Graikijos Olimpijos mieste esantys senoviniai griuvėsiai saugo gerai išlikusius palaestros – specialios imtynių ir fizinio rengimo patalpos, kuriose graikų atletai treniruodavosi ir tobulino techniką imtynėms (imtynės), pankrationui ir kartais boksui. Palaestra Olimpijoje datuojama maždaug III a. pr. m. e. ir stovėjo komplekse, skirtame atletiniams renginiams bei pasirengimui Olimpiados varžyboms.

Palaestra yra išdėstyta šiaurinėje kompleksų dalyje, t. y. į šiaurę nuo gimnazijos (gimnazijos). Planas yra beveik kvadratinis: kraštinės siekia maždaug 66 metrus (metrus). Įėjimas yra šiaurės vakarų kampe. Apatinė išorinių sienų dalis buvo mūryta iš akmens, viršutinė – vėlesnės konstrukcijos, mūrinė. Centrinį kiemą dengia smėlis ir jis yra atviras dangui; šį kiemą iš visų keturių pusių riboja dorėninės kolonados su kolonų eilėmis, kurios tarnydavo ir kaip pavėsinė bei treniruočių tęsinys blogu oru.

Už kolonadų išsidėstė eilė patalpų – persirengimo, parengimo ir technikos saugojimo kambariai. Sportininkai čia apsirengdavo ir nusirengdavo, tepdavosi alyvuogių aliejumi, o vėliau barstydavosi milteliais ar smėliu, kad pagerintų sukibimą ir sumažintų slydimą; aliejų ir nešvarumus jie dažnai nušveisdavo specialiu metalo ar medžio įrankiu – strigilu. Patogumui bei higienai kiemo kampe buvo įrengtas apie 1,5 m gylio kubilas, naudojamas šaltoms vonioms po fizinio krūvio. Taip pat buvo atskiros patalpos aliejui, priemonėms ir treniruočių įrangai laikyti, o laisvalaikiu sportininkai čia susitikdavo, aptardavo taktiką ir palaikydavo socialinius ryšius.

Architektūra ir erdvių paskirtis rodo, kad palaestra nebuvo vien tik treniruočių vieta – tai buvo kompleksas, skirtas fiziniam, techniniam ir socialiniam atletų pasiruošimui. Tokios patalpos buvo svarbi senovės Graikijos sporto kultūros dalis ir reikšmingos suvokiant, kaip vyko pasirengimas varžyboms bei kasdienės treniruotės.

1955–56 m. Vokietijos archeologijos institutas atliko dalį atstatymo darbų; dalis rūmų buvo suprekonstruota, bet visiškas atstatymas neįmanomas, nes daug kolonų ir kitų konstrukcinių elementų buvo visiškai sunaikinti. Vis dėlto likę fragmentai leidžia archeologams ir lankytojams geriau suprasti senovės atletų gyvenimą ir treniruočių praktiką, o pats kompleksas tebėra įtrauktas į Graikijos Olimpijos archeologinį maršrutą.