Palaestra — senovės Graikijos imtynių ir gimnazijos pastatas

Palaestra — senovės Graikijos imtynių ir gimnazijų centras: atviri kiemai, kolonados, persirengimo kambariai, treniruotės, mokymai ir socialinis gyvenimas.

Palaestra buvo senovės Graikijos pastatas. Tai vieta, kur buvo mokoma ir praktikuojamos imtynės. Ją sudarė didelis kvadratinis arba stačiakampis kiemas. Šis kiemas buvo atviras į dangų. Jį supo kolonados. Už šių kolonadų buvo persirengimo kambariai, paskaitų patalpos, pirtys ir patalpos įrangai laikyti. Imtynininkai treniruodavosi po kolonadomis bet kokiu oru.

Architektūra ir erdvių išsidėstymas

Palaestra dažniausiai buvo suprojektuota aplink centrinį, atvirą kiemą (peristylą), kuris tarnavo kaip pagrindinė treniruočių erdvė. Aplink kiemą būdavo kolonados (stambios kolonos su stogine), kurios leido tęsti pratimus ir uždaruose ruožuose esant blogam orui. Tipinės palaestros dalys:

• Centras: atviras kiemas, dažnai su smėlėta arba kieta danga, tinkama imtynėms ir laisviems pratimams;
• Persirengimo kambariai: čia atletai rengdavosi ir saugodavo asmeninius daiktus;
• Pirtys ir vonios: skalbimui, aliejaus ir purvo šalinimui bei atsipalaidavimui po treniruotės;
• Paskaitų salės ir exedros: vietos teoriniams užsiėmimams, filosofinėms diskusijoms ir mokymams;
• Sandėliukai: įrangai, tokioms kaip kūno tepalai, strigiliai (valymo įrankiai) ir kt.;
• Tribūnos arba sėdimos vietos: žiūrovams ar teisėjams varžybų ir demonstracijų metu.

Funkcijos ir socialinė reikšmė

Palaestra buvo ne tik sporto sale — tai buvo svarbi jauno ir suaugusio vyro auklėjimo dalis. Ji glaudžiai siejosi su gimnazijomis, kur vyko tiek fizinis, tiek intelektualinis ugdymas. Kartais palaestra sudarydavo gimnazijos komplekso dalį arba stovėjo šalia jos.

Palaestros role buvo įvairiapusė:

• fizinio rengimo ir taktikos mokymas (imtynės, pankration, kovos technikos);
• etikos ir pilietinio auklėjimo dalis — per sportą formuojamas charakteris ir bendruomenės dorybės;
• socialinė erdvė — susitikimai, diskusijos, paskaitos ir jaunimo renginiai;
• ritualinė ir emocinė reikšmė — kai kurie vyrai jautė stiprų prieraišumą savo palaestrai ir net būdavo laidojami ten arba šalia jos.

Mokymo metodai ir papročiai

Treniruotės palaestroje dažnai vyko nuogiems, nes graikų sportininkai paprastai praktikavo be drabužių. Jie naudodavo alyvą kūnui tepti ir vėliau ją šveisdavo strigiliu bei smėliu arba pelenais, kad sumažintų slydimą ir apsivalytų. Be imtynių, palaestroje praktikavosi ir kiti kūno rengybos pratimai: tempimo pratimai, balansavimas, lavinami smulkūs kovos įgūdžiai.

Finansavimas ir prieiga

Dauguma palaestrų buvo vieši pastatai, statyti arba išlaikomi iš mokesčių ar miesto biudžeto, todėl jos tarnavo plačiam gyventojų ratui. Tačiau būdavo ir privačių palaestrų, priklausiusių galingesnėms šeimoms ar atletų mokykloms. Didesniuose miestuose palaestros galėjo būti kelios ir jos tarnaudavo skirtingoms socialinėms grupėms arba specializuotoms imtynių mokykloms.

Geografinis paplitimas ir pavyzdžiai

Dauguma graikų pasaulio miestų turėjo palaestras. Dideliuose miestuose jų galėjo būti kelios. Archeologiniai kasinėjimai atskleidė palaestrų liekanas įvairiuose regionuose — nuo kontinentinės Graikijos iki salų ir kolonijinių miestų Viduržemio jūros pakrantėse. Kai kurios palaestros buvo gerai išsaugotos ir tapo svarbiais istorijos ir architektūros tyrimų objektais (pvz., žinomos palaestros Olimpijoje ir kitose archeologinėse vietovėse).

Archeologinė ir kultūrinė reikšmė

Išlikusios palaestrų liekanos suteikia vertingos informacijos apie senovės Graikijos kasdienybę, sporto praktiką, socialines santykių formas ir miesto planavimą. Architektūriniai elementai — kolonados, grindiniai, pirtys, mozaikos ir kartais inskripcijos — leidžia rekonstruoti, kaip vyko mokymai ir kaip palaestra integravosi į gyvenamąją ir viešąją erdvę.

Išvados

Palaestra buvo esminė senovės graikų kultūros dalis: sporto, išsilavinimo ir socialinio gyvenimo centras. Ji formavo ne tik atletų kūnus, bet ir bendruomenės normatyvą, pilietiškumą bei asmeninę prieraišumą prie vietos, kurioje žmogus augo ir brendo.

Kas buvo palaestra?

Palaestra buvo senovės Graikijos pastatas, kuriame buvo mokoma ir praktikuojamos imtynės. Žodis "palaestra" kilęs iš graikiško žodžio "pale", kuris reiškia imtynes. Nuo VI a. pr. m. e. iki Romos imperijos eros pabaigos palaestros buvo statomos visoje Graikijoje. Pirmosios buvo privačios, tačiau jau V a. pr. m. e. pradėtos statyti viešosios. Beveik kiekvienas Graikijos miestas turėjo bent po vieną palaestrą, o kai kurie dideli miestai - po kelis.

