingesnį aprašymą ir sustiprinti įspūdį;
- perkelti skaitytoją į emocinį teksto lygmenį;
- pagreitinti abstrakčių sąvokų supratimą (pvz., „Laikas bėga“).
Formos ir kalbiniai požymiai
Dažniausiai personifikacija realizuojama:
- veiksmažodžiais, priskiriančiais žmogui būdingus veiksmus nežyminčiam objektui (pvz., "naktis nusileido", "vėjas šaukė");
- adjektyvais bei būdvardinėmis konstrukcijomis, suteikiančiomis daiktui emocinį atspalvį (pvz., "liūdna gatvė", "piktas debesys");
- dialogais arba tiesiogine kalba (pvz., pasakose kalbantys daiktai ar gyvūnai).
Pavyzdžiai
- "Lapai siūbavo vėjyje." (judesio suteikimas gamtos elementui)
- "Vandenynas atsiduso." (emocijų priskyrimas gamtai)
- "Saulė mums nusišypsojo." (šviesos reiškinys vaizduojamas kaip šypsena)
- "Miestas kvėpavo ramybe." (abstraktus jausmas priskiriamas vietai)
- "Laikas jam nusisuko." (laikas veikia kaip sąmoninga būtybė)
Personifikacija literatūroje, mene ir kasdienėje kalboje
Rašytojai ir poetai naudoja personifikaciją tam, kad suteiktų tekstui emocinį gylį, ritmą ar simetrišką vaizdą. Vaikų literatūroje ir animacijoje personifikacija bei antropomorfizmas padeda sukurti ryšį su mažais skaitytojais — žaislai, gyvūnai ar daiktai kalba ir veikia kaip žmonės (pvz., mėgstami animaciniai filmai ir pasakos). Reklamos kalboje personifikacija gali padėti produktui tapti "draugiškesniu" vartotojui (pvz., šypsosi logotipas, butelis „kviečia“ vartotoją).
Personifikacija vs antropomorfizmas
Nors abu terminai susiję su nežmogiškų būtybių pateikimu žmogiškais bruožais, yra niuansų:
- Personifikacija dažniau reiškia trumpalaikį vaizdinį ar retorinį įrankį tekste — vienkartinį ar epizodinį nežmogaus apibūdinimą kaip žmogaus.
- Antropomorfizmas dažniau apima nuoseklų, visapusišką nežmogaus parodymą kaip žmogaus (pvz., pasakų herojai, kur gyvūnai nuolat elgiasi ir kalba kaip žmonės).
Praktiniai patarimai rašytojams
- Naudokite personifikaciją tada, kai norite sustiprinti emocinį vaizdą ar pabrėžti tam tikrą nuotaiką.
- Venkite perdozavimo — pernelyg daug personifikacijų gali skambėti dirbtinai arba painiai.
- Rinkitės vaizdingas, tikslias formas; prioritizuokite aiškumą — skaitytojas turi suprasti, kad tai stilistinis priėjimas, o ne literali prasmė.
- Skirkite personifikacijai vietą: ji geriausiai veikia kaip spalvinis ar emocinis akcentas, o ne nuolatinė teksto strategija, nebent kuriate pasaką ar mitą.
Kiti pastebėjimai
Personifikacija glaudžiai susijusi su metafora ir kitomis stilistinėmis priemonėmis. Tai universalus literatūros ir kasdienės kalbos įrankis, prisidedantis prie vaizdingumo, įtaigumo ir skaitytojo identifikacijos su pateikiamu pasauliu.

Šioje Milo Vinterio iliustracijoje prie Ezopo pasakos "Šiaurės vėjas ir saulė" personifikuotas Šiaurės vėjas bando nuplėšti keliautojo apsiaustą.

Aritmetikos personifikacija
Kiti puslapiai
- Mirtis (personifikacija)
- Helios
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra personifikacija?
A: Personifikacija - tai kalbos figūra, kai negyvi daiktai apibūdinami taip, tarsi jie būtų žmonės.
K: Ką personifikacija reiškia mene?
A: Menų srityje personifikacija reiškia, kad negyvas daiktas vaizduojamas taip, tarsi jis būtų žmogus.
K: Kokių bruožų personifikacija gali suteikti nežmogiškiems daiktams?
A: Personifikacija gali suteikti žmogiškų bruožų ir savybių, pavyzdžiui, emocijų, troškimų, pojūčių, gestų ir kalbos, dažnai pasitelkiant metaforą.
K: Kur personifikacija dažniausiai naudojama vaizduojamajame mene?
A: Personifikacija dažnai naudojama vaizduojamuosiuose menuose.
K: Kokie yra personifikacijos pavyzdžiai raštuose?
A: Personifikacijos raštuose pavyzdžiai: "lapai siūbavo vėjyje", "vandenynas sunkiai atsiduso" arba "saulė mums šypsojosi".
K: Kas yra antropomorfizmas?
A: Antropomorfizmas - tai kai gyvūnams ir legendinėms būtybėms priskiriamos atpažinimo etiketės.
K: Kaip personifikacija susijusi su antropomorfizmu?
A: Personifikacija su antropomorfizmu susijusi tuo, kad ji nežmogiškiems daiktams suteikia žmogiškų savybių, o antropomorfizmas gyvūnams ir legendinėms būtybėms suteikia atpažinimo etiketes.
Ieškoti