Palestra

Kas buvo palaestra?

Palaestra buvo senovės Graikijos pastatas, kuriame buvo mokoma ir praktikuojamos imtynės. Žodis "palaestra" kilęs iš graikiško žodžio "pale", kuris reiškia imtynes. Nuo VI a. pr. m. e. iki Romos imperijos eros pabaigos palaestros buvo statomos visoje Graikijoje. Pirmosios buvo privačios, tačiau jau V a. pr. m. e. pradėtos statyti viešosios. Beveik kiekvienas Graikijos miestas turėjo bent po vieną palaestrą, o kai kurie dideli miestai - po kelis.

Palaestros dažnai būdavo šalia gimnazijų arba prie jų. Gimnazijos tikriausiai pirmą kartą atsirado VI a. pr. m. e. Abu jie dažnai buvo vadinami tiesiog "gimnazija". Graikų istorikas, biografas ir eseistas Plutarchas rašo, kad palaestros buvo naudojamos tik imtynėms ir pankrationui - sporto šakai, panašiai į imtynes, bet daug šiurkštesnei už jas. Boksas buvo mokomas ir praktikuojamas gimnazijoje. Į pensiją išėjusiems sportininkams priklausė nedidelės palaestros ir jie jas valdė. Prie palaestrų prisijungdavo įvairaus amžiaus graikų vyrai. Pagyvenę (seni) vyrai kartais turėdavo savo palaestras.

Kolonada Olimpijos rūmuose

Palėpės dizainas

Vitruvijus buvo romėnų architektas, gyvenęs Augusto laikais. Savo knygoje "Apie architektūrą" jis sudarė tobulos palaestros planą. Šie rūmai yra panašūs į tuos, kurie stovėjo Graikijoje, Olimpijoje, senovės olimpinių žaidynių vietoje. Vitruvijaus rūmai turi didelį kiemą, atvirą dangui. Šį kiemą supa dengtos kolonados.

Kieme buvo įrengtos skammatos duobės, kuriose treniruodavosi imtynininkai ir pankratininkai. Skamata ("iškasta dalis") - tai vieta, kurioje dirva buvo apversta ir padengta storu smėlio sluoksniu, kad imtynininkai turėtų tvirtą pagrindą. Kadangi imtynininkams galėjo tekti varžytis lietingu oru, rūmuose buvo dvi skammos: sausa ir šlapia. Drėgnoje skamoje esantį purvą imtynininkai vadino "bičių vašku".

Patys imtynininkai dirvą ir smėlį apvertė kirviu. Tai buvo laikoma prasmingu pratimu, o kirvukas tapo imtynių simboliu graikų mene. Tikėtina, kad drėgna skamba buvo įrengta po kolonadomis, kad neišgaruotų. Graikų gydytojai manė, kad purvo ir aliejaus mišinys turi gydomųjų galių, todėl duobėse dažnai buvo naudojamas purvo ir aliejaus mišinys.

Vitruvijus aprašo viengubas kolonadas trijose kiemo pusėse ir dvigubą kolonadą šiaurinėje pusėje. Ši dviguba kolonada apsaugotų už jos esančią patalpą nuo saulės ir lietaus. Palaestra buvo kūno ir proto lavinimo vieta. Ši patalpa buvo efebionas. Čia jauni vyrai (efebai) gaudavo graikų kultūros pamokas. Į sienas būdavo įmontuoti akmeniniai suolai.

Į dešinę nuo efezės Vitruvijus būtų turėjęs tris kambarius: kambarį boksui, dulkių ir miltelių kambarį ir kambarį maudynėms. Kairėje efebiono pusėje būtų patalpa aliejui laikyti ir grupė patalpų, skirtų krosniai ir karštoms vonioms. Tačiau karštos vonios buvo romėnų būtinybė ir jų Olimpijoje nebuvo. Taip galėjo būti dėl to, kad Olimpijoje trūko vandens. Pirtys Olimpijoje buvo paprastos, o Delfuose - didelės ir sudėtingos.

Vitruvijus nemini nusirengimo kambario (apodyteriono), tačiau kiekviename rūmų pastate tikrai turėjo būti bent vienas. Tiek pale, tiek pankrationas buvo praktikuojami nuogi. Vitruvijus nemini ir pokylių kambario (sphairisterion), kurį turėjo kai kurios palaestros. Nežinia, ar ši patalpa buvo naudojama kamuolio žaidimams, sandėliavimui, ar mankštai.

Lietingomis dienomis imtynių buvo mokomasi ir treniruojamasi po dviem ar keturiomis kiemą juosiančiomis dengtomis kolonadomis. Prie pat šių kolonadų buvo persirengimo kambariai, patalpos maudynėms, sandėliai, patalpos paskaitoms ir susitikimams su draugais. Šiuose kambariuose dažnai vykdavo homoseksualūs ar pederastiniai pasimatymai.

Hermis Enagonios ("varžybų Hermis") vadovavo rūmams. Ant stačiakampio formos marmuro gabalo jis buvo vaizduojamas su galva ir stačia varpa. Hermis buvo imtynių dievas ir kartais sakoma, kad jis yra imtynių deivės Palaestros tėvas. Graikų mene hermas dažnai nurodo, kad scena yra palaestra. Apolono ir Heraklio statulos taip pat stovėjo palaestroje.

Palėpei vadovavo Hermas. Jo falo trynimas atnešdavo sėkmę. (Marmuras; apie 520 m. pr. m. e.; 66 cm (25¾ col.); Nacionalinis archeologijos muziejus, Atėnai)