Palaestros dažnai būdavo šalia gimnazijų arba prie jų. Gimnazijos tikriausiai pirmą kartą atsirado VI a. pr. m. e. Abu jie dažnai buvo vadinami tiesiog "gimnazija". Graikų istorikas, biografas ir eseistas Plutarchas rašo, kad palaestros buvo naudojamos tik imtynėms ir pankrationui - sporto šakai, panašiai į imtynes, bet daug šiurkštesnei už jas. Boksas buvo mokomas ir praktikuojamas gimnazijoje. Į pensiją išėjusiems sportininkams priklausė nedidelės palaestros ir jie jas valdė. Prie palaestrų prisijungdavo įvairaus amžiaus graikų vyrai. Pagyvenę (seni) vyrai kartais turėdavo savo palaestras.

Kolonada Olimpijos rūmuose

Palėpės dizainas

Vitruvijus buvo romėnų architektas, gyvenęs Augusto laikais. Savo knygoje "Apie architektūrą" jis sudarė tobulos palaestros planą. Šie rūmai yra panašūs į tuos, kurie stovėjo Graikijoje, Olimpijoje, senovės olimpinių žaidynių vietoje. Vitruvijaus rūmai turi didelį kiemą, atvirą dangui. Šį kiemą supa dengtos kolonados.

Kieme buvo įrengtos skammatos duobės, kuriose treniruodavosi imtynininkai ir pankratininkai. Skamata ("iškasta dalis") - tai vieta, kurioje dirva buvo apversta ir padengta storu smėlio sluoksniu, kad imtynininkai turėtų tvirtą pagrindą. Kadangi imtynininkams galėjo tekti varžytis lietingu oru, rūmuose buvo dvi skammos: sausa ir šlapia. Drėgnoje skamoje esantį purvą imtynininkai vadino "bičių vašku".

Patys imtynininkai dirvą ir smėlį apvertė kirviu. Tai buvo laikoma prasmingu pratimu, o kirvukas tapo imtynių simboliu graikų mene. Tikėtina, kad drėgna skamba buvo įrengta po kolonadomis, kad neišgaruotų. Graikų gydytojai manė, kad purvo ir aliejaus mišinys turi gydomųjų galių, todėl duobėse dažnai buvo naudojamas purvo ir aliejaus mišinys.

Vitruvijus aprašo viengubas kolonadas trijose kiemo pusėse ir dvigubą kolonadą šiaurinėje pusėje. Ši dviguba kolonada apsaugotų už jos esančią patalpą nuo saulės ir lietaus. Palaestra buvo kūno ir proto lavinimo vieta. Ši patalpa buvo efebionas. Čia jauni vyrai (efebai) gaudavo graikų kultūros pamokas. Į sienas būdavo įmontuoti akmeniniai suolai.

Į dešinę nuo efezės Vitruvijus būtų turėjęs tris kambarius: kambarį boksui, dulkių ir miltelių kambarį ir kambarį maudynėms. Kairėje efebiono pusėje būtų patalpa aliejui laikyti ir grupė patalpų, skirtų krosniai ir karštoms vonioms. Tačiau karštos vonios buvo romėnų būtinybė ir jų Olimpijoje nebuvo. Taip galėjo būti dėl to, kad Olimpijoje trūko vandens. Pirtys Olimpijoje buvo paprastos, o Delfuose - didelės ir sudėtingos.

Vitruvijus nemini nusirengimo kambario (apodyteriono), tačiau kiekviename rūmų pastate tikrai turėjo būti bent vienas. Tiek pale, tiek pankrationas buvo praktikuojami nuogi. Vitruvijus nemini ir pokylių kambario (sphairisterion), kurį turėjo kai kurios palaestros. Nežinia, ar ši patalpa buvo naudojama kamuolio žaidimams, sandėliavimui, ar mankštai.

Lietingomis dienomis imtynių buvo mokomasi ir treniruojamasi po dviem ar keturiomis kiemą juosiančiomis dengtomis kolonadomis. Prie pat šių kolonadų buvo persirengimo kambariai, patalpos maudynėms, sandėliai, patalpos paskaitoms ir susitikimams su draugais. Šiuose kambariuose dažnai vykdavo homoseksualūs ar pederastiniai pasimatymai.

Hermis Enagonios ("varžybų Hermis") vadovavo rūmams. Ant stačiakampio formos marmuro gabalo jis buvo vaizduojamas su galva ir stačia varpa. Hermis buvo imtynių dievas ir kartais sakoma, kad jis yra imtynių deivės Palaestros tėvas. Graikų mene hermas dažnai nurodo, kad scena yra palaestra. Apolono ir Heraklio statulos taip pat stovėjo palaestroje.

Palėpei vadovavo Hermas. Jo falo trynimas atnešdavo sėkmę. (Marmuras; apie 520 m. pr. m. e.; 66 cm (25¾ col.); Nacionalinis archeologijos muziejus, Atėnai)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo paleestra?

K: Kaip atrodė palaestros kiemas?

K: Kokios patalpos buvo įrengtos už kolonadų?

K: Kaip dažnai imtynininkai treniruodavosi palaestrose?

K: Ar visuose senovės Graikijos miestuose buvo palaestros?

K: Kam priklausė dauguma šių pastatų?

K: Kiek svarbus šis pastatas buvo graikų vyrams ir berniukams?

Paieška pagal raidę