Sapfo
Sapfo buvo senovės graikų lyrinė poetė. Ji tikriausiai gimė apie 630 m. pr. m. e. Lesbo saloje. Senovės pasaulyje Sapfo poezija buvo labai vertinama. Šiandien didžioji jos dalis yra prarasta. Spėjama, kad Sapfo parašė apie 10 000 poezijos eilučių, tačiau šiandien išliko tik apie 650 eilučių. Apie Sapfo gyvenimą žinoma nedaug.
Sapfo poezijoje daugiausia dėmesio skiriama aistrai ir meilei tiek vyrams, tiek moterims. Jos eilėraščių pasakotojai dažnai kalba apie įsimylėjimus ir meilę įvairioms moterims. Fizinių veiksmų tarp moterų aprašymų yra nedaug ir dėl jų galima diskutuoti. Nežinia, ar šie eilėraščiai yra autobiografiniai, nors jos kūryboje pasirodo ir kitų Sapfo gyvenimo dalių elementų. Tai būtų panašu į jos stilių, jei šie intymūs susitikimai būtų išreikšti poetiškai.
Sapfo herma
Gyvenimas
Apie Sapfo gyvenimą žinoma nedaug. Tai, kas žinoma, yra iš trijų šaltinių: Išlikusi Sapfo poezija, kiti senovės raštai apie ją ir archajinės Graikijos liudijimai apskritai. Ji gimė Graikijos Lesbo saloje apie 630 m. pr. m. e., Eresos arba Mytilenoje. Jos tėvų vardai nėra tiksliai žinomi, nors jos motina dažnai vadinama Kleis. Senovės tradicija pateikė bent aštuonis galimus jos tėvo vardus. Vienoje senovinėje istorijoje, kuri gali būti paremta dabar dingusiu Sapfo eilėraščiu, sakoma, kad jos tėvas mirė, kai Sapfo buvo dar vaikas. Sakoma, kad Sapfo turėjo tris brolius, vadinamus Charaxos, Larichos ir Eurygios. 2014 m. aptiktoje "Brolių poemoje" kalbama apie Charaxos ir Larichos.
Sapfo galėjo turėti dukterį, vardu Kleis (kaip ir jos motina). Apie ją kalbama dviejuose Sapfo eilėraščiuose. Ne visi istorikai sutinka, kad Sapfo eilėraščiuose minima Kleïs buvo Sapfo duktė. Kai kurie teigia, kad ji buvo Sapfo meilužė. Tačiau senovės šaltiniuose Kleisė vadinama Sapfo dukterimi, o kai kurie šiuolaikiniai istorikai teigia, kad ji turėjo būti Sapfo duktė, o ne meilužė. Sakoma, kad Sapfo vyras, Kleišos tėvas, buvo turtingas prekybininkas Kerkylas iš Andro. Tačiau jei Sapfo buvo ištekėjusi, tai tikrai nebuvo jos vyro vardas: tai pokštas iš komedijos apie Sapfo gyvenimą.
Sapfo portretas, Palazzo Massimo alle Terme, Roma. Paolo Monti nuotrauka, 1969 m.
Poezija
Sapfo geriausiai žinoma dėl to, kad rašė lyrinę poeziją, t. y. poeziją, kuri buvo dainuojama ir lydima lyros muzikos. Dauguma jos poezijos kūrinių skirti moterų gyvenimui. Dauguma šios poezijos buvo meilės poezija, tačiau ji taip pat rašė himnus, vestuvių dainas ir poeziją apie savo šeimą. Kai kuriuose antikiniuose šaltiniuose teigiama, kad Sapfo rašė ne tik lyrinę poeziją, bet ir epigramas, elegijas ir jambikus (tris kitas poezijos rūšis, kurių metrai skiriasi nuo lyrinės poezijos). Tačiau nė vienas iš jų nėra išlikęs, ir tikriausiai Sapfo nerašė šiais stiliais. Išliko trys Sapfo priskiriamos epigramos, tačiau jos parašytos daug vėliau, tikriausiai helenistiniu laikotarpiu.
Senoviniai Sapfo eilėraščių tekstai išliko nuo III a. pr. m. e. iki VII a. po Kr. Iki viduramžių Sapfo poezija buvo prarasta, kol XVI a. buvo pradėti rengti nauji spausdinti antikinių autorių, tokių kaip Dionizas iš Halikarnaso, kuris citavo Sapfo Odę Afroditei, tekstai. Nuo XIX a. antrosios pusės archeologai aptiko daug senovinių Sapfo poezijos kopijų fragmentų, ir žinomų jos kūrinių kiekis padidėjo beveik dvigubai.
